- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-26
- Bylos Nr.
- 1K-314-312-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė - Tamošiūnaitė,
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamosios F. B., gim. 1967 m. gegužės 18 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. nutarties, kuria jai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
F. B. įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 260 str. 1 d., t. y. tuo, kad ji tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo psichotropinę medžiagą - 0,006 g klonazepamo, po to 2011 m. gruodžio 3 d., apie 11.21 val., romų bendrijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo Nr. 30 virtuvėje už 7,50 Lt pardavė psichotropinę medžiagą - 0,006 klonazepamo NVIM dalyviui Nr. 54, kuriam taikomas anonimiškumas.
Taip pat įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., t. y. tuo, kad ji tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo psichotropinę medžiagą - klonazepamą (4 tabletės), kurią laikė name Nr. 30, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki 2012 m. kovo 27 d., kai apie 6.10 val., minėtame name atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį psichotropinės medžiagos – klonazepamo.
2012 m. kovo 27 d. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą su pareiškimu dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo įtariamajai F. B..
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. kovo 28 d. nutartimi prokuroro pareiškimą tenkino. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad įtariamoji gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų prokuroro ar teismo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 122 str. 1 d. 1 p.) ir daryti naujus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p.).
Šalies argumentai
Įtariamoji skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę. Skunde įtariamoji nurodo, kad teismas, paskirdamas jai kardomąją priemonę – suėmimą, neatsižvelgė į tai, kad ji turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimą ir nepilnamečius vaikus. Ji nesiruošianti niekur slėptis nei nuo tardymo, nei nuo teismo, nes tam nėra jokio pagrindo nei prasmės.
Teismo posėdyje įtariamoji prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 7 ir 8 d., ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti įtarimai turi būti pagrįsti. Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, kad F. B. galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Minėti duomenys yra tarnybiniai pranešimai, kratų, apžiūrų medžiaga, specialisto išvados, liudytojų parodymai ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Būtina pabrėžti, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo, nevertina medžiagoje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia įtariamosios kaltės klausimo. Šiuo metu tam, kad taikyti kardomąją priemonę - suėmimą, užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamoji galimai padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad už galimai padarytą nusikalstamą veiką F. B. gresia ilgesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Esant abiems įstatyme numatytoms sąlygoms, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas galėjo skirti įtariamajai kardomąją priemonę – suėmimą, jeigu būtų nustatytas bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.
Skundžiama teismo nutartimi suėmimas įtariamajai paskirtas dėl to, kad yra šios kardomosios priemonės taikymo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p., t. y. kad įtariamasis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Pažymėtina, kad skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.
Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Įtariamoji F. B. įtariama dviejų sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi, šių nusikaltimų sunkumas ir gresiančios bausmės dydis, pagal teismų praktiką, yra pakankamas pagrindas pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Atkreipiamas įtariamosios dėmesys, jog kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas. Be to, šio pagrindo buvimą patvirtina ir kitos aplinkybės, į kurias Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė, paskirdamas įtariamajai kardomąją priemonę - suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. iki sulaikymo ji niekur nedirbo, praeityje teista, įtariamosios deklaruota gyvenamoji vieta adresu Birštono g. 34A-2, Prienuose, tačiau ten ji nuolatos negyvena, įtariamoji neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja įtariamąją ir leido pagrįstai žemesnės instancijos teismui daryti išvadą, kad ji nėra tvirtai susaistyta socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka. Pažymėtina ir tai, kad nors įtariamoji turi dvi nepilnametes dukras, nėra žinių, kad ji turėtų ryšių užsienyje, tačiau šios aplinkybės, nėra pakankamas pagrindas atsisakyti taikyti įtariamosios atžvilgiu kardomąją priemonę – suėmimą.
Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad suėmimo skyrimo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p., žemesnės instancijos teismo nustatytas pagrįstai.
Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Toks manymas skundžiamoje nutartyje grindžiamas tuo, kad F. B. įtariama padariusi apysunkį nusikaltimą, iki paskiriant jai suėmimą, niekur nedirbo, praeityje yra teista, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Tokios nurodytos aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad būdama laisvėje įtariamoji gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. Todėl Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytas suėmimo taikymo pagrindas (manymas, kad įtariamasis būdamas laisvėje, darys Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus) žemesnės instancijos teismo nutartyje yra konstatuotas pagrįstai. Esant minėtiems suėmimo pagrindams ir sąlygoms, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad žemesnės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog švelnesnėmis priemonėmis, nei suėmimas, negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 119 str., 121 str., 122 str., 130 str.,
nutarė:
įtariamosios F. B. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.