Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja I.Sakalauskaitė, sekretoriaujant J.Skuodienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui D.Lengvinui, suinteresuotiems asmenims N. K., E. M. ir A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. K., E. M., A. M. ir A. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ji po sutuoktinio mirties priėmė jo turtą ir juo rūpinosi. Paaiškino, kad manė jog yra šešių mėnesių terminas palikimui priimti, todėl iš karto po sutuoktinio mirties ji ir nesikreipė dėl palikimo priėmimo pas notarą.

Suinteresuoti asmenys N. K., E. M. ir A. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad J. M. yra jų tėvas ir tai, kad po tėvo mirties jų motina priėmė tėvo palikimą, nes rūpinosi žemės sklypais. Nurodė, kad jie sutinka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas (LR CK 5.50 str. 2, 3 d., CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.51 str.).

LR CK 5.51str. 1d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pareiškėja G. M. negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo po savo sutuoktinio J. M. mirties, nes nepatvirtintas palikimo priėmimo faktas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja susituokė su J. M. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). Pareiškėja pareiškime nurodė, kad suinteresuoti asmenys N. K., E. M., A. M. ir A. M., yra jos ir J. M. vaikai. Šias aplinkybes taip pat nurodė ir suinteresuoti asmenys atsiliepime bei patvirtino teismo posėdžio metu atvykę suinteresuoti asmenys, nurodydami, kad jie yra pareiškėjos ir J. M. vaikai. Pateiktas mirties liudijimas patvirtina, kad pareiškėjos sutuoktinis ir suinteresuotų asmenų tėvas J. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Klaipėdos rajono pirmojo notarų biuro liudijimas parvirtina, kad po J. M. mirties, nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiojo įpėdiniai pareiškimų, dėl palikimo priėmimo nepateikė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Taip pat nurodė, kad palikimui priimti po J. M. mirties yra praleistas įstatymo nustatytas terminas (b.l. 7). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad J. M. vardu, pagal (duomenys neskelbtini) apskrities valdytojo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruotos nuosavybės teisės į 2,4000 ha žemės sklypą bei 0,6000ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. (b.l. 11-12). Pateikta 2014-08-25 preliminarioji sutartis dėl žemės sklypo nuomos patvirtina, kad pareiškėja mirus sutuoktiniui, su D. M. sudarė sutartį, pagal kurią pareiškėja D. M. pagal panaudą perdavė 2,4000ha žemės sklypą iki žemės sklypas bus įregistruotas jos vardu, tai yra iki bus įvykdytos paveldėjimo procedūros (b.l. 13). Pareiškėja turi teisę kaip pergyvenusi savo sutuoktinį paveldėti pagal įstatymą kartu su pirmos eilės ar antros eilės įpėdiniais jei jų yra (LR CK 5.13str.). Suinteresuoti asmenys yra pareiškėjos ir J. M. vaikai, tai yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai paveldint palikimą po J. M. mirties (LR CK 5.11str. 1d. 1p.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei šalių paaiškinimai patvirtina, kad nei suinteresuoti asmenys, nei pareiškėja per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti nesikreipė į notarą, nors turėjo kreiptis iki 2014-08-26. Suinteresuoti asmenys tiek atsiliepime, tiek ir atvykę į teismo posėdį N. K., E. M. ir A. M. patvirtino, kad jų motina iš karto po tėvo mirties priėmė jo palikimą, nes rūpinosi jo vardu registruotu nekilnojamuoju turtu, todėl jie sutinka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo. Nors pareiškėja įstatymo nustatytu terminu ir nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po savo sutuoktinio J. M. mirties, tačiau faktiškai palikimą po jo mirties priėmė, tai yra priėmė jo daiktus, rūpinosi jo vardu registruotu nekilnojamuoju turtu. Tai, kad pareiškėja faktiškai pradėdama valdyti turtą priėmė savo sutuoktinio palikimą, patvirtino teismo posėdžio metu tiek pareiškėjos, tiek dalyvavusių suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės bei byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai yra 2014-08-25 preliminari panaudos sutartis dėl žemės sklypo. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad suinteresuoti asmenys tiek atsiliepime, tiek posėdžio metu patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes ir sutiko su pareiškimu, darytina išvada, kad pareiškėja po savo sutuoktinio mirties faktiškai pradėdama valdyti priėmė palikimą (LR CK 5.13str., 5.50str. 2d. ir 5.51str.), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Iš pareiškėjos priteistina 32,48 Lt, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 1,00Lt žyminio mokesčio, valstybei (LR CPK 92str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 1 d. 8 p., 448 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja G. M., a.k(duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio J. M., a.k(duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti po jo mirties.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Iš pareiškėjos G. M. priteisti 32,48 Lt (9,00 EUR) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Apie palikimo priėmimą pranešti Centrinei hipotekos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.