- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-06
- Bylos Nr.
- 1A-176-209/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36694-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė, Ugnius Trumpulis, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- D. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ugniaus Trumpulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmė, kuri, remiantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Remiantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Kartu D. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas pirmus šešis nuosprendžio vykdymo mėnesius būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus darbe sugaištamą laiką, bei uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. B. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, nulėmęs kito žmogaus nesunkų sveikatos sutrikdymą: jis 2018-08-01 apie 00.02 val. Laisvės prospekte, Vilniuje, kryptimi nuo Tūkstantmečio gatvės pusės link Architektų gatvės vairavo Ž. B. nuosavybės teise priklausantį motociklą Yamaha YZF-R6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)ir ties 8-tu pastatu, važiuodamas pirma eismo juosta apvažiuodamas kliudė ta pačia kryptimi taip pat pirma eismo juosta motociklu Honda (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusio G. G. koją, dėl ko pastarasis patyrė nesunkiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamą sužalojimą. Taip pat buvo apgadintas G. G. vairuotas minėtas motociklas Honda (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. B. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, bei panaikinti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba jas sušvelninti. Akcentuoja, kad gailisi savo veiksmų, eismo įvykio metu buvo blaivus, neviršijo leistino greičio, ėmėsi veiksmų padėti nukentėjusiajam ir t.t. Teigia, kad laisvės atėmimas yra griežčiausia bausmė, todėl jos skirti nėra pagrindo. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių teigia, kad jos paskirtos neatsižvelgiant į jo asmenybę bei jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Apelianto vertinimu, bausmei keliami tikslai bus pasiekti ir nepaskyrus ar paskyrus švelnesnes baudžiamojo poveikio priemones.
3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
4. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka yra siekiama užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Šioje byloje nuteistasis neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir baudžiamojo poveikio priemonėmis. Neperžengdamas apeliacinio skundo ribų apygardos teismas pasisako tik dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų.
5. Apeliantas teisingai nurodo, kad laisvės atėmimas yra griežčiausia bausmė pagal BK 281 straipsnio 1 dalies sankciją. Griežčiausios rūšies bausmės paskyrimas pats savaime neužtikrina baudžiamajai atsakomybei keliamų tikslų pasiekimo ir nėra pranašesnis už švelnesnių rūšių bausmės paskyrimą. Vis dėlto, parenkant bausmės rūšį nuteistajam būtina atsižvelgti į jo ankstesnius veiksmus, jo asmenybę. Nors ir nustatyta jo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, tris mėnesius prieš padarant nusikalstamą veiką D. B. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl tokios pat nusikalstamos veikos padarymo susitaikius su nukentėjusiąja. Be to, jis praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už kontrabandą bei greičio viršijimą. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog apeliantas vairuoja neatsargiai, neįvertina savo galimybių bei ignoruoja Kelių eismo taisykles. Tai, kad nuo jo nusikalstamų veiksmų nenukentėjo kitų asmenų sveikata, negali būti argumentas jo atsakomybei švelninti. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes apygardos teismas daro išvadą, kad švelnesnės rūšies bausmės paskyrimas nepadarys tinkamo poveikio nuteistajam. Juo labiau, kad ankstesnis baudžiamasis procesas dėl identiškos nusikalstamos veikos padarymo nepadarė nuteistajam teigiamos įtakos, jis ir toliau elgėsi lengvabūdiškai, ignoravo Kelių eismo taisykles, nepaisė kitų eismo dalyvių interesų ir saugumo, rizikavo. Apylinkės teismas akcentavo, kad nuteistasis yra santykinai jauno amžiaus, tačiau jau ne kartą pažeidė įstatymus. Piniginę baudą D. B. skirti yra netikslinga, nes jis turi įpareigojimą atlyginti nukentėjusiajai padarytą 2800 Eur dydžio žalą pagal ankstesnį nuosprendį. Be to,2017 m. gegužės 3 d. nutarimu paskirta bauda jam buvo pakeista į 280 val. viešųjų darbų (b. l. 47-49). Šių aplinkybių kontekste apygardos teisėjų kolegija pabrėžia, kad nors ir D. B. yra santykinai jaunas, tačiau jau yra pakankamai subrendęs ir gerai suvokia savo veiksmų esmę, todėl turi atsakyti už savo veiksmus.
6. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas D. B. buvo atidėtas, taigi, apylinkės teismas tinkamai įvertino tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo padaryto nusikaltimo pavojingumą. Nors įstatymas ir leidžia paskirti švelnesnės rūšies bausmę nei laisvės atėmimas, tačiau, be jau aukščiau minėtų aplinkybių, būtina atsižvelgti ir į auklėjamąjį, visuomeninį baudžiamosios atsakomybės pobūdį. Bendrosios prevencijos įgyvendinimas ir užtikrinimas yra svarbi baudžiamosios atsakomybės dalis, visuomenei turi būti pasiunčiama aiški ir nedviprasmiška žinia, kad tokie pažeidimai, kuriuos padarė nuteistasis, nėra toleruojami ir juos padarę asmenys susilaukia atitinkamų poveikio priemonių.
7. Dėl nuteistajam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių apygardos teismas yra iš dalies kitokios nuomonės, nei buvo apylinkės teismas. Byloje esantys duomenys sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis iš tiesų yra neatsakingas eismo dalyvis ir pervertina savo galimybes, todėl teisėjų kolegijai kyla abejonių tiek dėl jo požiūrio į vairavimą (taisyklių laikymąsi), tiek dėl jo vairavimo įgūdžių apskritai. D. B. pakartotinai daro to paties pobūdžio nusikalstamas veikas, toliau ignoruoja Kelių eismo taisykles, todėl teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas yra adekvati ir, šiuo konkrečiu atveju, būtina baudžiamojo poveikio priemonė. Vis dėlto, apylinkės teismas nuteistajam teisę vairuoti kelių transporto priemones atėmė 2 metams, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra per griežta priemonė. Vertintina, kad atėmus teisę vairuoti kelių transporto priemones nuteistajam 1 metams bus pasiekti tie patys tikslai, kurie būtų pasiekti ir nustačius 2 metų terminą, todėl apygardos teismas apylinkės teismo nuosprendį šioje dalyje pakeičia. Vertinant šios baudžiamojo poveikio priemonės dydį atsižvelgtina ir į tai, kad D. B. reikės iš naujo išlaikyti teorinį bei praktinį vairavimo egzaminus, kas, tikėtina, gali padaryti jam teigiamos įtakos tiek pasikartojant Kelių eismo taisykles, tiek tobulinant vairavimo įgūdžius. Kadangi D. B. padaryta nusikalstama veika yra tiesiogiai susijusi su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu ir neatidumu būnant už vairo, šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas yra būtinas ir tikslingas.
8. Apylinkės teismas paskyrė D. B. įpareigojimą pirmus 6 nuosprendžio vykdymo mėnesius būti namuose nuo 23 iki 6 val. Tokio sprendimo apylinkės teismas nemotyvavo, o ir apygardos teisėjų kolegijai nėra aišku, kokius bausmei ar baudžiamojo poveikio priemonėms keliamus tikslus padėtų užtikrinti toks nuteistojo ribojimas. Nusikalstama veika padaryta nakties metu (vidurnaktį), tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nakties metu nuteistasis linkęs nesilaikyti įstatymų ar pan. Šis teismo paskirtas apribojimas laikytinas pertekliniu, todėl naikintinas. Teisėjų kolegija vertina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas, kad sulaikytų nuteistąjį nuo panašių nusikalstamų veikų darymo, todėl aptariamas apribojimas nebėra tikslingas.
9. Remiantis visuma aukščiau išdėstytų argumentų darytina išvada, kad nuteistojo apeliacinis skundas turi būti tenkinamas iš dalies, sutrumpinant jam teisės viruoti transporto priemones atėmimo terminą ir panaikinant įpareigojimą nustatytu metu būti namuose.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1,2 punktais,
Nusprendžia:
Nuteistojo D. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendį dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo D. B..
Baudžiamojo poveikio priemonės D. B. – teisės vairuoti kelių transporto priemones – atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 (vienerių) metų.
Panaikinti D. B. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, laiku nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.