- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-26
- Bylos Nr.
- N-444-6101-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Stasys Gagys, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nutarimo P. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 2 policijos komisariato specialistas 2009 m. vasario 11 d., 16 val. 10 min., surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą P. S. dėl to, kad jis tą pačią dieną, apie 15 val. 37 min., Klaipėdos mieste, iš parduotuvės „Ikiukas“, esančios H. Manto gatvės 31, pavogė prekių už 92 litus 89 centus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį.
II.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 26 d. nutarimu P. S. už ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 30 parų administracinį areštą. Teismas konstatavo, kad padarytas pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, pažeidėjo paaiškinimu bei kita bylos medžiaga. P. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes teismas skyrė administracinį areštą maksimaliam terminui.
III.
Apeliantas P. S. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą, t. y. baudą. Nurodo, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, kas laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau ši aplinkybė skiriant nuobaudą nebuvo įvertinta. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatvykimą į teismo posėdį nepagrįstai pripažino vengimu administracinės atsakomybės, kadangi policijos darbuotojai administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu nurodė, jog į teismo posėdį neatvykti galima, be to, į posėdį atvykti negalėjo, nes tuo metu buvo darbe. Prašo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad dėl administracinio arešto neteks darbo, ir paskirti piniginę baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamu nutarimu P. S. buvo paskirta administracinė nuobauda už padarymą pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas teigiant, kad paskirta nuobauda yra per griežta.
ATPK 50 straipsnis numato, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki septynių šimtų litų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų.
Taigi sankcija už apelianto padarytą administracinį teisės pažeidimą yra alternatyvi – bauda arba administracinis areštas. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, jei už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinama, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje.
ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Nors pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tačiau teismas teisingai nustatė P. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte, t.y. tai, kad asmuo pakartotinai per metus padarė tokios pat rūšies teisės pažeidimą. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančią medžiagą nustatė, jog byloje yra duomenų apie asmens teistumą (b. l. 10 – 11), kas ATPK 32 straipsnio 1 dalies 6 punkte taip pat numatyta kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas net 17 kartų trauktas administracinėn atsakomybėn už smulkųjį svetimo turto pagrobimą pagal ATPK 50 straipsnį (b. l. 15 – 18), be to, iš byloje esančio pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad P. S. taip pat baustas administracine tvarka už tai, kad tą pačią dieną, t. y. 2009 m. vasario 11 d. apie 14 val. 10 min., pavogė prekių iš prekybos centro „Hyper Maxima“ (b. l. 20), kas ypatingai neigiamai charakterizuoja apeliantą. Taigi šios aplinkybės rodo, kad P. S. taikytos poveikio priemonės (piniginės baudos) nebuvo efektyvios atsakomybės priemonės, iš kurių asmuo būtų padaręs išvadas, kad privalu nepažeidinėti teisės aktų reikalavimų, ir minėtomis nuobaudomis nebuvo pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų skyrimo tikslai. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė ATPK 50 straipsnio sankcijoje numatytą griežtesnę alternatyvią nuobaudą – administracinį areštą.
Apeliantas teigia, kad dėl paskirto administracinio arešto vykdymo praras darbą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 29 straipsnio 2 dalis nustato, jog administracinis areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims, moterims, turinčioms vaikų iki dvylikos metų amžiaus, asmenims, kuriems nesukako aštuoniolika metų, pirmos ir antros grupių invalidams. Į šias asmenų kategorijas P. S. nepatenka, todėl pagrindo jam neskirti administracinio arešto nėra. Be to, vertindama šiuos apelianto teiginius teisėjų kolegija pažymi, jog bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas administracinę nuobaudą sušvelninti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu P. S. buvo paskirta jo padarytam administraciniam teisės pažeidimui proporcinga administracinė nuobauda, efektyvi siekiant administracinės nuobaudos tikslų, todėl teisinga ir nekeistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
P. S. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.