Šiaulių apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Vežluva“ atstovui

bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ įgaliotam asmeniui J. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios UAB „Vežluva“ ieškinį atsakovui R. L. dėl materialinės žalos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2011-05-09 iškėlė bankroto bylą UAB „Vežluva“ (4–5 b. l.).

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2008-02-15 su atsakovu R. L. buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią jis priimtas į UAB „Vežluva“ direktoriaus pareigas. Darbo sutartis nutraukta 2011-05-31 pagal LR DK 137 straipsnį dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo (14–16 b. l.).

Iš bylos duomenų matyti, kad nuo 2008-02-11 iki 2010-10-26 atsakovui pagal UAB „Vežluva“ kasos pajamų orderius, serija (duomenys neskelbtini) išmokėta 130997,98 Lt (6–10 b. l.). Iš minėtų lėšų pagal notarės J. V. išrašytą 2008-02-11 kvitą (duomenys neskelbtini), 2009-08-18 UAB „Balskana“ kvitą (duomenys neskelbtini), 2010-10-20 UAB „Vežluva“ kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) atlikta 21 771,68 Lt apmokėjimų (11–13 b. l.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009, be kita ko, pažymėjo, kad, kai su vadovu sudaroma darbo sutartis, atsiradę teisiniai santykiai atitinka ne darbo, bet civilinius teisinius santykius, nes bendrovės ir administracijos vadovo santykiams būdingi įstatyminio atstovavimo bruožai. Kolegija išaiškino, kad egzistuoja (įstatymuose įtvirtinamas) tam tikras vadovo ir bendrovės santykių dualizmas: „vidiniuose“ santykiuose vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas, o „išoriniuose“ – kaip bendrovės, t. y. juridinio asmens, valdymo organas (ir atstovas). Konstatavo, kad daugelis bendrovės vadovo, kaip valdymo organo ir atstovo, pareigų, be abejo, ir teisių, atsiranda būtent įstatymų, o ne darbo sutarties ar vietinių (lokalinių) norminių (darbo) teisės aktų pagrindu, pavyzdžiui: ABĮ 19 straipsnio 6, 8 dalys, 37 straipsnio 5, 8, 10 dalys, CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1 dalis, 2.87 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys ir kt. Pažymėjo, kad pirmiau nurodytose įstatymų nuostatose įtvirtintos vadovo pareigos yra labiau civilinio teisinio pobūdžio – vienvaldiškai veikti bendrovės vardu jos santykiuose su kitais asmenimis, bendrovės ir kitų bendrovės organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam bendrovei, laikytis konfidencialumo ir kt. Už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymą ir (arba) netinkamą vykdymą bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybė kyla taip pat įstatymų, o ne darbo sutarties ar vietinių (lokalinių) norminių (darbo) teisės aktų pagrindu (pavyzdžiui, ABĮ 37 straipsnio 10 dalis, CK 2.82 straipsnio 3, 4 dalys, 2.83 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnio 7 dalis). Atkreipė dėmesį, kad už pirmiau nurodytų civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą. Šią pareigą ir jos teisinį pagrindą nustato civilinės, o ne darbo teisės normos.

Esant prieš tai nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovui, buvusiam UAB „Vežluva“ direktoriui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, tačiau jai taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.).

Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo.

Atsakovas patvirtina, kad iš ieškovo pagal kasos pajamų orderius gavo 130 997,98 Lt, tačiau neigia, jog 109 286,30 Lt buvo panaudoti ne ieškovo interesais ir kad bendrovei buvo padaryta žala.

Priešingai, nei teigia atsakovas, kad 110 000,00 Lt 2007-11-20 sandoriui sudaryti ieškovui paskolino direktorė I. S., bylos medžiaga (UAB „Vežluva“ kasos knyga) patvirtina, jog 2007-11-20 100 000,00 Lt į bendrovės sąskaitą įnešė K. G. (39 b. l.). Pagal bendrovės kasos knygos išrašo kopiją minėtos finansinės operacijos paskirtis buvo paskolos grąžinimas. Iš šio išrašo matyti, kad tą pačią dieną (2007-11-20) buvo atsiskaityta su nekilnojamojo daikto pardavėjais pagal 2007-11-20 pirkimo-pardavimo sutartį, jiems pervedant iš viso 110 000,00 Lt (39 b. l.). Bendrovės atsiskaitymą pagal 2007-11-20 sandorį patvirtina UAB „Vežluva“ 2007-11-20 kasos išlaidų orderiai Nr. (duomenys neskelbtini) (40–41 b. l.) ir 2007-11-20 pirkimo-pardavimo sutarties 2.3 punktas, kuriame pažymėta, kad prieš pasirašant sutartį buvo tinkamai atsiskaityta už perkamą žemės sklypo dalį (29–32 b. l.).

Nors atsakovas teigė, kad 109 000,00 Lt gautus pagal kasos pajamų orderius sumokėjo I. S., jis nepateikė teismui šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Be to, kaip prieš tai minėta, 100 000,00 Lt į bendrovės sąskaitą, grąžindama paskolą, įnešė K. G., pagal 2007-11-20 sandorį atsiskaitė ieškovas (bendrovė), todėl šios bylos kontekste teisiškai nereikšmingi atsakovo teiginiai dėl 109 000,00 Lt grąžinimo fiziniam asmeniui – I. S..

Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei ir turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju tinkamai vykdė savo pareigas nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7-266/2006).

Teismas konstatuoja, kad ūkine komercine veikla besiverčiantys asmenys (nagrinėjamu atveju UAB „Vežluva“) turi pareigą buhalterinės apskaitos dokumentus tvarkyti pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, todėl atsakovas, kaip buvęs įmonės direktorius, nepateikdamas teismui ir bankroto administratoriui (ieškovo atstovui) apskaitos dokumentų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti galbūt atliktų finansinių operacijų tapatumą ir atsiskaitymų teisingumą, prisiima tokių įrodymų nepateikimo padarinius. Pagal LR įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas nustato laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Šiaulių apygardos teismas 2011-05-09 iškėlęs bankroto bylą UAB „Vežluva“ nustatė 15 dienų terminą prieš tai minėtiems veiksmams atlikti (4–5 b. l.). Ieškovo atstovas nurodė, kad bendrovėje nėra dokumentų, patvirtinančių atsakovo teiginius dėl I. S. paskolos (37–38 b. l.).

Teismo vertinimu, juridinio asmens valdymo organų nariai (atsakovas) negali pasipelnyti juridinio asmens (ieškovo) sąskaita, o priešingi jų veiksmai būtų juridinio asmens organų narių pareigų pažeidimas pagal CK 2.87 straipsnį. Šias teismo išvadas patvirtina kasacinio teismo formuojama praktika (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2009).

Teismas pažymi, kad nustačius, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).

Esant nustatytam būtinųjų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų visetui, ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinas 3186,00 Lt žyminis mokestis ir 19,86 Lt išlaidos (1 tomas, 83 b. l.), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str.1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 109 286,00 Lt ieškovui BUAB „Vežluva“ (į. k. 300108299).

Priteisti iš atsakovo R. L. 3186,00 Lt žyminį mokestį ir 19,86 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.