Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-424-478-2014

Teisėja Aurelija Naujokienė Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00207-2012-9

2014 m. gegužės 16 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjai advokatei Angelei Fominienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. B.-P., kuriai taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutarties, kuria

A. B.-.P., nepakaltinamumo būsenoje padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 186 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 4 d., taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis Kauno miesto Centro psichikos sveikatos centre.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B.-P., būdama nepakaltinama, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 186 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 4 d., o būtent: 2012 m. kovo 16 d. užsisakiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame viešbutyje „Apple Economy hotel“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kambarį Nr. 7 ir žinodama, kad neturi pakankamai pinigų finansinėms operacijoms atlikti, naudojosi jo apgyvendinimo paslaugomis, bendrai 366,70 litų sumai, bei 2012 m. kovo 19 d. nesusimokėjusi už suteiktas paslaugas išvyko iš viešbučio, tokiu būdu apgaule vengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas, padarydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 366,70 litų turtinę žalą,

be to, ji, 2013 m. sausio 9 d., apie 17 val. 22 min., būdama UAB „Maxima LT“ priklausančioje parduotuvėje „Maxima XXX“, esančioje Pramonės pr. 29, Kaune, pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą: stalo žvakę 16,99 litų vertės, plastikinę lėlę „STEFFI“ 39,99 litų vertės, dvi pakuotes virtų tarybinių dešrelių, bendros 13,98 litų vertės, moteriškas kelnaites 16,99 litų vertės, mergaitišką pižamą 39,99 litų vertės, kalendorių 11,99 litų vertės, kalendorių 15,99 litų vertės, bižuteriją 2,99 litų vertės, moteriškus apatinius marškinėlius 29,99 litų vertės, sūrį „Džiugas“ 13,40 litų vertės, šaldytų jūros gėrybių kokteilį 7,69 litų vertės, kompaktinę plokštelę „Vaikiškų dainų kokteilis“ 24,99 litų vertės, užrašų knygą 15,99 litų vertės, energetinį gėrimą 4,79 litų vertės, vaikišką šampūną 8,48 litų vertės, natūralų jogurtą 4,99 litų vertės, tunų filė 5,29 litų vertės, sūrį „Lūkšių“ 7,48 litų vertės, kilpinį rankšluostį 39,99 litų vertės, žaliąją arbatą 5,99 litų vertės, guašą „Giotto“ 19,99 litų vertės, dovanų maišą 5,99 litų vertės, viso turto už 353,96 litus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios – praėjusi pro kasas buvo sulaikyta apsaugos darbuotojo.

Apeliacinis skundas buvo paduotas dar ir dėl to, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta netiksli informacija apie įvykio aplinkybes. Nutartyje cituojami apeliantės žodžiai, tačiau ji tokių žodžių nevartoja net mintyse, vidinėje komunikacijoje. Nepagrįsti ir nutarties teiginiai dėl žvakių, kadangi remiamasi vien tik apkalbų lygio kambarinės teiginiais, kurie nėra fiksuoti kambarinės apklausose. Žvakių naudojimas viešbučio kambaryje siejamas su raganavimu, tačiau apeliantė, kaip įvairių religijų atstovė, neturi jokių ryšių su raganomis ir jai tokia formuojama nuomonė nėra priimtina. Skundžiamos nutarties teiginiai dėl jos veiksmų UAB „Maxima LT“ taip pat nėra teisingi. Tai, kokiu būdu pirkėjai formuoja savo pirkinius, būdami „Maxima“ prekybos tinklo teritorijoje, vartotojų teisių pagrindu yra niekaip neribojami, nes nėra numatyta draudimų prekes dėti į dovanų maišelius prekybos centro krepšiuose.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė ir A. B.-P. gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

A. B.-P., kuriai taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, teismo išvados pagrįstos ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisme ištirtais ir nutartyje aptartais įrodymais, kurie yra patikimi ir teisėti, šie faktiniai duomenys buvo tinkamai teisiškai įvertinti. Byloje nustatyta, kad A. B.-P., sirgdama paranoidine šizofrenija, dėl kurios ji negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, 2012 m. kovo 16 d. užsisakiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame viešbutyje „Apple Economy hotel“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kambarį Nr. 7 ir žinodama, kad neturi pakankamai pinigų finansinėms operacijoms atlikti, naudojosi jo apgyvendinimo paslaugomis, bendrai 366,70 litų sumai, bei 2012 m. kovo 19 d. nesusimokėjusi už suteiktas paslaugas išvyko iš viešbučio, tokiu būdu apgaule vengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas, padarydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 366,70 litų turtinę žalą. Be to, ji 2013 m. sausio 9 d., apie 17 val. 22 min., būdama UAB „Maxima LT“ priklausančioje parduotuvėje „Maxima XXX“, esančioje Pramonės pr. 29, Kaune, pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą už 353,96 litus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios – praėjusi pro kasas buvo sulaikyta apsaugos darbuotojo.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė A. B.-P. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nutartyje nuosekliai išdėstė įrodymus ir padarė teisingą išvadą, jog apeliantė savo veiksmais padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 186 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. Tokias teismo išvadas patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas, kurį sudaro civilinės ieškovės, liudytojo G. L. parodymai, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai, specialisto išvados ir kiti faktiniai duomenys, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Tuo tarpu A. B.-P. apeliaciniame skunde pateikiamas subjektyvus byloje nustatytų aplinkybių vertinimas, nurodant su jai pareikštais kaltinimais visiškai nesusijusias aplinkybes (dėl raganavimo, dėl draudimų prekes prekybos vietoje dėti į dovanų maišelius), nesudaro pagrindo abejoti skundžiamu procesiniu sprendimu.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad A. B.-P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 186 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 4 d., bei pripažinęs ją nepakaltinama, taikė jai priverčiamąją medicinos priemonę ­– ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą – Kauno miesto Centro psichikos sveikatos centre.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. B.-P. prašo jos atžvilgiu taikyti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, kas reiškia, kad skundas yra paduotas jos padėtį bloginančiais pagrindais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas teises. Viena tokių teisių – skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Svarbi veiksmingo šios teisės įgyvendinimo garantija yra draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę (non reformatio in peius) principas, kuris iš esmės reiškia, kad dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–164/2014, 2K-276/2012).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) draudimo keisti į blogąją pusę (non reformatio in peius) principas įtvirtintas 320 str. 4 d., kur numatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

Todėl, atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą, A. B.-P. prašymas dėl skundžiama nutartimi jai taikytos priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo griežtesne priemone, negali būti tenkinamas. Priešingu atveju, asmens atžvilgiu vykstantis procesas būtų neteisingas (nesąžiningas). Be to, apygardos teismas pažymi, kad baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones – tai psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, padarytos veikos pobūdį, pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Pirmosios instancijos teismas, būtent remdamasis ekspertų išvadomis ir rekomendacijomis, taip pat atsižvelgęs į A. B.-P. nustatytą lėtinį psichikos sutrikimą bei jos socialinį pavojingumą, nustatė jai skirtinos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Todėl skundą nagrinėjantis teismas, nesant jokių duomenų apie pasikeitusią apeliantės sveikatos būklę, neturi jokio pagrindo priimti kitokį sprendimą dėl A. B.-P. reikalingo priverčiamosios medicininės priemonės gydymo režimo, nei priėmė pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ekspertų rekomendacijas.

Pažymėtina ir tai, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, tačiau ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą teismas privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Todėl, jeigu apeliantės sveikatos būklė pasikeis, pirmosios instancijos teismas, remdamasis gydytojų komisijos išvada, galės priimti sprendimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo ar taikymo panaikinimo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo ir gydymo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis A. B.-P. taikymo, todėl naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo A. B.-P. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 40 Lt (t. 2, b. l. 177). BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 51 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, nagrinėjant <...> asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Nagrinėjamu atveju A. B.-P. byla buvo nagrinėjama dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, kadangi A. B.-P. dėl savo psichinės būklės nusikalstamų veikų padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A. B.-P., kuriai taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

A. B.-P., kuriai taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, apeliacinį skundą atmesti.