- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-20
- Bylos Nr.
- II-230-549/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00248-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. L.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
- Advokatai
- Laima Jašmontienė
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam D. L. (D. L.), jo atstovei advokato padėjėjai Laimai Jašmontienei,
Institucijos, priėmusios nutarimą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atstovei Erikai Kliaugienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, užsiimantis individualia veikla, spec. vidurinio išsilavinimo, atstovės advokato padėjėjos Laimos Jašmontienės skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. vasario 21 d. nutarimo Nr. 30-ANR N-1295-2021 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) 2021 m. vasario 21 d. nutarimu D. L. (toliau ir pareiškėjas) pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 200,00 Eur bauda bei atimta specialioji teisė (teisė vairuoti transporto priemones) 4 mėnesiams, už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 23 d., 16 val. 33 min. (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje, vairuodamas motociklą „Yamaha“ XV 1100, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) , Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) gatve ir artėdamas prie (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 203 „Duoti kelią“, nedavė kelio (duomenys neskelbtini) gatve iš dešinės pusės pagrindiniu keliu atvažiuojančiam automobiliui, kurį privertė keisti važiavimo greitį, staigiai stabdyti transporto priemonę, kad išvengti susidūrimo. Šiais veiksmais sukėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – KET) 2002 m. gruodžio 11 d., nutarimu Nr. 1950, 8, 9, 154 punktus.
Šalies argumentai
Pareiškėjo D. L. atstovė advokato padėjėja Laima Jašmontienė skundu prašo panaikinti 2021 m. vasario 21 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodoma, kad D. L. su priimtu nutarimu visiškai nesutinka.
Su 2021 m. vasario 3 d. Klaipėdos AVPK nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. L. visiškai nesutinka. D. L. apie paskirtą baudą sužinojo gavęs elektroninį pranešimą iš VMI ir labai nustebo, nes į 2020 m. rugsėjo 23 d. 16.33 val. incidento – ANK pažeidimo – vietą nebuvo kviesti pareigūnai ir nei vienas iš vairuotojų neturėjo jokių pretenzijų, nebent D. L. iš tuo metu didelės baimė, pats pasakė automobilio vairuotojui, kad čia yra gyvenamasis kvartalas ir matomumai sankryžose itin riboti, po ko abu vairuotojai išsiskyrė. Iš vaizdo registratoriaus įrašo galima matyti, kad automobilis sumažino greitį, bet nėra matyti koks tai greitis, nes D. L. vairavo (duomenys neskelbtini) itin lėtai, pristabdydamas iki maksimumo, nes prieš sankryžą yra pėsčiųjų perėja bei šioje sankryžoje, būtent iš dešinės pusės labai riboto matomumo dėl medžių ant sankryžos prie namų valdos (duomenys neskelbtini) g. 30, Klaipėda. Medžiai seni ir išvirtę į gatvės pusę, todėl norint matyti parvažiuojantį transportą (duomenys neskelbtini) gatve, netgi sustojus prie pat sankryžos matomumas daugiausia 200 metrų, nes motociklo vairuotojo nuo padangos iki akių lygmens yra 140 +/- cm. Vairuotojas važiavimo metu krypties dėl D. L. nekeitė ir D. L. nežinoma ar šis automobilis norėjo važiuoti tiesiai (duomenys neskelbtini) gatve ar tiesiog pasuko link jo, nes D. L. įvažiavęs į sankryžą, pamatęs pagrindiniu keliu parvažiuojantį automobilį, išsigando ir nušoko nuo motociklo. D. L. manymu automobilis, kurio numerių nepamena, važiavo greitai, o šioje gatvėje numatytas KET greitis 50 km/val. Įvažiavęs į sankryžą D. L., pamatęs parvažiuojantį automobilį, siekdamas (išvengti) susidūrimo, pagreitino, o ne stabdė. Toks sprendimas buvo logiškas bei profesionalus, nes sustabdytas motociklas viduryje sankryžos akivaizdžiai būtu privertęs keisti automobilio kryptį arba tiesios būtu buvęs susidūrimas, o šiuo atveju automobilis tik sumažino greitį, kas net neaišku ar buvo būtina. Automobilio greičio sumažinimas (keitimas) dėl neaiškių priežasčių, net siekiant išvengti autoįvykio, ar pasukti į dešinę, negali užtraukti D. L. ANK sankcijos. Nutarime nurodoma, kad D. L. privertė staigiai stabdyti transporto priemonę, kad išvengti susidūrimo, ko vaizdo įraše visiškai nesimato bei nėra jokių foto su stabdymo žymėmis. Policijos pareigūnai į įvykio vieta nekviesti. Viskas sprendžiama pagal automobilio vairuotojo paaiškinimą bei vaizdo įrašą, kas vertinama kritiškai, nes Institucija turi dėti visas pastangas, kad protokole būtu tiksliai ir aiškiai nurodyti duomenys apie administracinio nusižengimo padarymo laika, esmę ir pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybe, kadangi šios aplinkybės yra labai svarbios ir turi reikšmės teisingam administracinės atsakomybės už padarytą administracini nusižengimą nustatymui. Vaizdo įraše staigaus stabdymo nematyti. Šiuo atveju Institucijos surašytas administracinio nusižengimo protokolas negali būti pripažįstamas kaip atitinkantis ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Iš pateiktos medžiagos neaišku, ar nusižengimą padarė D. L.. 2021 m. vasario 6 d. nuotraukose aiškiai matyti išvirtę krūmai šioje sankryžoje, būtent į dešinę pusę, ir taip labai ribotas matomumas prie namų valdos (duomenys neskelbtini) g. 30, Klaipėda, galimo matomumo atstumas 140 cm+/- nuo sankryžos ribos. D. L. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę, Prezidentūrą dėl Luizės kvartalo eismo saugumo, avaringumo dėl riboto matomumo sankryžose ir suorganizuotas Eismo Saugumo komisijos posėdis. Nutarimas priimtas tik registratoriaus parodymais bei, akivaizdu, kad jis automobilio nematė (matomumui trukdo medžiai) ir jam įvažiuojant į sankryžą jokio automobilio nebuvo bei siekė išvengti susidūrimo. Skunde nesutinkama, kad D. L. vairavimo negalima traktuoti chuliganišku, nes jis išvažiavo į sankryžą įsitikinęs, kad nėra jokios pagrindiniu keliu transporto priemonės. Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą, todėl Institucijos 2021 m. vasario 3 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-1295-2021 naikintinas.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo skundą atmesti, nes jis yra nepagrįstas. Nurodo, kad byloje surinktų duomenų pakanka D. L. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo pagrįsti. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad D. L., vairuodamas motociklą ir artėdamas prie sankryžos, pažymėtos pirmumo kelio ženklu Nr. 203 „Duoti kelią“, nedavė kelio pagrindiniu keliu, iš dešinės artėjančiai transporto priemonei, priversdamas šią staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, kad būtų išvengta susidūrimo. Motociklo vairuotojas neabejotinai sukėlė pavojingą situaciją bei grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Nekyla abejonių, kad D. L., nesilaikydamas KET reikalavimų, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje D. L. atstovė prašo tenkinti skundą jame nurodytais motyvais. Nurodė, kad D. L. važiavo labai lėtai, prieš sankryža yra pėsčiųjų perėja, todėl jis buvo beveik sustojęs ir po to pradėjo važiuoti. Matomumas sankryžoje buvo labai blogas dėl medžių. Oro sąlygos buvo geros. Automobilį, kuris važiavo pagrindine gatve itin greit, pamatė tik įvažiavęs į sankryžą, nes kitaip, dėl medžių, eismo pagrindine gatve nesimato. Motociklo vairuotojas, įvertinęs situaciją ir bandydamas išvengti susidūrimo, padidino greitį. Vaizdo įraše nefiksuota, kad automobilis stabdytų, be to, vėliau pasuka į dešinę ir po to nuvažiuoja tolyn. Policija į įvykio vietą nekviesti, įvykio vietos schema nesudaryta. Protokole nėra fiksuota koks automobilis važiuoja, kas jį vairuoja, ar apskritai turėjo teisę vairuoti. Įvykio vieta nurodyta klaidingai, nes (duomenys neskelbtini) , nėra sankryžos.
Šalies argumentai
D. L. teismo posėdyje prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad įvykio vieta nutarime nurodyta neteisingai – (duomenys neskelbtini) , nėra sankryžos. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini) 41. Jis sustabdė motociklą prieš sankryžą, matomumas buvo labai blogas, nes jį riboja prie pat gatvės augantys krūmai. Jis dažnai ten važiuoja, todėl žino, jog reikia saugotis. Prie sankryžos pristabdė, nes žinojo, kad važiuoja šalutiniu keliu, pažiūrėjo į dešinę ar nėra kliūties ir toliau, vis žiūrėdamas į dešinę, važiavo per sankryžą apie 10-13 km/h greičiu. Tačiau dėl blogo matomumo, buvo matoma tik nedidelė kelio atkarpa, apie 1-1,5 m. kad geriau matytų kelią, turi įvažiuoti giliau į sankryžą. Motociklu tai daryti pavojinga. Leistinas važiavimo greitis toje vietoje 50 km/h. Automobilį pamatė į sankryžą įvažiavęs apie 1 m (važiuodamas apie 13-14 km/h greičiu). Stengdamasis išvengti pavojingos situacijos, įvažiavęs į sankryžą apie 1,5 m., padidino greitį ir pervažiavo sankryžą. Važiavo tiesiai. Automobilis važiavo labai greitai ir nestabdė. Vaizdo registratorius nefiksavo tikrojo automobilio greičio. Mano, kad G. B. nepasirinko saugaus greičio. Pravažiavęs sankryžą, išsigando. Dėl eismo saugumo užtikrinimo šioje sankryžoje rašė prašymus Eismo saugumo komisijai, prašė apriboti greitį, įrengti saugumo kalnelius, pašalinti medžius ir krūmus, ribojančius matomumą. Šiuo metu medžiai yra išpjauti.
Liudytoju apklaustas G. B. teismo posėdyje paaiškino, kad įvykis buvo maždaug prieš metus – rugpjūčio ar rugsėjo mėn., (duomenys neskelbtini) -(duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Jis važiavo pagrindine (duomenys neskelbtini) g. automobiliu „Volkswagen Touran“, valst. Nr, (DUOMENYS NESKELBTINI) , sidabrinės spalvos. Greitis buvo apie 40-50 km/h. Važiavo paėmęs iš darželio, esančio (duomenys neskelbtini) g., vaiką. Be vaiko, kartu dar važiavo žmona. Privažiavus sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve, iš kairės pusės, be jokio stabdymo sankryžą kirto motociklas. Jis turėjo staigiai stabdyti, nes priešingu atveju būtų susidūrę. Net jeigu tai būtų ir lygiareikšmių kelių sankryža, motociklas būtų privalėjęs jį praleisti, nes jo automobilis buvo motociklui kliūtis iš dešinės. Matomumas buvo geras, nors šalia buvo kažkokių krūmelių. Jis turėjo važiuoti tiesiai, tačiau po įvykio pasuko į dešinę, paskui motociklą, nes norėjo įsitikinti, kad jo vairuotojui nieko neatsitiko. Tačiau motociklo vairuotojas jį tik apšaukė. Vėliau, atslūgus emocijoms, motociklo vairuotojas, D. L. sakė, kad blogai matė sankryžą, taip pat sakė, kad ten gyvena. Automobilį sustabdė pačioje sankryžoje. Jis vairuoja 10 metų. Automobilis yra jo, techniškai tvarkingas. Kai ėjo technikinę apžiūrą, vaizdo registratorius buvo, dėl jo priekaištų negavo. Apie įvykį pranešė ne tuoj pat, nes nenorėjo elgtis emocionaliai. Įvykio vietą nurodė pagal Google žemėlapį. Motociklas į sankryžą įvažiavo netikėtai, nors važiavimo krypties nekeitė, tačiau staigiai, visa jėga stabdė, dėl tokio kilo pavojus visai šeimai – žmonai, vaikui.
Teismo posėdyje peržiūrėti vaizdo įrašai, daryti įvykio vietoje 2020 m. rugsėjo 23 d. 16.33 val. (1 t., b. l. 20, 125). Juose užfiksuota, kad automobilis važiuoja pagrindine gatve. Automobiliui, privažiuojant sankryžą su šalutiniu keliu, matosi iš kairės atvažiuojantis motociklas, kuris kerta sankryžą nepristojęs prieš pat automobilį. Automobilis staigiai sustoja. Pastovėjęs kelias sekundes, automobilis pasuka į dešinę paskui motociklą. Motociklas sustoja gatvės viduryje, nuo jo nulipa vairuotojas ir eina link sustojusio automobilio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: a) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; b) lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; c) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; d) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas; e) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-895/2020).
Kelių eismo taisyklių 5-6 punktai įpareigoja eismo dalyvius išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis, naudotis keliais, laikantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, šių taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų. Pagal KET 8 punktą, eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. KET 9 punktas reikalauja eismo dalyvių laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 154 punktas nurodo, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad D. L. važiavo šalutiniu keliu – (duomenys neskelbtini) g., bei kirto sankryžą su pagrindiniu keliu – (duomenys neskelbtini) gatve, nepraleisdamas juo važiavusio automobilio, kurį vairavo G. B.. Šią aplinkybę patvirtina paties D. L. paaiškinimai teismo posėdyje, vaizdo įrašas (1 t. b. l. 20, 125), liudytoju apklausto G. B. paaiškinimai teismo posėdyje, fotonuotrauka, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos ištrauka iš topografinių duomenų, kuriose užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra pagrindinė gatvė ir atvažiuojantys (duomenys neskelbtini) gatve iš kairės sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu (1 t., b. l. 116-117), pranešimas apie pažeidimą, kuriame nurodoma, kad G. B. pranešė apie padarytą nusižengimą ir nurodė jo aplinkybes (1 t., b. l., 34-35), D. L. prašymas, kuriame jis pripažino, kad nepraleido pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve važiuojančio automobilio bei savo elgesį aiškino blogu matomumu (1 t., b. l. 40-42); kiti rašytiniai įrodymai.
Žemesnės instancijos teismas
D. L. ir jo atstovė tvirtino, kad pareiškėjo kaltė padarius nusižengimą, už kurį jam taikytą nuobauda, grindžiama išimtinai tik liudytojo G. B. darytu vaizdo įrašu, įrodymų, kad G. B. staigiai stabdė, iš vis nėra. Su šiais pareiškėjo argumentais teismas nesutinka.
ANK 569 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra aktai ar kiti dokumentai, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai.
Taigi, pagal šią nuostatą, liudytojo darytas vaizdo įrašas gali būti įrodymu, kuriuo grindžiamas administracinio nusižengimo padarymo faktas, juo labiau, kad įraše aiškiai užfiksuota įvykio data ir laikas. Be to, tai nėra vienintelis įrodymas, kuriuo grindžiama pareiškėjo kaltė, nes vaizdo įrašę užfiksuoto įvykio aplinkybes iš esmės patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei liudytojas G. B., kiti rašytiniai įrodymai. Vadinasi, vaizdo įrašas nėra vienintelis įrodymas, pagrindžiantis D. L. kaltę pažeidus Kelių eismo taisykles bei padarius administracinį nusižengimą.
Pažymėtina ir tai, kad administracinių nusižengimų kodeksas nenumato įrodymų pakankamumo kriterijų bei nenustato, koks kiekis ir kokių duomenų privalo būti surinkta, kad būtų pagrįstas asmens kaltė padarius administracinį nusižengimą. Įrodymų rinkimas neturi būti begalinis. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (LAT nutartis Nr. e2AT-18-648/2017).
Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu byloje surinkta pakankamai įrodymų, kuriuos ištyrus, Institucija padarė pagrįstą išvadą, kad D. L. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
D. L. pripažino, kad žinojo, jog įvykio laiku važiavo šalutiniu keliu, kad jo maršrute buvo sankryža su pagrindiniu keliu, kurią kirsdamas, privalės praleisti juo važiuojančias transporto priemones. Pareiškėjas aiškino, kad jis negalėjo gerai matyti pagrindinio kelio dėl prie pat sankryžos augančių medžių ir krūmų, kurie labai riboja matomumą. Teigė, kad automobilis važiavo labai greit, tačiau nėra įrodymų, kad automobilis buvo staigiai stabdomas. Tačiau šiuos pareiškėjo paaiškinimus akivaizdžiai paneigia pateiktas vaizdo įrašas, darytas automobilio vaizdo registratoriumi. Kaip matyti iš jo, matomumas sankryžoje yra gana platus. Atvažiuojantis motociklas buvo matomas gana aiškiai, tačiau, priešingai nei nurodo pareiškėjas, prieš sankryžą motociklas ne tik nesustoja, bet ir nesulėtina greičio, ir sankryžą kerta tuo pačiu greičiu, pravažiuodamas pro pat į sankryžą įvažiuojantį automobilį, kuris, nesitikėdamas tokio motociklo manevro, staigiai sustoja. Vaizdo įraše neužfiksuota, kad automobilis būtų didinęs greitį artėdamas prie sankryžos. To netvirtina ir pareiškėjas, priešingai, skunde nurodoma, kad automobilis artėdamas link sankryžos, lėtėjo. Tačiau to negalima pasakyti apie prie sankryžos artėjantį motociklą. Iš vaizdo įraše užfiksuoto vaizdo galima spręsti, kad jeigu motociklo vairuotojas būtų pristojęs prie sankryžos su šalutiniu keliu ir pažiūrėjęs į dešinę, aiškiai būtų galėjęs pamatyti link sankryžos pagrindiniu keliu artėjantį automobilį. Kita vertus, net ir pripažinus, kad sankryžoje matomumas buvo blogas, o pareiškėjui atrodė, kad automobilis važiavo per greit, tai neatleido pareiškėjo nuo pareigos laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Priešingai, pareiškėjas turėjo būti itin rūpestingas, o blogas matomumas įpareigojo jį būti dar atsargesniu ir atidesniu, bei matant, kad važiavimas per sankryžą yra komplikuotas, laikytis visų saugomo priemonių, ją kirsti tik įsitikinus, jog tai daryti yra saugu, bei tai nekels pavojaus tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui, kad kitos transporto priemonės vairuotojas, dėl jo neatsakingų veiksmų, nebus priverstas imtis staigių veiksmų, staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, ar atlikti kitokius veiksmus, kad būtų išvengta susidūrimo. Tuo labiau, kad D. L. pripažino, jog gyvena tame rajone, dažnai važiuoja per šią sankryžą ir gerai žino ten esančias eismo sąlygas. Tai, kad tiek pareiškėjas, tiek kiti rajono gyventojai inicijuoja sankryžos ir kitų rajono gatvių tvarkymo darbus, užtikrinant saugų eismą, nepaneigia Kelių eismo taisyklių reikalavimų galiojimo ir laikymosi. Tokiu būdu pareiškėjas tik realizuoja savo pareigą, pastebėjus kliūtį kelyje, keliančią pavojų eismo saugumui, apie ją pranešti atsakingoms institucijoms, bet tai nešalina jo atsakomybės.
Tiek G. B. paaiškinimai, tiek vaizdo įrašas patvirtina, kad G. B., turėdamas pirmumo teisę važiuoti per sankryžą su šalutiniu keliu, nes D. L., važiuodamas šalutiniu keliu, privalėjo duoti jam kelią (KET 154 punktas), buvo priverstas staigiai stabdyti, kad išvengtų susidūrimo dėl to, kad D. L. šios taisyklės nesilaikė. Taigi, motociklo vairuotojas D. L. neabejotinai sukėlė pavojingą situaciją bei grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, ir tik atsitiktinumo dėka, automobilio vairuotojui greitai sureagavus į situaciją bei ėmusis veiksmų – staigiai sustabdžius – nekilo realių pasekmių jo ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir (ar) gyvybei.
D. L. ir jo atstovė taip pat tvirtino, kad administracinio nusižengimo protokolas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes jame neteisingai nurodyta įvykio vieta, kadangi prie (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje, nėra sankryžos. G. B. nurodė, kad įvykio vietos adresą nurodė, nustatęs ją pagal „Google“ žemėlapį.
Pagal ANK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų duomenų, turi būti nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, kuri yra vienas iš būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių. Kaip matyti iš 2020 m. lapkričio 25 d. administracinio nusižengimo protokolo, jame nurodyta, kad administracinio nusižengimo padarymo vieta yra (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje. Protokole, dėstant nusižengimo esmę, nurodoma, kad D. L., vairuodamas motociklą „Yamaha“ XV 1100, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) , Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) gatve ir artėdamas prie (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 203 „Duoti kelią“, nedavė kelio (duomenys neskelbtini) gatve iš dešinės pusės pagrindiniu keliu atvažiuojančiam automobiliui, kurį privertė keisti važiavimo greitį, staigiai stabdyti transporto priemonę, kad išvengti susidūrimo. Taigi, konkreti įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos ištraukos iš topografinių duomenų (1 t., b. l. 117), arčiausiai sankryžos esantys namai numeruojami kaip (duomenys neskelbtini) g. 30, 28, 21, 23, tačiau (duomenys neskelbtini) gatvėje artimiausias prie sankryžos namas yra būtent 39 (http://klaipeda21.lt/(duomenys neskelbtini) -g453705.html). Taigi, nurodant įvykio vietą, iš esmės nesuklysta. Kita vertus, pareiškėjas neginčija, o ir kiti įrodymai patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryža, taip pat, kad įvykis buvo protokole ir nutarime nurodytu laiku – 2020 m. rugsėjo 23 d., 16 val. 33 min. Taip pat protokole ir nutarime išdėstyta administracinio nusižengimo esmė, nurodomas ANK straipsnis ir jo dalis, numatantys atsakomybę bei teisės aktas ir jo punktai (KET 8, 9, 154 punktai), kuriuos pažeidė pareiškėjas. Taigi, iš esmės administracinio nusižengimo protokolas atitinka ANK 609 straipsnio 1 dalyje nustatytus turiniui keliamus reikalavimus.
D. L. ir jo atstovė teigė, kad protokole ir nutarime nenurodyta, kokiam automobiliui D. L., vairuodamas motociklą „Yamaha“ XV 1100, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) , Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) gatve ir artėdamas prie (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 203 „Duoti kelią“, nedavė kelio, ir dėl ko taip pat yra pagrindas naikinti nutarimą, o byla grąžinama Institucijai.
Pažymėtina, kad panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, galima tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šiuo atveju skundo nagrinėjimo metu išsiaiškinta, kad D. L. nedavė kelio G. B. vairuojamam automobiliui „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) , kuriuo jis važiavo pagrindine (duomenys neskelbtini) g. Taigi tai, kad protokole ir nutarime nenurodyta, kokiam automobiliui, važiuojančiam pagrindiniu keliu, D. L., vairuodamas motociklą ir važiuodamas šalutiniu keliu, sankryžoje nedavė kelio, nėra esminis administracinio nusižengimo sudėties požymis, tai netrukdė atskleisti nusižengimo esmės bei netrukdė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui suprasti kaltinimo esmę ir nuo jo gintis. Taigi, šis neesminis trūkumas nekliudė nagrinėti bylos ir dėl to nėra pagrindo grąžinti bylos Institucijai protokolui patikslinti ar bylai papildomai tirti.
Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio dalis). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Nagrinėjamu atveju byloje esantys ir Institucijos ištirti bei teismo dar kartą patikrinti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad D. L. padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje – pavojingas vairavimas, – sudėtį, todėl panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti nėra pagrindo, dėl ko skundžiamas 2021 m. vasario 3 d. nutarimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo atstovės skundas netenkinamas.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas neprivalo pasisakyti dėl visų skundo argumentų, todėl teismas įvertinęs visus skundo argumentus konstatuoja, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui neturi ir dėl jų plačiau nepasisako.
Byloje esančios kompaktinės plokštelės (1 t., b. l. 20, 125) su vaizdo įrašais, nutarčiai įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto D. L. (D. L.) atstovės advokato padėjėjos Laimos Jašmontienės skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. 30-ANR N-1295-2021 palikti nepakeistą.
Dvi kompaktines plokšteles su vaizdo įrašais, nutarčiai įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.