Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 22 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje A. M. kaltinamas tuo, kad:

1.1. jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2018 m. rugsėjo mėn. 1 d., internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) patalpinus žinomai melagingą skelbimą apie automobilio „Audi A7“ nuomą, neturėdamas automobilio savo žinioje, iš anksto žinodamas, kad automobilio nuomos paslaugos nesuteiks, 2018 m. rugsėjo 3 d. A. P. su juo susisiekus el. paštu: (duomenys neskelbtini) dėl automobilio nuomos, melagingai žadėdamas išnuomoti automobilį Audi A7, 2018 m. rugsėjo 3 d. nurodė pervesti 255 eurų avansą už automobilio nuomą į jo UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų gavėją nurodydama kaip „(duomenys neskelbtini)“, tačiau automobilių nuomos paslauga A. P. nebuvo suteikta, o pinigai negrąžinti, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo svetimą A. P. priklausantį turtą – 255 eurus, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje.

1.2. Be to, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą G. C. turtą, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2018 m. rugsėjo 1 d., internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) patalpino žinomai melagingą skelbimą apie „Audi A7“ ir „Audi A6“ automobilių nuomą, neturėdamas automobilių savo žinioje, iš anksto žinodamas, kad automobilių nuomos paslaugos nesuteiks, 2018 m. rugsėjo 4 d. G. C. su juo susisiekus el. paštu: (duomenys neskelbtini) dėl abiejų automobilių nuomos, melagingai žadėdamas išnuomoti automobilius „Audi A7“ ir „Audi A6“, 2018 m. rugsėjo 4 d. nurodė pervesti 250 eurų avansą už automobilių nuomą į jo banko sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų gavėją nurodydamas kaip „(duomenys neskelbtini)“, tačiau automobilių nuomos paslaugos G. C. nesuteikė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą G. C. priklausantį turtą – 250 eurus. Ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku po G. C. primygtinių reikalavimų į G. C. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžino 120 eurų, tuo padarydamas G. C. 130 eurų turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

1.3. Be to, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2018 m. rugsėjo 1 d., internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) patalpino žinomai melagingą skelbimą apie automobilio „Audi A7“ nuomą, neturėdamas automobilio savo žinioje, iš anksto žinodamas, kad automobilio nuomos paslaugos nesuteiks, 2018 m. rugsėjo 12 d. V. R. su juo susisiekus el. paštu: (duomenys neskelbtini) dėl automobilio nuomos, melagingai žadėdamas išnuomoti automobilį „Audi A7“, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku nurodė pervesti 275 eurų avansą už automobilio nuomą į jo UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų gavėją nurodydamas kaip „(duomenys neskelbtini)“, tačiau automobilių nuomos paslauga V. R. nebuvo suteikta, o pinigai negrąžinti, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo svetimą V. R. priklausantį turtą – 275 eurus, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

1.4. Be to, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2018 m. rugsėjo 1 d., internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) patalpino žinomai melagingą skelbimą apie automobilio „BMW 530“ nuomą, neturėdamas automobilio savo žinioje, iš anksto žinodamas, kad automobilio nuomos paslaugos nesuteiks, 2018 m. rugsėjo 19 d. D. A. su juo susisiekus el. paštu: (duomenys neskelbtini) dėl automobilio nuomos, melagingai žadėdamas išnuomoti automobilį „BMW 530“, 2018 m. rugsėjo 19 d. nurodė pervesti 225 eurų avansą už automobilio nuomą į jo UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų gavėją nurodydamas kaip „(duomenys neskelbtini)“, tačiau automobilių nuomos paslauga D. A. nebuvo suteikta, o pinigai negrąžinti, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo svetimą D. A. priklausantį turtą – 225 eurus, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

1.5. Be to, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2018 m. rugsėjo 1 d., internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) patalpino žinomai melagingą skelbimą apie automobilio „Audi A6 C7“ nuomą, neturėdamas automobilio savo žinioje, iš anksto žinodamas, kad automobilio nuomos paslaugos nesuteiks, 2018 m. rugpjūčio 31 d. E. T. su juo susisiekus el. paštu: (duomenys neskelbtini) dėl automobilio nuomos, melagingai žadėdamas išnuomoti automobilį „Audi A6 C7“, 2018 m. rugpjūčio 31 d. nurodė pervesti 420 eurų avansą už automobilio nuomą į jo UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų gavėją nurodydamas kaip „(duomenys neskelbtini)“, tačiau automobilių nuomos paslauga E. T. nebuvo suteikta, o pinigai negrąžinti, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo svetimą E. T. priklausantį turtą – 420 eurus, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

5. Prokurorės skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikinama.

6. BPK 218 straipsnyje nurodyta, jog prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, atlikęs šiame straipsnyje numatytus veiksmus, surašo kaltinamąjį aktą ir jį kartu su visa bylos medžiaga perduoda teismui, kuriam ta byla teisminga. Pagal BPK 233 straipsnį teisėjas, susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, ją perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje.

7. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis aktas buvo surašytas ir kartu su bylos medžiaga perduotas Kauno apylinkės teismui 2020 m. liepos 15 d. Vadovaujantis BPK 232 straipsniu, teismas, parengimo nagrinėti bylą teisme metu nustatė šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, 234 straipsnyje nurodytas aplinkybes ir konstatavo, kad egzistuoja aplinkybės, sudarančios kliūtis baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje ir šios aplinkybės negali būti ištaisytos teisme, tai yra nustatyta, kad kaltinamajame akte nėra nurodyta galimai nusikalstamų veikų padarymo vieta. Nei A. M. apklausos protokole, nei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, kur buvo daroma galimai nusikalstama veika, kur atsirado galimai nusikalstamos veikos pasekmės (BK 182 straipsnyje numatytos veikos yra materialiosios sudėties, todėl nusikaltimai laikomi baigtais ten, kur atsirado jų pasekmės), todėl šioje proceso stadijoje nėra galimybės spręsti netgi teismingumo klausimų. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad A. M. gyvena (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), tačiau savaime tai nesudaro pagrindo spręsti, jog būtent vienoje iš nurodytų vietovių atsirado nusikalstamos veikos pasekmės.

8. BPK 219 straipsnyje nustatytas kaltinamojo akto turinys. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis ir išsamus. Pažymėtina, kad BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Pagal BPK įtvirtintą kaltinamojo akto kaip procesinio dokumento koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detalus ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymas, nes svarbiausi duomenys turi būti pateikti teismui pagal BPK 220 straipsnio 2 dalį, ir, teismas bei kiti proceso dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamąjį aktą. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Kaltinamajame akte nurodyti duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir, neišnagrinėjus jų teismo proceso metu priimant nuosprendį, jais remtis negalima (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas.

9. Apylinkės teismo nurodyti kaltinamojo akto turinio trūkumai sieti su BPK 219 straipsnio 3 punkte numatyta pareiga kaltinamajame akte nurodyti nusikalstamos veikos aprašymą – padarytos nusikalstamos veikos vietą. Vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi (bylos parengimo nagrinėti teisme metu), kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, gali perduoti bylą prokurorui ne dėl kiekvieno BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams, jeigu pažeidimo negalima ištaisyti teisme.

10. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su prokurorės skundu bei skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nustatė tokius kaltinamojo akto trūkumus, kurie negali būti ištaisyti teisme ir esmingai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą.

11. Nagrinėjamu atveju, susipažinus su prokuroro kaltinamajame akte suformuotu kaltinimu A. M., matyti, kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, kurios buvo padarytos elektroninėje erdvėje, tai yra į interneto tinklalapius patalpinus skelbimus apie nuomojamus automobilius, elektroniniu paštu nukentėjusiesiems susisiekus su kaltinamuoju, jis nurodydavo pervesti pinigus į banko sąskaitas, galimai iš anksto žinodamas, kad automobilių nuomos paslaugų nesuteiks. Taigi iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad aprašant nusikalstamas veikas kiekvieno nukentėjusiojo atžvilgiu nurodyta, kokiu būdu buvo realizuota kiekvienos iš inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėtis – kaip, kokiu būdu pasireiškė esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis – apgaulė, taip pat nurodytas veikų padarymo laikas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šiuo atveju, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, padarinių atsiradimo vieta nėra esminis nusikalstamų veikų sudėties požymis, kadangi BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis realizuota elektroninėje erdvėje, taigi galima nustatyti tik vietą, kurioje veikė kaltininkas, bet ne padarinių atsiradimo vietą. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju vietos, kurioje galimai veikė kaltinamasis, patalpindamas skelbimus apie nuomojamus automobilius, nenurodymas nelaikytinas esminiu kaltinamojo akto trūkumu, užkertančiu kelią nagrinėti baudžiamąją bylą teisme. Juolab kad kaip matyti iš prokurorės skundo, ikiteisminio tyrimo priimtinomis priemonėmis, be kita ko, nesant kaltinamojo parodymų, galimybės nustatyti šias aplinkybes nebuvo.

12. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, nusikalstamos veikos padarymo vieta svarbi vertinant baudžiamosios bylos teismingumo taisykles. BK 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai. Padarinių atsiradimas nustatant nusikalstamos veikos padarymo vietą vertinamas tuo atveju, kai įvykdomos nusikalstamos veikos, kurių sudėtis apibūdinama kaip materiali (pvz. BK 182 straipsnis). Taigi šiuo atveju, kaip minėta, padariniams galimai kilus elektroninėje erdvėje (nukentėjusiesiems pervedus pinigines lėšas bankiniais pavedimais į kaltinamojo nurodytą sąskaitą), apylinkės teismas nepagrįstai akcentavo padarinių kilimo vietos svarbą. BPK 226 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai nusikalstamos veikos vietos negalima nustatyti, byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje nuolat gyvena kaltinamasis, o jeigu jis Lietuvos Respublikoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, – teismui, kurio veiklos teritorijoje užbaigtas bylos ikiteisminis tyrimas. Šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, byloje esant duomenų apie faktinę kaltinamojo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) mieste ir deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) mieste, nusikalstamų veikų padarinių kilimo vieta, kaip nusikalstamos veikos padarymo vieta, neužkerta kelio teismingumo klausimui tinkamai įvertinti.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismo nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai esmingai trukdo bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, ir, esant abejonėms, teismas, analizuodamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, negalės jų pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu.

14. Pažymėtina, kad nagrinėjantis bylą teismas privalo būti aktyvus, tai yra neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje pasiektų rezultatų patikrinimu, bet prireikus pats tirti naujus įrodymus. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad BPK 256 straipsnyje prokurorui ir nukentėjusiajam nustatyta teisė prašyti pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis arba pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Todėl šiuo atveju nustačius, jog kaltinimas byloje netikslus, įstatymas neužkerta kelio jį tikslinti ir teisminio nagrinėjimo metu. Tai reiškia, kad minėtą kaltinamojo akto trūkumą, jame pakankamai aiškiai ir tiksliai nurodžius esminius kaltinamojo galimai atliktų nusikalstamų veikų požymius, galima ištaisyti teisme. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje apylinkės teismo nurodytas kaltinamojo akto trūkumas nėra esminis. Minėta, jog BPK 234 straipsnyje nurodytų aplinkybių pagrindu teismas bylą gali perduoti prokurorui, kai nustatomos esminės kliūtys jos nagrinėjimui teisme. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta, o pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstyti motyvai nesuponuoja pagrindo spręsti apie ydingą kaltinimą, kuris iš esmės trukdytų bylą nagrinėti teisme, ir šių trūkumų buvimo teismas negalėtų pašalinti teisiamojo posėdžio metu. Apygardos teismo nuomone, proceso trukdymas šiuo atveju būtų reikšmingai didesnis, jeigu byla būtų perduota į ikiteisminio tyrimo stadiją, nes iškiltų būtinybė atlikti papildomus tyrimo veiksmus – pareikšti naujus įtarimus, apklausti įtariamą asmenį, atlikti baigiamuosius tyrimo veiksmus, supažindinti su byla, surašyti naują kaltinamąjį aktą.

15. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodomi kaltinamojo akto trūkumai nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, aukštesnysis teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, kadangi surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, trukdantis nagrinėti bylą teisme, neatitinka BPK 234 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl yra nepagrįsta ir naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

prokurorės skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 22 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – perduoti baudžiamąją bylą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.