- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-12
- Bylos Nr.
- I-4420-1063/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02326-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Paulauskienė, Bronius Januška, Tomas Blinstrubis
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės, Broniaus Januškos ir Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. (V. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė teismui skundą (I t. b. l. 1–5), kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. (15/4-2)3I-628(00314)/(15/5-2)11U-1025(01104) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo atsisakyta pakeisti Rusijos Federacijos piliečiui V. B. leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, galiojęs iki 2017 m. rugsėjo 19 d.
Nurodė, kad su 2017 m. birželio 15 d. prašymu kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Druskininkų grupę, prašydamas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tuo pagrindu, kad jis yra Švedijos Karalystės ne pelno organizacijos „Didaktik“ Lietuvos filialo valdybos savanoris. Kartu suprašymu pareiškėjas pateikė 2016 m. vasario 10 d. Švedijos Karalystės Vyriausybės kanceliarijos išduotą dokumentą dėl ne pelno organizacijų finansavimo, kuriuo patvirtinama, kad Švedijos Karalystės Vyriausybė įvairiais indeliais organizacijai „Didaktik“ suteikia paramą ir finansavimą visuomeninę naudą turinčioms savanorių programoms „Senjorai kompiuterių pasaulyje“ ir „Gyvūnų karalija“.
Nesutiko su Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Pareiškėjo teigimu, tokia išvada buvo padaryta remiantis tik vienu dokumentu ir neįvertinus kitų, turinčių reikšmės aplinkybių. Nurodė, kad organizacijos „Didaktik“ Lietuvos filialas VĮ Registrų centras užregistruotas dar 2015 m. sausio 14 d., įmonei suteiktas kodas, organizacija jungia daugiau nei 60 narių ir dalyvių, kurių dalis turi leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja rėmėsi ne pelno organizacijos „Didaktik“ Lietuvos filialo nuostatais bei pabrėžė, kad, nuostatuose nėra nurodyta, kad Švedijos Karalystės organizacijos „Didaktik“ lėšos ir turtas yra vienintelis ir pagrindinis Lietuvos filialo pajamų šaltinis. Nuostatuose nurodyta, kad Lietuvos filialui gali būti perduotos organizacijos lėšos ir turtas, bet filialas nebūtinai privalo naudotis jomis savo vykdomoje veikloje.
Pažymėjo, kad 2016 m. vasario 10 d. Švedijos Karalystės Vyriausybės kanceliarijos išduotas dokumentas yra patvirtintas pažyma (Apostille), todėl pareiškėjas neturėjo pagrindo abejoti šio dokumento tikrumu. Be to, šio dokumento tikrumu buvo suabejota tik praėjus metams po jo išdavimo, nors po jo pateikimo Departamentas priėmė sprendimus išduoti užsieniečiams leidimus laikinai gyventi Lietuvoje.
Prieštaravo, kad šiuo atveju nėra teisinių pagrindų pripažinti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Mano, kad atsakovo teiginiai dėl keliamos grėsmės nelegaliai migracijai neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti.
Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo (I t. b. l. 45–47) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Pažymėdami faktines ginčo aplinkybes nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 15 d., tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Druskininkų grupę su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Pareiškėjas pateikdamas prašymą deklaravo, kad yra Europos Sąjungos valstybės narės (Švedijos Karalystės) remiamos savanorių programos dalyvis, atvykstantis į ne pelno organizacijos „Didaktik“ Lietuvos filialą. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, Sprendimu atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2017 m. rugsėjo 19 d.
Nurodė, kad Sprendimas pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė galimai suklastotą dokumentą apie ne pelno siekiančios organizacijos „Didaktik“ Lietuvos filialo savanorių programų finansavimą, todėl buvo priimta išvada, kad pareiškėjo pagrindinis tikslas ne užsiimti teisėta veikla pagal Įstatymo 45 straipsnio nuostatas, o įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje. Pažymėjo, jog pareiškėjas pateikdamas prašymą dėl leidimo pakeitimo pateikė „Didaktik“ prašymą priimti pareiškėją į savanorius, kuriame nurodyta, kad organizacijos savanorystės programą remia Švedijos Karalystės ir Europos Sąjungos valstybės narių vyriausybės. Pareiškėjas taip pat buvo pateikęs 2016 m. vasario 10 d. Švedijos Karalystės Vyriausybės kanceliarijos išduotą dokumentą, kuriame nurodytas patvirtinimas, kad Švedijos Karalystės Vyriausybė įvairiais indėliais organizacijai „Didaktik“ suteikia paramą ir finansavimą visuomeninę naudą turinčioms savanorių programoms. Tyrimo metu Departamentas nustatė, kad Švedijos Karalystės Vyriausybė tokio dokumento nebuvo išdavusi. Tuo pagrindu buvo priimta išvada, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie organizacijos „Didaktik“ Lietuvos filialo veiklą ir finansavimo šaltinį.
Pažymėjo, kad aplinkybė, jog 2016 m. vasario 10 d. Švedijos Karalystės Vyriausybės kanceliarijos išduotas dokumentas buvo patvirtintas pažyma (Apostille), šio dokumento turinio nepatvirtina, todėl šiuos argumentus vertino nepagrįstais. Taip pat pažymėjo, kad esamoje faktinėje situacijoje nėra svarbu, ar Lietuvos filialas naudosis organizacijos „Didaktik“ lėšomis ir turtu, šiuo atveju pagrindas išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi yra Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punktas, pagal kurį leidimas gyventi išduodamas tik tuo atveju, jei savanorių programa yra remiama Europos Sąjungos ar jos valstybių narių. Šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad savanorių programos būtų remiamos Europos Sąjungos ar jos valstybių narių.
Nurodė, kad surinktų duomenų visuma patvirtina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, todėl Sprendime pateikta išvada dėl užsieniečio nelegalios migracijos grėsmės yra pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus bei šalių paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus bei teismų praktiką,
konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2017 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. (15/4-2)3I-628(00314)/(15/5-2)11U-1025(01104), kuriuo buvo atsisakyta pakeisti Rusijos Federacijos piliečiui V. B. leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, galiojęs iki 2017 m. rugsėjo 19 d.
Bylos rašytine medžiaga nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, galiojęs iki 2017 m. rugsėjo 19 d., pareiškėjui buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindais. Pareiškėjas teikdama 2016 m. liepos 13 d. prašymą nurodė, kad jo buvimo Lietuvoje tikslas – darbas visuomeniniais pagrindais Švedijos Karalystės ne pelno organizacijos „Didaktik“ filiale Lietuvoje pagal patvirtintą programą „Gyvūnų karalystė“, kuri Europoje palaikoma Švedijos Karalystės (I t. b. l. 63–71). Departamento Imigracijos reikalų skyrius 2016 m. rugsėjo 1 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, galiojantį vienerius metus, t. y. iki 2017 m. rugsėjo 19 d. (I t. b. l. 138).
Pareiškėjas su 2017 m. birželio 15 d. prašymu kreipėsi į Departamentą prašydamas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (I t. b. l. 150–159), dėl tęsiamos veiklos Švedijos Karalystės ne pelno organizacijos „Didaktik“ filiale Lietuvoje. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė: galiojantį kelionės dokumentą (I t. b. l. 160–163), leidimą laikinai gyventi Nr. LT7396926 (I t. b. l. 164), Švedijos Karalystės ne pelno organizacijos „Didaktik“ Ideel Forening 2014 m. spalio 15 d. susirinkimo protokolą, ne pelno organizacijos „Didaktik“ nuostatus (I t. b. l. 86–88), ne pelno organizacijos „Didaktik“ 2015 m. rugsėjo 25 d. protokolą (I t. b. l. 170–172), savanorių programą „Gyvūnų karalystė“ (II t. b. l. 1–12), Švedijos Karalystės Kultūros ministerijos 2016 m. vasario 10 d. išduotą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad Švedijos Karalystės Vyriausybė įvairiais indėliais organizacijai „Didaktik“ suteikia paramą ir finansavimą visuomeninę naudą turinčioms savanorių programoms (I t. b. l. 177), ne pelno organizacijos „Didaktik“ 2017 m. gegužės 1 d. prašymą priimti pareiškėją savanoriu į organizacijos filialą Lietuvoje (I t. b. l. 167), Lietuvos filialo pirmininko 2017 m. birželio 7 d. įsakymą, kuriuo pareiškėjas priimamas į savanorio pareigas (I t. b. l. 169), 2017 m. birželio 6 d. Lietuvos filialo tarpininkavimo raštą (I t. b. l. 165) bei kitus dokumentus.
Departamentas patikrinęs dokumentus, 2017 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. (15/4-2)3I-628(00314)/(15/5-2)11U-1025(01104) atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir tuo pačiu sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojusį iki 2017 m. rugsėjo 19 d. Tokią išvadą Departamentas priėmė nustatęs, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės neatitinkantį dokumentą ir yra rimtas pagrindas manyti, kad pateiktas savanorių rėmimo programą patvirtinantis dokumentas yra galimai suklastotas. Tuo pagrindu Departamentas nusprendė, kad pareiškėjas neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytos sąlygos leidimui laikinai gyventi gauti, nes, kaip buvo nustatyta Švedijos Karalystės atitinkamų institucijų pateiktais dokumentais (II t. b. l. 72, 79), Švedijos Karalystės Vyriausybė neremia organizacijos „Didaktik“ savanorių programų.
Pareiškėjas nesutikdamas su priimtu Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.
Pareiškėjas Sprendimo neteisėtumą iš esmės ginčiją keliais pagrindiniais aspektais. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes išvada, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo gyventi pakeitimo, galimai pateikė suklastotą dokumentą, priimta remiantis tik vienu dokumentu ir visiškai neįvertinus kitų, turinčių reikšmės, aplinkybių. Pareiškėjas siekia įrodyti, kad, kaip nustatyta organizacijos Nuostatų 4.3, 4.4. punktuose, Lietuvos filialo lėšas sudaro ne tik organizacijos „Didaktik“ perduotos lėšos ir turtas, tačiau ir kitos galimos gauti lėšos iš kitų šaltinių, todėl Lietuvos filialas savo veikloje nebūtinai turi naudotis organizacijos „Didaktik“ perduotomis lėšomis ar turtu. Pareiškėjas taip pat akcentavo, kad Švedijos Karalystės Vyriausybės kanceliarijos išduotas 2016 m. vasario 10 d. dokumentas ir jo vertimas yra patvirtinti pažyma (Apostille), todėl pareiškėjas neturėjo pagrindo abejoti šio dokumento tikrumu. Tuo tarpu Departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi tik Švedijos Karalystės Vyriausybės kanceliarijos atsakymu ir nepateikė jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad 2016 m. vasario 10 d. dokumentas suklastotas.
Skundžiamo Sprendimo teisinis pagrindas – Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas, pagal kurį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Departamentas įvertino, kad pareiškėjo atžvilgiu egzistuoja Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktuose įtvirtinti atsisakymo išduoti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pagrindai, pagal kuriuos išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, <...> (2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 punktas); užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 punktas).
Vadovaujantis Įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją patalpą nuosavybės teise ar naudojasi gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam gyvenamąją patalpą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) prireikus pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą.
Sisteminis aptartų teisės nuostatų vertinimas tvirtina, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatančius leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi.
Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi, galiojęs iki 2017 m. rugsėjo 19 d., pareiškėjui buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindais. Remiantis šiais teisiniais pagrindais leidimas laikinai gyventi išduodamas ir keičiamas, jei užsienietis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas, kaip atitinkančiai Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą pagrindą (kaip savanorių programų, remiamų Švedijos Karalystės Vyriausybės organizacijos „Didaktik“, dalyviui). Pareiškėjas su 2017 m. birželio 25 d. prašymu, remiantis tuo pačiu teisiniu pagrindu (dėl savanoriavimo veiklos tęstinumo), kreipėsi į Departamentą prašydamas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Departamentas ištyręs pareiškėjo su prašymu pateiktus dokumentus nustatė, kad pareiškėjo su prašymu pateiktas Švedijos Karalystės Kultūros ministerijos 2016 m. vasario 10 d. išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad Švedijos Karalystės Vyriausybė įvairiais indėliais organizacijai „Didaktik“ suteikia paramą ir finansavimą visuomeninę naudą turinčioms savanorių programoms, yra galimai suklastotas. Tokią išvadą Departamentas padarė remiantis Švedijos Karalystės Vyriausybės Kultūros ministerijos 2017 m. gegužės 24 d. raštu Nr. Ku2017/01371/D (II t. b. l. 79), kuriame nurodyta, kad Švedijos Karalystės Vyriausybės Kultūros ministerijos 2016 m. vasario 10 d. dokumentas nebuvo išduotas Kultūros ministerijos ir nėra pasirašytas nei vieno iš Kultūros ministerijos darbuotojų. Byloje pateiktas susirašinėjimas elektroniniu paštu su Švedijos ambasada taip pat tvirtina, kad nėra jokių duomenų apie 2016 m. vasario 10 d. dokumentą pasirašiusį asmenį. Kultūros ministerijoje tokio darbuotojo nėra ir toks darbuotojas šioje institucijoje niekada nedirbo (II t. b. l. 72, 73).
Įvertinus Departamento nustatytas aplinkybes pažymėtina, kad buvo surinkti pakankami ir objektyvūs duomenys, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad pareiškėjas, siekdamas įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą. Minėta, kad siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu, užsienietis turi įrodyti, kad jis yra Europos Sąjungos ar jos valstybių narių remiamų savanorių programų dalyvis. Departamento surinktų įrodymų (Švedijos Karalystės Vyriausybės Kultūros ministerijos 2017 m. gegužės 24 d. raštas Nr. Ku2017/01371/D, susirašinėjimo elektroniniu paštu su Švedijos ambasada medžiaga) kontekste teismas neturi pagrindo abejoti tiek Departamento, tiek Švedijos Karalystės Vyriausybės Kultūros ministerijos pateikta rašytine medžiaga dėl pareiškėjo su prašymu pateikto Švedijos Karalystės Vyriausybės Kultūros ministerijos 2016 m. vasario 10 d. dokumento netikrumo, todėl darytina išvada, kad Departamentas turėjo teisinį pagrindą taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą gyventi Lietuvoje bei panaikinti išduotą leidimą gyventi, galiojantį iki 2017 m. rugsėjo 19 d. Tuo tarpu pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių Departamento nustatytas aplinkybes.
Tai, kad siekdamas gauti leidimą gyventi Lietuvoje pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad jis kelia nelegalios migracijos grėsmę, nes leidimo gyventi Lietuvoje prašė ne dėl vykdomos ar planuojamos vykdyti teisėtos veiklos, numatytos Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte, o tik siekdamas įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje. Todėl Departamentas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą taip pat taikė pagrįstai.
Kaip teisingai Sprendime nurodė Departamentas, Švedijos Karalystės Vyriausybės kanceliarijos 2016 m. vasario 10 d. dokumento turinys buvo aiškiai paneigtas pačios Švedijos Karalystės Vyriausybės Kultūros ministerijos 2017 m. gegužės 24 d. raštu Nr. Ku2017/01371/D, todėl tai, kad 2016 m. vasario 10 d. dokumentas buvo patvirtintas „Aposille“ žyma, ši aplinkybė šio dokumento tikrumo nepatvirtina.
Pareiškėjo teigimu, Lietuvos filialo lėšas sudaro ne tik organizacijos „Didaktik“ perduotos lėšos ir turtas, tačiau ir kitos galimos gauti lėšos iš kitų šaltinių, todėl Lietuvos filialas savo veikloje nebūtinai turi naudotis organizacijos „Didaktik“ perduotomis lėšomis ar turtu. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte aiškiai įtvirtinta, kad šiuo teisiniu pagrindu leidimas užsieniečiui laikinai gyventi išduodamas tik tuo atveju, jei jis yra Europos Sąjungos ar jos valstybių narių remiamų savanorių programų dalyvis. Taigi kreipiantis dėl leidimo gyventi gavimo būtent šiuo teisiniu pagrindu užsienietis turi įrodyti ne tik aplinkybę, kad jis yra tam tikrų savanorių programų dalyvis, tačiau ir tai, kad jo, kaip savanorio vykdomas programas remia Europos Sąjungos valstybės narės. Nagrinėjamu atveju Departamentas objektyviais įrodymais įrodė, kad organizacija „Didaktik“ ir jos organizuojamos visuomeninę naudą turinčios savanorių programos, priešingai nei teigia pareiškėjas, nėra remiamos Švedijos Karalystės Vyriausybės, todėl pareiškėjo argumentai dėl kitų gaunamų lėšų iš kitų šaltinių, nagrinėjamo ginčo kontekste nėra reikšmingi. Pareiškėjas nors ir pateikė įrodymus, kad jis yra Švedijos Karalystės Vyriausybės ne pelno organizacijos „Didaktik“ dalyvis, tačiau esminės aplinkybės, kad ne pelno organizacijos „Didaktik“ vykdomos savanoriavimo programos yra remiamos Švedijos Karalystės Vyriausybės, pareiškėjas neįrodė (pareiškėjas jokiais įrodymais nepaneigė Švedijos Karalystės Vyriausybės Kultūros ministerijos 2017 m. gegužės 24 d. rašte Nr. Ku2017/01371/D nurodytų aplinkybių).
Pareiškėja savanoriavimo veiklą, kuri remiama Švedijos Karalystės Vyriausybės lėšomis, įrodinėjo vieninteliu esminę reikšmę visų kitų įrodymų kontekste turinčiu rašytiniu įrodymu – Švedijos Karalystės Vyriausybės išduotu 2016 m. vasario 10 d. dokumentu, todėl objektyviais įrodymais (dokumento tikrumą paneigė pati Švedijos Karalystės Vyriausybės Kultūros ministerija) įrodžius šio dokumento netikrumą, kitų aplinkybių vertinimas nėra esminis.
Apibendrinant darytina išvada, kad pareiškėjas skundo argumentais skundžiamo Sprendimo ydingumo neįrodė.
Departamentui pareiškėjo prašymą dėl leidimo gyventi pakeitimo išnagrinėjus tinkamai taikant Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tvarką, sutiktina su Departamento priimta išvada atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi bei panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojusį iki 2017 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktų pagrindais.
Departamento 2017 m. liepos 3 d. sprendimas Nr. (15/4-2)3I-628(00314)/(15/5-2)11U-1025(01104) laikytinas teisėtu ir pagrįstu ir naikinti jį pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.