Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo, kuriuo administracinė byla G. R. atžvilgiu nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius Aidas Šiurkus G. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį, dėl to, kad G. R., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ir darbdavys darbuotojų atžvilgiu, neužtikrino, kad su darbuotoju A. Š., kuris 2014 m. balandžio 28 d. išbandymo tikslu faktiškai atliko įvairius medienos ruošos darbus, ne vėliau kaip prieš darbo pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98, 99 straipsnių nuostatas.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotojas prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą - pripažinti MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą G. R. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Atkreipia dėmesį į tai, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu 2014 m. balandžio 28 d. ieškojo naujų darbuotojų, tai nurodė savo paaiškinime teisme D. B., taip pat darbuotojų poreikį rodo ir po inspektorių patikrinimo nuo 2014 m. balandžio 29 d. į įmonę priimtas naujas darbuotojas S. G.. G. R. teismo posėdžio metu nurodė kvietęs A. Š. ateiti ir susipažinti su darbo vieta, pažiūrėti ar galės dirbti šį sunkų fizinį darbą, darbo vietą turėjo parodyti įmonės darbuotojas E. S..

Apelianto nuomone, darbuotojui įvertinti, ar galės dirbti sunkų fizinį darbą vien tik žiūrėjimu nėra galimybės, todėl G. R. paaiškinimai, kad A. Š. kvietė tik „susipažinti, pasižiūrėti“ sunkaus fizinio darbo vertintini kritiškai. Iš nustatytų aplinkybių, A. Š. pirminio paaiškinimo laikytina, kad tarp G. R. ir A. Š. buvo susitarimas dėl darbuotojo (A. Š.) išbandymo pagalbinio darbininko pareigoms, kuris faktiškai prasidėjo iki inspektorių patikrinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartyje Nr. N-575-2972/11 teisėjų kolegija pripažino, jog, nors darbdavys ar jo įgaliotas asmuo turi teisę prieš priimdami asmenį į darbą organizuoti darbuotojų atranką, vis dėlto tokios atrankos metu gautas (sukurtas) rezultatas neturi pasireikšti kaip darbdavio nauda. Jeigu atrankos metu gautas (sukurtas) rezultatas pasireiškė kaip darbdavio nauda, konstatuotina, jog atrankoje dalyvaujantys asmenys realiai dirbo darbdavio naudai, t. y. vyko darbo procesas, kuriam turi būti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams - tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-l650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010). Atsižvelgiant į tai, kad pirminiame paaiškinime A. Š. pripažino bandęs darbintis, rinkęs „štapikus“, teismo posėdžio metu pripažino atnešęs įrankius gaterio remontui (t. y. faktiškai pradėjęs pagalbinio darbininko darbus), laikytina, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė dėl to naudą, todėl pripažintina, kad 2014 m. balandžio 28 d. patikrinimo metu ir iki jo vyko darbo procesas, kuriame dalyvavo A. Š. ir kuriam turėjo būti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai (A. Š. įdarbintas įstatymų nustatyta tvarka).

Apelianto vertinimu, esant prieštaringiems parodymams teismo posėdžio metu, laikytina, kad A. Š. asmeninės apsaugos priemonės (pirštinės, ausinės) bandymui dirbti buvo išduotos (pirminis A. Š. paaiškinimas). Prieštaringi paaiškinimai galimai rodo liudytojų A. Š. ir E. S. siekimą padėti G. R. išvengti administracinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Teismas pažymi, kad nei vienam byloje esančiam įrodymui negali būti suteikiama didesnė įrodomoji galia kitų byloje esančių įrodymų atžvilgiu. Byloje surinktus duomenis būtina įvertinti tiek atskirai, tiek kitų byloje surinktų duomenų kontekste. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje Nr. N575-1192/2009 pažymėjo, kad vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 straipsnis) ir jų nepakeičia.

Administracinė atsakomybė dėl nelegalaus darbo yra numatyta ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų.

Teismų praktikoje vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N575-2358/2009, Nr. N575-859/2011).

Apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu patikrinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, neabejotinai patvirtinančių G. R. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje. Teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija privalo surinkti bylos aplinkybes įrodančius duomenis, taip pat duomenis patvirtinančius arba paneigiančius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktas versijas. Asmens kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą negali būti preziumuojama. Nagrinėjamu atveju, byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo daryti išvados, kad A. Š. 2014 m. balandžio 28 d. atliko įvairius medienos ruošos darbus, ir tokie jo veiksmai turėjo DK 93 straipsnyje numatytų požymių. Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių tai, kad A. Š. pakluso MB „(duomenys neskelbtini)“ darbo tvarkai, kad su juo buvo susitarta dėl atlyginimo už darbą, dirbo realiai. Aukštesnysis teismas A. Š. 2014 m. balandžio 28 d. paaiškinime nurodytas aplinkybes, kad jis bandė darbintis į MB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku prie gaterio, rinko „štapikus“, dėl darbo tarėsi su G. R., įvertinęs kitų byloje surinktų įrodymų – pirmosios instancijos teisme liudytojų M. L., A. Š., R. A., E. S., D. B., paties G. R. duotų parodymų, ir kitų duomenų kontekste, daro išvadą, kad paaiškinime nurodytos aplinkybės nėra detalios ir nuoseklios, jų nepatvirtina kiti bylos duomenys, ir todėl neįrodo G. R. inkriminuoto pažeidimo padarymo fakto. Apeliaciniame skunde nurodomos prielaidos apie galimą MB „(duomenys neskelbtini)“ suinteresuotumą nelegaliai įdarbinti asmenis, logiškumą dėvėti darbo apsaugos priemones, nelaikytinos įrodymais ir nepaneigia pirmiau išdėstytų aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Joniškio rajono apylinkės teismas priimdamas 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą G. R. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė bylos duomenimis ir teisiškai pagrįstas išvadas, todėl skundžiamo nutarimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

netenkinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotojo apeliacinio skundo ir Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.