Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-06-08 · Byla Nr. A2.6.-6782-891/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-06-08
Bylos Nr.
A2.6.-6782-891/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-05303-2016-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Pažeidėjas
A. G.
Advokatai
Marius Navikas
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-6782-891/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05303-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.7.4.7. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. birželio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,sekretoriaujant Živilei Osipovai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Mariui Navikui, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2016 m. kovo 17 d., apie 19:06 val., Jeruzalės g. 2, Vilniuje, paliko stovėti automobilį VOLKSWAGEN PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasitraukė iš savo vietos nepasirūpinusi, kad automobilis savaime nepradės riedėti. Automobilis pariedėjo ir atsitrenkė į stovinčius automobilius LAND ROVER DISCOVERY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadinti trys automobiliai. Taip A. G. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 147 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, ji iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tuo pažeisdama KET 222 punkto reikalavimus. Taip A. G. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, ji vairavo automobilį VOLKSWAGEN PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neapsidraudusi arba nebūdama apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Taip A. G. padarė ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiama A. G. į teismo posėdį neatvyko, nors buvo tinkamai informuota apie jo datą ir vietą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Marius Navikas nurodė, kad A. G. teismo posėdyje negali dalyvauti, nes šiuo metu yra išvykusi į darbo komandiruotę ir sutinka, kad administracinio teisės pažeidimo byla būtų nagrinėjama jai nedalyvaujant. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu byla nagrinėta A. G. nedalyvaujant (ATPK 272 straipsnio 1 dalis).

Administracinių teisės pažeidimų faktinės aplinkybės nustatytos remiantis byloje surinktais duomenimis, t. y. policijos pareigūno A. A. 2016 m. kovo 17 d. tarnybiniu pranešimu, išrašu iš Policijos registruojamų įvykių registro, eismo įvykio vietos schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, D. Ž., A. V., R. R. ir A. A. 2016 m. kovo 17 d. paaiškinimais, nuotraukomis, vaizdo įrašu, policijos pareigūnės R. B. 2016 m. balandžio 4 d. tarnybiniu pranešimu, O. A. 2016 m. balandžio 8 d. elektroniniu paštu siųstais paaiškinimais, Transporto priemonės techninės apžiūros aktu Nr. AV2-1262/333, pačios A. G. paaiškinimu, duotu surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, kad 2016-03-17, apie 19 val., atvyko į degalinę EMSI, Jeruzalės g. 2, Vilniuje, pastačius automobilį prie kuro įpylimo kolonėlės nuėjo į degalinės parduotuvę, išėjus pamatė, kad nėra įmonei priklausančio automobilio, kurį vėliau pamatė nuokalnės apačioje, automobilyje buvo jos vaikas I. M., gim. 2008-02-08, kuri buvo šoko būsenoje, klykė, dėl ko ji patyrė stresą ir to pasėkoje neapžiūrėjusi šalia esančių automobilių dalinai pasitraukė iš įvykio vietos, vėliau nuėjo į EMSI degalinę, kurioje nuolat apsipirkinėja, degalinės operatorių informavo apie nuriedėjusį automobilį, vėliau nuvažiavo namo raminti vaiko, vairavo automobilį VOLKSWAGEN PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio apgadinimų nepastebėjo (automobilio techninis stovis nėra idealus), automobilis yra apibraukytas, dėl padaryto eismo įvykio gailisi, taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. G. atstovo advokato Mariaus Naviko teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais. Jis nurodė, kad jo klientė neneigia savo kaltės, A. G. pripažįsta, kad paliko automobilį, kuris nuriedėjęs apgadino kitus automobilius, degalinė yra ant kalniuko, tačiau, kodėl automobilis nuriedėjo, ji nežino. Nuriedėjusiame automobilyje, kuris registruotas įmonės, vardu buvo mažas vaikas - A. G. duktė I. M., kuriai 8 m., ji klykė, todėl motina supanikavo, jai buvo šokas, todėl A. G. puolė prie vaiko ir neapžiūrėjo tų automobilių. Degalinės operatorė galėtų patvirtinti, kokioje būsenoje buvo jo klientė. Automobilis įmonės, susisiekus su įmonės vadovu jis jam paaiškino, kad dėl neapsižiūrėjimo automobilis buvo neapdraustas, todėl jie sutinka su tuo, kad automobilis buvo neapdraustas. Visų šių byloje esančių duomenų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina ir papildo viena kitą bei leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų sudėties elementai.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracines nuobaudas bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – A. G. nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų, į tai, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį, jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui (padaryti trys pažeidimai, atsitrenkta į nukentėjusiųjų automobilius nevairuojant automobilio, o palikus jį nepasirūpinus, kad jis savaime nepradėtų riedėti), į tai, kad byloje nėra duomenų, kad A. G. vairavo automobilį būdama neblaivi. Atsižvelgiama ir į padarytos žalos dydį (žala nėra didelė), kad A. G. nevengė atsakomybės, nesislėpė, kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo bei jos rašytinių paaiškinimų, ji iš tikrųjų automobiliui nuriedėjus ne iš karto pasišalino iš eismo įvykio vietos, o grįžo į degalinės parduotuvę, be to, ji apgadinimų pėdsakų neslėpė, savo kaltę iš karto pripažino. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nuriedėjusiame automobilyje buvo mažametė A. G. dukra, kuri dėl eismo įvykio klykė, dėl ko A. G. galėjo patirti šoką, susijaudinti ir pasielgti šioje situacijoje ne visai atsakingai ar tinkamai. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. G. – anksčiau kelis kartus bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, dalį skirtų baudų yra sumokėjusi, turi vieną galiojančią nuobaudą, dirba, augina du nepilnamečius vaikus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir LR KT) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (LR KT 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis Nr. 2AT-4-2011). Teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, reikšmingų skiriamos nuobaudos individualizavimui, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šiuo atveju A. G. pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį skirtinos minimalios šių straipsnių sankcijose numatytos baudos, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, jai skirtina mažesnė bauda nei sankcijoje numatyta minimali be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes duotu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos bendrintinos apėmimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. G. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus bei jai paskirti:

pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį – 23 € (dvidešimt trijų eurų) baudą;pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, – 200 € (dviejų šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą skirti 200 € (dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16056857242 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti pažeidėjai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikrasTeisėjas Arūnas Budrys