Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-328-589/2024

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-02
Bylos Nr.: e2A-328-589/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-14-3-00743-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Dambrauskaitė, Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas
Ieškovas: ADB „Gjensidige“
Atsakovas: T. V.

Kategorijos

2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
2.6.10.5.2.4Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-328-589/2024Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00743-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.4; 3.3.1.14; 3.3.1.19.4; 3.3.1.21 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 2 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-95-913/2024 pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį dėl žalos regreso tvarka priteisimo atsakovui T. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ADB „Gjensidige“ (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovo T. V. (toliau – ir atsakovas) 20 332,47 Eur sumą, 415 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas: 467 Eur žyminio mokesčio ir 447,70 Eur už advokato paslaugas.

2. Ieškovė nurodė, kad tarp ADB „Gjensidige“ ir draudėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vaizga” buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. AYAS 01 13110167, kuria buvo apdrausta automobilio „Mercedes Benz Actros“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Pažymėjo, kad transporto priemonę eismo įvykio metu vairavo ją pavogęs atsakovas T. V.. 2022 m. lapkričio 2 d. apie 14:36 val., adresu (duomenys neskelbtini) (kelio ruožo su skiriamąja juosta dešinė puse?), eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės „Škoda Superb“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volkswagen Transporter“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) Remiantis Klaipėdos AVPK pažyma, šio eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio „Mercedes Benz Actros“ vairuotojas T. V., kuris iš degalinės pavogė minėtą transporto priemonę ir ją vairavo neįgijęs teisės vairuoti. Ieškovė 2022 m. lapkričio 2 d. įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo 20 332,47 Eur žalos atlyginimo. Atsakovas eismo įvykio metu neturėjo teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, todėl ieškovė turi į atsakovą regreso teisę 20 332,47 Eur sumai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2024 m. kovo 27 d. sprendimu ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atmetė ir valstybei iš ieškovės priteisė 230,85 valstybės patirtas išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

4. Teismas nustatė, kad draudėja UAB „Vaizga“ su ieškove draudike ADB „Gjensidige“ 2022 m. balandžio 13 d. sudarė transporto priemonės „Mercedes Benz Actros“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį laikotarpiui nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. Iš 2022 m. lapkričio 4 d. Klaipėdos AVPK Eismo įvykio informacijos nustatė, kad 2022 m. lapkričio 2 d. 14:36 val., (duomenys neskelbtini) (kelio ruožo su skiriamąja juosta dešinė puse?), eismo įvykio metu susidūrus transporto priemonei „Mercedes Benz Actros“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo atsakovas T. V., neturintis teisės vairuoti, blaivus, buvo apgadintos transporto priemonės „Škoda Superb“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volkswagen Transporter“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio kaltininkas – atsakovas T. V.. Ieškovė 2022 m. lapkričio 2 d. įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo 20 332,47 Eur žalos atlyginimo.

5. Teismas taip pat nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 5 d. išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta, kad T. V. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalyje, BK 187 straipsnio 1 dalyje (5 veikos), BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Baudžiamojoje byloje T. V. psichinei būklei nustatyti 2023 m. vasario 7 d. nutartimi buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. balandžio 19 – balandžio 26 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 87TPK-36/2023 nurodyta, kad T. V. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija (F20.0), veikos padarymo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; su T. V. negalima atlikti procesinių tyrimo veiksmų.

6. Teismas nurodė, kad 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi buvo nuspręsta, kad šioje civilinėje byloje yra reikalinga pranešti prokurorui, kad yra duomenų apie tai, jog T. V. dėl psichikos sutrikimo galimai negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ir pasiūlyti prokurorui kreiptis į teismą su prašymu pripažinti T. V. neveiksniu atitinkamose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. 2024 m. sausio 26 d. prokuroro V. M. raštu Nr. 6S-92 buvo pateikta informacija, kad įvertinus atlikto tyrimo metu surinktus duomenis, nustatyta, jog nors T. V. serga psichikos liga, diagnozė F20.0, tačiau negauta duomenų, kad dėl šio psichikos sutrikimo jis negali (iš dalies) suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, t. y. nenustatyta teisinio (juridinio) neveiksnumo kriterijaus. Negauta duomenų, jog dabartiniu metu T. V. negebėtų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kad liga trukdytų jam įgyvendinti savo teises ir interesus. Socialinio darbuotojo (įvertinusio T. V. gebėjimus) surašytoje 2024 m. sausio 12 d. išvadoje konstatuota, kad T. V. geba savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus visose (19-oje) turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Todėl prokurorui visumoje įvertinus aplinkybes ir surinktus duomenis, priimtas 2024 m. sausio 25 d. nutarimas Nr. 6VI-2 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nesant pagrindo inicijuoti procesą dėl T. V. pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje.

7. Teismas darė išvadą, kad atsakovas T. V. 2022 m. lapkričio 2 d. eismo įvykio metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti dėl jam nustatytos diagnozės – paranoidinės šizofrenijos (F20.0). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas T. V. tokios būsenos tapo vartodamas alkoholinius gėrimus, narkotines ar psichotropines medžiagas arba kitokiu būdu. Aplinkybė kad atsakovas T. V. eismo įvykio metu buvo nepakaltinamas ir nesuprato savo veiksmų reikšmės, lemia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.268 straipsnio 1 dalies taikymą šioje byloje. Tokiam asmeniui taikytina išimtis – visiškas atleidimas nuo civilinės atsakomybės, ir dėl to nėra pagrindo atsakovui taikyti deliktinę civilinę atsakomybę. Aplinkybė, kad atsakovas padarė žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, yra teisiškai reikšminga. Ši aplinkybė apriboja ieškovės galimybę pareikšti reikalavimą atsakovui dėl žalos atlyginimo CK 6.270 straipsnio pagrindu (atsakomybė be kaltės), kadangi pagal šį straipsnį gali atsakyti tik asmuo, kuris žalos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, t. y. buvo pakaltinamas asmuo.

8. Įvertinęs visas pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad yra pagrindas ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo valstybės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Ieškovė ADB „Gjensidige“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo T. V. ieškovės naudai ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 467 Eur žyminį mokestį, taip pat bylinėjimosi išlaidas, patirtas už apeliacinio skundo parengimą.

10. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu. Mano, kad teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai taikė CK 6.268 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą ir ieškovės pareikštą ieškinį atsakovui atmetė. Komentuojama norma netaikoma, kai žalos padaryta didesnio pavojaus šaltinio, nes šiuo atveju civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, todėl toks asmuo turi atsakyti už padarytą žalą pagal CK 6.270 straipsnį.

Atsiliepimas

11. Atsakovas T. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės valstybės patirtas teisinės pagalbos atsakovui teikimo išlaidas.

12. Nurodo, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė ir atitinkamai žalą sukėlė išimtinai tik dėl tuo metu paūmėjusios jam diagnozuotos psichinės ligos. Šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti CK 6.268 straipsnio 1 dalį ir atsakomybės už sukeltą žalą jam netaikyti. CK 6.268 straipsnio 1 dalis laikytina specialiąja teisės norma CK 6.270 straipsnio atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės ADB „Gjensidige“ apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

14. Apeliacijos dalyką pagal ieškovės apeliacinio skundo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

15. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ADB „Gjensidige“ pareiškė atgręžtinį reikalavimą atsakovui T. V. dėl išmokėtos 20 332,47 Eur draudimo išmokos grąžinimo. Ieškovė ieškinio pagrindu nurodė tai, kad 2022 m. lapkričio 2 d. 14:36 val., (duomenys neskelbtini) (kelio ruožo su skiriamąja juosta dešinė puse?) eismo įvykio metu susidūrus UAB „Vaizga“ priklausančiai transporto priemonei „Mercedes Benz Actros“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo neturintis teisės vairuoti, blaivus, ją pavogęs atsakovas T. V., buvo apgadintos transporto priemonės „Škoda Superb“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Volkswagen Transporter“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė su UAB „Vaizga“ 2022 m. balandžio 13 d. buvo sudariusi transporto priemonės „Mercedes Benz Actros“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį laikotarpiui nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas atsakovas T. V.. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 5 d. išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta, kad T. V. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, BK 187 straipsnio 1 dalyje (5 veikos), BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai buvo palikti nenagrinėti.

16. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, atsikirsdamas tuo, kad atsakovas yra atleistinas nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.268 straipsnį, nes Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu taikė priverčiamąsias medicinines priemones. Ieškovė turėtų reikšti reikalavimus CK 6.268 straipsnio 4 dalies pagrindu arba transporto priemonės „Mercedes Benz Actros“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei UAB „Vaizga“, kadangi ji nebuvo rūpestinga ir atidi, nevykdė pareigos pasirūpinti transporto priemone, kad ja nepasinaudotų kiti asmenys. Atsakovas taip pat prašė sumažinti žalą, jei ieškinys būtų tenkintas, kadangi ieškovė nevykdė pareigos tinkamai nustatyti realų žalos dydį.

17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliktos Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. balandžio 19 – balandžio 26 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 87TPK-36/2023 išvadą, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu atsakovui konstatuojamas psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, kad veikos padarymo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas tokios būsenos tapo vartodamas alkoholinius gėrimus, narkotines ar psichotropines medžiagas arba kitokiu būdu, konstatavo, jog atsakovas žalą, dėl kurios priteisimo kreipėsi ieškovė šioje byloje, padarė būdamas nepakaltinamu, kas lemia CK 6.268 straipsnio 1 dalies taikymą – visišką atleidimą nuo civilinės atsakomybės, todėl ieškinį atmetė.

18. Ieškovė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo teisiniu vertinimu ir apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas dėl netinkamo CK 6.268 straipsnio 1 dalies taikymo neteisingai konstatavo, jog atsakovas neatsako už padarytą žalą, ir nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Dėl CK 6.268 straipsnio 1 dalies taikymo

19. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad CK 6.268 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma netaikoma, kai žalos padaryta didesnio pavojaus šaltinio, nes šiuo atveju civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, todėl veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalos tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, turi atsakyti už padarytą žalą pagal CK 6.270 straipsnį. Teisėjų kolegija tokį apeliacinio skundo argumentą pripažįsta pagrįstu.

20. CK 6.268 straipsnis reglamentuoja atsakomybę už savo veiksmų reikšmės suprasti negalinčio fizinio asmens padarytą žalą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Tačiau jis neatleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu tokios būsenos pats tapo vartodamas alkoholinius gėrimus, narkotines ar psichotropines medžiagas arba kitokiu būdu.

21. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje aptariami atvejai, kai žalos padaro pilnametis fizinis asmuo, kuris nėra pripažintas nei neveiksniu, nei robotai veiksniu, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių darydamas žalą negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, jis už padarytą žalą neatsako. Kartu komentuojama norma nustato, kad ji netaikoma, kai asmuo pats sau sukėlė tokią būklę dėl to, kad vartojo alkoholinius gėrimus, narkotikus, kitokias psichotropines medžiagas, taip pat kad, žinodamas savo sveikatos būklę, nesigydė ir panašiai. Komentuojama norma netaikoma ir kai žalos padaryta didesnio pavojaus šaltinio, nes šiuo atveju civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, todėl toks asmuo turi atsakyti už padarytą žalą pagal CK 6.270 straipsnį. Komentuojama norma taip pat netaikoma, kai nustatyta civilinė atsakomybė be kaltės (pvz., CK 6.270 str.). Kadangi tokiais atvejais kaltė nėra civilinės atsakomybės sąlyga, tokie asmenys už padarytą žalą atsako (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė. Pirmas tomas. Vilnius: Justitia, 2001, p. 372-373).

22. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.268 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą, todėl nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo. Nors nagrinėjamu atveju žala, kurią prašo priteisti ieškovė iš atsakovo, padaryta pilnamečio atsakovo, kuris nėra pripažintas nei neveiksniu, nei ribotai veiksniu, bet nustatyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu atsakovas negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti dėl psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos, vis tik esminę reikšmę šiuo atveju turi ta aplinkybė, kad atsakovas žalos padarė didesnio pavojaus šaltiniu. Tokiu atveju atsakovo civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, todėl atsakovas turi atsakyti už padarytą žalą pagal CK 6.270 straipsnį.

23. Skundžiamo sprendimo motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo CK 6.268 straipsnio 1 dalies pagrindu, netyrė ir nevertino atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytų argumentų dėl žalos dydžio pagrįstumo, transporto priemonės „Mercedes Benz Actros“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės UAB „Vaizga“ darbuotojo veiksmų, atsakovui užvaldant transporto priemonę, reikšmės. Teisėjų kolegijos manymu, vertintina ir ta aplinkybė, ar atsakovas iki eismo įvykio žinojo apie savo sveikatos būklę, gydėsi ir panašiai.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

24. Kadangi pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo CK 6.268 straipsnio 1 dalies pagrindu, iš esmės ieškinio reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu nurodytų argumentų nenagrinėjo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

25. Perduodant bylą teismui nagrinėti iš naujo bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei perskirstymo klausimai nespręstini (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Ramunė ČeknienėRita DambrauskaitėLaimantas Misiūnas