- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-07
- Bylos Nr.
- 2-975/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Virginija Čekanauskaitė, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės DnB, akcinės bendrovės DnB NORD banko
- Atsakovas
- J. S., R.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria panaikinta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-8643-553/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį atsakovams J. S., R. S., uždarajai akcinei bendrovei „Vicus“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų J. S., R. S., UAB „Vicus“ 12 763 871,29 Lt skolos bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovų turtą 4 413 871,29 Lt sumai. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovų turtinė padėtis nežinoma, o įkeisto turto likvidacinė vertė yra 8 350 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo atsakovams J. S., R. S. ir UAB „Vicus“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir.ar nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis bendrai 4 413 871,29 Lt sumai. Minėto turto nesant ar esant nepakankamai, teismas nutarė areštuoti pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančiose atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant 4 413 871,29 Lt sumos, leidžiant atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą ieškinį, o taip pat UAB „Vicus“ leidžiant mokėti mokesčius, socialinio draudimo įmokas, kitus privalomuosius mokėjimus.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Vicus“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartį. Nurodė, kad 2008 m. balandžio 8 d. Kreditavimo sutarties Nr. K-2418-2008-05 įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas laiduotojui UAB „Vicus“ priklausantis nekilnojamasis turtas: 33 žemės sklypai Klaipėdos mieste ir 2 prekybinės paskirties patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Hipotekos lakštuose yra nurodyta, kad įkeitimo metu žemės sklypai vertinami 34 813 000 Lt, o prekybinės paskirties patalpos 11 800 000 Lt. Ieškovo pateiktoje Turto vertės pažymoje Nr. KT 100616-9 nurodyta, kad pažyma sudaryta 2010 m. birželio 19 d. ir galioja 60 dienų, todėl nuo 2010 m. lapkričio 18 d. ji jau yra negaliojanti ir neatspindi realios UAB „Vicus“ įkeisto turto likvidacinės vertės. Pagal oficialius 2010 m. sausio 1 d. VĮ Registrų centro duomenis įkeistų sklypų vertė yra 9 297 000 Lt, o įkeistų patalpų - 14 701 000 Lt. Todėl pagal oficialius ir viešai prieinamus VĮ Registro centro duomenis įkeisto turto vertė sudaro 23 998 000 Lt ir gerokai viršija ieškinio reikalavimus. Be to, nurodė, kad patalpos remontuojamos ir baigiamos atnaujinti, jų vertė didėja. Pažymėjo, kad ieškovas nesikreipė į nepriklausomą turto vertintoją, nesivadovavo oficialiais duomenimis, o pats atliko turto vertinimą.
Atsakovas J. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo taip pat prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad ieškovo reikalavimai yra užtikrinti UAB „Vicus“ nekilnojamojo turto įkeitimu. Ieškovo vertinimas neobjektyvus, nes ieškovas, nustatydamas turto vertę rėmėsi vidiniais savo darbuotojų dokumentais. Atsakovas turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos reikia išlaikyti, darbo pajamos pervedamos į banko sąskaitas, iš kurių perkami maisto produktai, mokoma už komunalines paslaugas, perkami vaistai vaikams. Be to, atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl įkeisto turto vertės. Ieškovas remiasi likvidacine turto verte, kuri taikoma priverstinio turto pardavimo atveju, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas, būdamas hipotekos turėtojas, pasirinko išieškojimą bendra teismine tvarka. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų iniciavęs išieškojimą iš įkeisto turtą, dėl ko jis būtų parduodamas skubos tvarka. Todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju likvidacinė įkeisto turto vertė negali būti vienintelis kriterijus sprendžiant įkeisto turto vertės pakankamumo ieškinio reikalavimams užtikrinti klausimą. Ieškovo pateiktas turto vertinimas atliktas banko darbuotojų, todėl teismas sprendė, jog atsakovai pagrįstai nurodo, kad tai leidžia abejoti jo objektyvumu. Be to, kaip pažymėjo atsakovas UAB „Vicus“, Turto vertės pažymoje Nr. KT 100616-9 nurodyta, kad pažyma sudaryta 2010 m. birželio 19 d. ir galioja 60 dienų, tai leidžia manyti, kad šiai dienai įkeisto turto vertė yra pakitusi. Pagal atsakovo UAB „Vicus“ pateiktą oficialų masinį įkeisto turto vertinimą, atliktą 2010 m. sausio 1 d., VĮ Registrų centro duomenis įkeistų sklypų vertė yra 9 297 000 Lt, o įkeistų patalpų - 14 701 000 Lt. Tokiu atveju įkeisto turto vertė sudaro 23 998 000 Lt. Ieškovo pateiktoje turto vertinimo pažymoje vidutinė rinkos vertė siekia 12 870 000 Lt. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes, kad įkeistos patalpos yra remontuojamos, o tai leidžia manyti, kad įkeistas turtas yra gerinamas ir kartu keliama jo vertė. Todėl teismas sprendė, kad UAB „Vicus“ įkeistas turtas pakankamai užtikrina ieškovo AB DnB NORD banko reikalavimų įvykdymą ir nėra objektyvaus bei būtino pagrindo taikyti papildomus atsakovų turtinių teisių apribojimus, taikant laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tiek įkeitimu (hipoteka), tiek laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama tų pačių tikslų – kreditoriaus (ieškovo) reikalavimų, kylančių iš Kredito sutarties, patenkinimo.
Pažymėtina, jog, pardavus įkeistą turtą, hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius į visišką jo reikalavimų patenkinimą iš sumos, gautos pardavus tokį turtą (CK 4.192 str. 1 d.). Kadangi, sprendžiant iš byloje esančios medžiagos, hipoteka apsunkinto ir ieškovui įkeisto turto visiškai pakaktų ieškovo AB DnB NORD banko reikalavimams pagal Kredito sutartį užtikrinti, todėl papildomi suvaržymai atsakovų turtui, kurių prašo ieškovas, būtų neproporcingi procese siekiamiems tikslams, t. y. suvaržytų atsakovų teises labiau, nei tai yra būtina būsimam teismo sprendimui įvykdyti. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, jog atsakovai gali bandyti nuslėpti turtą ar kitaip apsunkinti galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas AB DnB NORD bankas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutarties atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
1. Visos aplinkybės, susijusios su turto įkeitimu prievolės įvykdymo užtikrinimui ir paskutiniu šio turto vertinimu, pirmosios instancijos teismui buvo žinomos ir negalėjo sudaryti pagrindo pačiam naikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
2. Teismų praktikoje tinkamais įrodymais turto vertei nustatyti nepripažįstami VĮ „Registrų centro“ atlikti masinio turto vertinimo dokumentai. Be to, teismo nurodomas masinis turto vertinimas buvo atliktas 2009 m. gruodžio 1 d. (žemės sklypų) ir 2009 m. birželio 1 d. (komercinės paskirties patalpų).
3. Šiuo metu jau yra vykdomas priverstinis skolos išieškojimas, todėl yra pagrindo manyti, kad vykdant teismo sprendimą areštuotas turtas bus realizuojamas priverstine tvarka.
4. Ieškovo pateiktoje turto vertės nustatymo pažymoje nurodytas 60 dienų galiojimo terminas yra taikomas potencialiems banko klientams, o nagrinėjamu atveju minėta pažyma vertintina kaip įrodymas apie prievolės įvykdymui įkeisto turto realią vertę 2010 m. birželio 19 d. ir 60 dienų po to. Tuo tarpu vertinimas banko buvo atliktas dar iki kreipimosi į teismą ir kreditavimo sutarčių nutraukimo, todėl nei bankas, nei jo darbuotojai jokio suinteresuotumo įtakoti įkeisto turto vertės neturėjo.
5. Teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė preziumuojama jau esant didelei ieškinio reikalavimų sumai, o iki šiol atsakovai nepateikė jokių patikimų ir įstatymo reikalavimus atitinkančių įrodymų ieškovo nurodytai turto vertei paneigti.
6. Įkeistose patalpose atliekamų statybos darbų įtaka patalpų vertei gali būti nustatyta tik specialistų (turto vertintojų), o pats darbų atlikimo faktas neleidžia spręsti apie patalpų vertės didinimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Vicus“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad įkeitimo metu žemės sklypai buvo įvertinti 34 813 000 Lt, o prekybinės paskirties patalpos – 11 800 000 Lt. Tuo tarpu 2010 metų pradžioje VĮ Registrų centro duomenimis įkeisto turto vertė sudarė 23 998 000 Lt ir gerokai viršijo ieškinio reikalavimus. Tuo tarpu 2011 m. sausio 7 d. nepriklausomo turto vertintojo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje ieškovui įkeistų prekybinės paskirties patalpų rinkos vertė 2010 metų pabaigoje buvo 18 570 000 Lt, o priverstinio pardavimo vertė - 12 100 000 Lt. Tuo tarpu ieškovo atliktas turto vertinimas kelia abejonių ir visiškai neatitinka dabartinės UAB „Vicus“ prekybinių patalpų būklės, kuri dėl padarytų investicijų (nors pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, investicijas atlieka genrangovas UAB „VKK Vilnius“) yra aiškiai išaugusi. Be to, sudarytos jau 26 nuomos sutartys, pagal kurias patalpų nuomininkai jau vykdo savo veiklą, o taip pat sudaryta 21 preliminari patalpų nuomos sutartis. Tuo tarpu sustabdžius remonto darbus, nuomininkai nutrauks sutartis ir tokiu būdu atsakovas patirtų didelius nuostolius.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, o tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės atsakovų J. S., R. S. ir UAB „Vicus“ atžvilgiu buvo pritaikytos įvertinus didelę pareikšto ieškinio reikalavimo sumą (4 413 871,29 Lt). Atitinkamai pats ieškinys minėtai sumai buvo pareikštas būtent dėl to, kad, ieškovo nuomone, jam įkeisto turto likvidacinė vertė nepadengia atsakovų skolos, o tokią išvadą ieškovas padarė remdamasis jo paties darbuotojų atliktu turto vertinimu (b. l. 40 – 43). Tačiau minėtas ieškovo atliktas turto vertinimas neatitinka LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų (21 str. 5 d., 23, 24 str.), todėl pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateiktus kitokius duomenis dėl ieškovui įkeisto turto vertės, turėjo pagrindą pasinaikinti savo paties priimtą nutartį (CPK 334 str. 2 d. 1 p.). Atitinkamai, nors nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, jog įkeistas turtas gali būti parduotas priverstinai (b. l. 89 – 94), tačiau iš atsakovo UAB „Vicus“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų duomenų aišku, kad vien ieškovui įkeistų prekybinių patalpų (atsiliepimo priedas Nr. 2) rinkos vertė 2010 m. lapkričio 2 d. buvo 18 570 000 Lt. Be to, ieškovui atsakovo yra įkeisti 33 žemės sklypai, kurie 2008 m. balandžio 8 d. buvo įkainuoti 34 813 000 Lt. Atitinkamai, nors atsižvelgiant į visiems žinomą nekilnojamojo turto kainų smukimą, yra pagrindo manyti, jog ieškovui įkeistų atsakovo žemės sklypų kainos, lyginant su 2008 m. balandžio 8 d. duomenimis yra aiškiai sumažėję, tačiau jokio LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus atitinkančio turto vertinimo ieškovas kartu su atskiruoju skundu nepateikė. Tuo tarpu įvertinus tai, jog vien ieškovui įkeistų administracinių patalpų vertė viršija ieškovo bendrą reikalavimą (12 763 871,29 Lt), o ieškovui taip pat įkeisti ir didelės vertės žemės sklypai, šiuo metu teigti, kad ieškovo reikalavimai vis tiek nėra pakankamai apsaugoti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovų turtui, nėra pagrindo, nes tai neatitiktų ekonomiškumo principo (CPK 145 str. 2 d.). Atitinkamai, net ir neatsižvelgiant į atsakovo UAB „Vicus“ įkeistų patalpų remontą, bet įvertinus anksčiau nurodytos duomenis dėl ieškovui įkeisto turto vertės, teigti, jog ieškovo reikalavimui trijų solidarių skolininkų atžvilgiu neužteks įkeisto turto vertės ir visų jų atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi pagrįstai panaikino to paties teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir naikinti skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutarties dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n utaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartį nepakeistą.