Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Justinai Antanaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gruodžio 16 d., 19 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), E. B. vairavo transporto priemonę Volkswagen Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė kitą automobilį, įvykio metu nežymiai apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14,126 punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. B. pripažino, kad apgadino automobilį, tačiau neigė tai jautęs, taip pat nepripažino kaltės dėl vairavimo išgėrus. Teismui paaiškino, kad įvykio dieną pasistatė automobilį, nuėjo pas draugą Š. V., išgėrė, o tada grįžo namo. Atėjo kaimynas ir paprašė žmonos patraukti automobilį VW Golf, tada ir pastebėjo, kad automobiliai apgadinti. Jis buvo namie, o žmona aiškinosi su apgadinto automobilio savininke, neišėjus susitarti – buvo iškviesta policija. Nematė ir nejautė, kad įbrėžė kitą automobilį (19,27,36 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoja M. S. parodė, kad įvykio dieną pasistatė automobilį VW Golf kieme, už valandos pamatė, jog jos automobilis užstatytas ir apgadintas. Iš pirmos laiptinės išėjo vyras ir prisipažino, kad tai jis padarė, vyras buvo išgėręs, todėl iškvietė policiją. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilis buvo prisispaudęs prie jos automobilio, jos automobilio dešinio šono kampas subraižytas (26-27 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta N. B. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra jos sūnus, kuris naudojasi jos vardu registruotu automobiliu. Aplinkybės, kad sūnus neturi teisės vairuoti ji nežinojo (27 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Š. V. parodė, kad įvykio dieną, apie pietus, paskambino administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir pakvietė jį pas save pabaliavoti. E. B. po darbo atėjo pas jį, adresu (duomenys neskelbtini). E. B. vairuoja pats, turi automobilį VW Golf (29 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. D. parodė, kad įvykio dieną grįžo iš darbo, buvo jau po pietų. Jis vairavo E. B. automobilį, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi vairuotojo pažymėjimo. Grįžo, pastatė automobilį kieme, atidavė automobilio raktelius E. B. ir nuėjo namo (27 b.l.).

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju A. K. parodė, kad įvykio dieną gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis ir vairuotojas pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Nuvyko į įvykio vietą, joje rado pranešėją, nurodžiusią, jog į jos automobilį atsitrenkęs VW Golf automobilis. Mašinos stovėjo viena prie kitos, susilietusios, apgadintai mašinai buvo nubrauktas bamperis. Duomenų bazėje nustatė, kas yra VW Golf automobilio savininkas, nuėjo į jo butą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad į jo vietą pastatomas automobilis ir jis norėjo savo pasistatyti taip, kad kitas automobilis neišvažiuotų, tačiau per arti pastatė ir nubraukė. Nepamena ar klausė, kada E. B. vartojo alkoholį (42 b.l.).

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju A. V. parodė, kad įvykio dieną gavo pranešimą apie eismo įvykį. Nuvyko į įvykio vietą ir pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes. Bendravo su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens žmona, ji nurodė, kad nežino kas vairavo automobilį VW Golf, sakė, jog vyras darbe buvo su automobiliu, kurį iš darbo parvairavo kitas žmogus (43 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems <...>.

Kelių eismo taisyklių 126 punktas numato, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus <...>.

E. B. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo (36 b.l.), teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų, taip pat įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (1 b.l.), eismo įvykio schema ir papildomais duomenimis apie eismo įvykį (3 b.l.), M. S. paaiškinimu (4 b.l.), tarnybiniu pranešimu (6 b.l.), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (9-10 b.l.).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. B. 2015 m. gruodžio 16 d., 19 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Volkswagen Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė kitą automobilį, įvykio metu nežymiai apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14,126 punktų reikalavimus ir jo veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. E. B. kaltas dėl šio pažeidimo padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda.

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

E. B. administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas E. B. taip pat surašytas už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 16 d., 19 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį neįforminus eismo įvykio ir tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 221 punktą.

ATPK 129 straipsnyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Kelių eismo taisyklių 221 punktas numato, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.

Nagrinėjamoje byloje E. B. nuosekliai neigė savo kaltę dėl jam inkriminuojamo ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo ir teismui parodė, kad nesuvokė, jog apgadino kitą automobilį, nuėjo pas draugą, išgėrė ir išėjo namo, o mašiną paliko stovėti taip, kaip pastatė (19,27,36 b.l.). Teismas pažymi, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nesurinkta pakankamai neginčijamų duomenų, jog E. B. suvokė apgadinęs kitam asmeniui priklausantį turtą, tai yra sukėlęs eismo įvykį, ir turėjo Kelių eismo taisyklių 221 punkte įtvirtintą pareigą nevartoti alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Vertinant aplinkybę ar asmuo suvokė dalyvavęs eismo įvykyje, svarbu nustatyti transporto priemonėms padarytų apgadinimų mastą. Kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole – automobiliai apgadinti nežymiai, liudytoja M. S. teismo posėdžio metu parodė, jog jos automobilio dešinio šono kampas subraižytas (26-27 b.l.), apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju A. K. parodė, kad įvykio vietoje mašinos stovėjo viena prie kitos, susilietusios, apgadintai mašinai buvo nubrauktas bamperis (42 b.l.). Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra fotonuotraukų, kurios objektyviai patvirtintų, koks yra automobilių apgadinimo mastas ir esant tokiam kontaktui administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo jausti padaręs eismo įvykį. Pažymėtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paliko automobilį taip, kaip pastatė – automobiliai rasti susilietę, jis nesistengė slėpti eismo įvykio pėdsakų, byloje nėra duomenų, kad yra tiesiogiai eismo įvykį mačiusių asmenų, kurie galėtų paneigti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją, jog jis pasistatė automobilį ir nejautęs kontakto nuėjo pas draugą Š. V., su kuriuo vartojo alkoholį. Šių aplinkybių visuma yra pagrindas teigti, kad vairuotojas eismo įvykio galėjo nejusti ir nesuvokti, jog autoįvykis tuo metu buvo, ir todėl galėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo KET reikalavimams, nulėmusiems eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, ir dėl to galėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje bei pareigos nevartoti alkoholio iki eismo įvykio aplinkybių išaiškinimo.

Teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. E. B. nurodė, kad nesuvokė, jog apgadino kitą automobilį, jo pateiktų paaiškinimų nepaneigia jokie kiti bylos medžiagoje surinkti objektyvūs, neginčijami duomenys.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Darytina išvada, kad E. B. kaltė dėl ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo, t. y. dėl to, kad jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, nėra įrodyta.

Kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena E. B. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalimi, 129 straipsniu, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 284 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 288 straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

E. B. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 434 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 15053999718. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ATPK 314 str. 1 d., 3 d.).

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną E. B. atžvilgiu pagal ATPK 129 straipsnį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.