Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

kaltinamas administraciniu teisės pažeidimu, numatytu Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2014 m. liepos 3 d. apie 20:45 val. Kupiškyje, Panevėžio gatvėje, nevykdė teisėto policijos pareigūno J. J. nurodymo pakelti automobilio MITSUBISHI CARISMA priekinių langų stiklus, tokiu būdu trukdydamas užfiksuoti KET pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 1 d.

M. K. kaltę dėl jam inkriminuojamo pažeidimo neigia, nurodė, jog sustabdžius pareigūnams jo vairuojamą automobilį atsisakė nuleisti langus, nes tuo metu buvo prasti orai, sirgo, turėjo temperatūros ir pareigūnui sakė, jog nenori, kad jį pertrauktų. Teigia, jog pareigūnas neprašė pakelti langų, nes šie nebuvo nuleisti. Paaiškino, jog langai visą laiką buvo pakelti, jų nereikėjo kelti, jokio antro lango pas jį mašinoje nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas policijos pareigūnas J. J. parodė, jog M. K. vairuojamą automobilį sustabdė dėl akivaizdžiai tamsintų priekinių stiklų, tačiau priėjus prie automobilio matė, kad tamsinti stiklai yra nuleisti. Paprašius pakelti tamsintus stiklus, M. K. atsisakė tai daryti, teigė, kad jo langai yra normalūs, aiškino, kad langai keliasi tik užvedus variklį, o variklio neves, nes jis dyla. Privažiavus kitam policijos ekipažui M. K. ir toliau nevykdė reikalavimų pakelti lango stiklo. Paaiškino, jog prašė M. K. pakelti langus dėl to, kad turimo prietaiso pagalba būtų galima nustatyti jo skaidrumą. Langų nepakėlus, neturėjo galimybės užfiksuoti galimo pažeidimo.

Liudytoja policijos pareigūnė N. B. parodė, jog patruliuodami su J. J. sustabdė automobilį dėl akivaizdžiai per tamsių priekinių stiklų, J. J. nuėjo prie vairuotojo, ji sėdėjo tarnybiniame automobilyje ir prie sustabdyto automobilio nuėjo tik po to, kai privažiavo kitas policijos ekipažas su Ž. G., D. B.. Nuėjusi prie šio automobilio matė, kad vieni priekiniai langai yra nuleisti, o kiti, kurie nenuleisti, akivaizdžiai priklijuoti bei apskritai nenusileidinėjo. Girdėjo, kaip M. K. atsisakinėjo pakelti tamsintus stiklus, teigė, kad jam šalta ir panašiai.

Liudytoja policijos pareigūnė Ž. G. parodė, jog kartu su policijos pareigūnais D. B. bei V. A. tarnybiniu automobiliu važiuodami matė sustabdytą automobilį MITSUBISHI CARISMA, prie jo stovintį J. J., nusprendė sustoti. Išlipę iš J. J. sužinojo, jog automobilį vairavęs M. K. atsisako pakelti tamsintus langus. Priėjusi akivaizdžiai matė, kad vieni langai yra nuleisti, o kiti, kurie atrodė kaip pakelti, buvo negrabiai priklijuoti. Į prašymus nuleisti langus sakė, kad to jis negali daryti, nes serga, o į prašymą pakelti tamsintus langus M. K. aiškino, jog tokių langų nėra, nors jie akivaizdžiai matėsi. Tiek sustabdytą automobilį, tiek nuleistą tamsintą langą ji nufotografavo.

Iš byloje esančių policijos pareigūnų Ž. G. (b.l. 5) ir J. J. (b.l. 7-8) tarnybinių pranešimų matyti, jog juose nurodomos tos pačios aplinkybės, kaip ir teisme duoti parodymai, tai yra, jog M. K. atsisakė pakelti nuleistus priekinius automobilio langus tam, kad būtų galima juos patikrinti dėl pralaidumo šviesai. Iš fotolentelės (b.l. 9) matyti, jog kelkraštyje stovi automobilis MITSUBISHI CARISMA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vizualiai su pakeltais priekiniais stiklais (foto Nr. 1), priekinėse keleivio durelėse, vizualiai esant pakeltam priekiniam langui, matyti nuleistas daiktas, panašus į stiklą (foto Nr. 2).

Iš pateiktų įrodymų nustatyta, jog policijos pareigūnams J. J. ir N. B. sustabdžius M. K. vairuojamą automobilį dėl akivaizdžiai per daug tamsintų priekinių stiklų, M. K. šiuos lango stiklus nuleido ir, policijos pareigūnui J. J. pareikalavus pakelti juos, atsisakė tai daryti, todėl M. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 187 str. 2 d., kaip atsisakymas vykdyti teisėtą policijos pareigūno reikalavimą. Teismas pripažįsta, jog policijos pareigūnas J. J., matydamas, jog M. K. vairuojamo automobilio stiklai akivaizdžiai yra per tamsūs ir siekdamas nustatyti šių langų šviesos laidumą, turėjo teisę sustabdyti M. K. vairuojamą transporto priemonę, o M. K. nuleidus langų stiklus, turėjo teisę reikalauti pakelti šiuos langus, kad būtų galima išsiaiškinti, ar M. K. nepadarė teisės pažeidimo, numatyto ATPK 123 str. 1 d. (transporto priemonės vairavimas su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis nei leistinas) (ATPK 264 str. numatytos administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės). M. K. atsisakius pakelti lango stiklus, J. J. neturėjo galimybės nustatyti, ar padarytas minėtas teisės pažeidimas, ar ne. Kadangi pagal Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka, pripažinus, jog J. J. reikalavimas buvo teisėtas, M. K. privalo atsakyti už teisėto reikalavimo nevykdymą, todėl jis yra baudžiamas. Kitu atveju tektų pripažinti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo už galimai padarytą teisės pažeidimą gali išvengti administracinės atsakomybės naudodamas neteisėtas elgesio priemones. M. K. teiginiai, jog jokio tamsinto lango, kurį jis turėjęs pakelti, nebuvo, vertintini tik kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės, šie jo parodymai paneigti policijos pareigūnų N. B., Ž. G., to paties J. J. parodymais, jais netikėti nėra pagrindo, šiuos policijos pareigūnų parodymus patvirtina ir byloje esanti durelių fotonuotrauka. Tai, kad buvo nuleistas ir nekeliamas langas, kurio šviesos laidumas galimai buvo mažesnis už leistiną, netiesiogiai patvirtina ir M. K. atsisakymas nuleisti tuos langus, kurie, pasak policijos pareigūnų, buvo paprasčiausiai priklijuoti ir negalėjo būti nuleisti, o M. K. teiginiai, kad yra sergantis, pertrauks vėjas, kad negali užvesti variklio, nes jis dyla, yra neįtikinami ir panašūs labiau į šaipymąsi iš pareigūnų nei į objektyvias atsisakymo priežastis. Teismas tik patikslina pažeidimo esmę nurodydamas, jog M. K. atsisakė vykdyti policijos pareigūno J. J. reikalavimų, nes nenustatyta, kad N. B. tuo metu būtų buvusi prie automobilio, kai buvo pareikštas reikalavimas, ji pati pripažino, kad atėjo tik vėliau, kai jau buvo atvykę policijos pareigūnai Ž. G. ir D. B.. Šis pažeidimo esmės patikslinimas esminių faktinių aplinkybių nepakeitė, kaltinamojo padėties nepablogino, jo teisių nesuvaržė.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant M. K. administracinę nuobaudą atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį (atsisakė vykdyti teisėtą policijos pareigūno reikalavimą, susijusį su kito administracinio teisės pažeidimo išsiaiškinimu, šio neišaiškinto pažeidimo (ATPK 123 str. 1 d.) galima sankcija buvo nuo 100 iki 150 Lt, be to, M. K. atsisakydamas vykdyti teisėtą reikalavimą galimai, jeigu būtų buvęs nustatytas pažeidimas, išvengė techninės apžiūros galiojimo panaikinimo (Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 2B-91 ir galiojančio nuo 2014 m. liepos 1 d., 4.6 p.)). Taip pat teismas atsižvelgia į asmenybę (yra neteistas, pažeidimo padarymo dieną turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b.l. 12-13), yra bedarbis, augina mažametį vaiką), jam už padarytą administracinį teisės pažeidimą skiriama administracinė nuobauda – bauda, baudos dydis parenkamas sankcijos vidurkio ribose, arčiau maksimumo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 187 str. 2 d., 286-288 str.,

nutaria:

M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. ir nubausti 430 Lt (keturių šimtų trisdešimties litų) bauda. Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Kupiškio rajono apylinkės teismą. Teisėjas Virginijus Skaraitis