Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamoji ir deklaruota vieta adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), išsilavinimas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. B. 2024 m. lapkričio 1 d. apie 18.55 val. (duomenys neskelbtini) iki 44 numeriu pažymėto pastato, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810, Nr. ARBH-0043 nustatytas mažiausias 2,16 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais D. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis D. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad susipyko su mama ir prieš tai dar su drauge išsiskyrė, išgėrė alkoholio, pasielgė neapgalvotai, sėdo į mašiną neapgalvojęs ir važiavo, negalvojo, kad tiek išgėrė. Įvykis buvo lapkričio 1 d. vakare, apie 19.00 val., iš namų važiavo link Akropolio, iš (duomenys neskelbtini), ir link Akropolio. Vartojo tą dieną brendį 40 laipsnių, suvartojo ne pilną butelį, butelis buvo 0,70 l talpos, vartojo vienas, namuose. Konfliktas vyko su mama, susipyko, apsižodžiavo dėl to, kad išgėrinėja vienas, ir mama norėjo sudrausminti. Konfliktas vyko, kad vartoja alkoholį. Mama nematė, kad išvažiavo su automobiliu. Tik su mama gyvena. Su 2.16 prom. nustatytu neblaivumu sutinka. Sėsdamas už vairo jautėsi pakankamai gerai. Kad tiek promilių galėjo įpūsti, tai negalvojo, žinojo, kad negali vairuoti, tiesiog karštai pasielgė, nuo namų iki (duomenys neskelbtini) nuvažiavo, 10 minučių važiavo. Automobilis jam priklauso, jo vertė yra 1 920 Eur, bet jo vertė yra daug mažesnė. Gailisi, daugiau taip, tikrai nedarys. Mama sužinojo, kai grįžęs pasakė. Jo pajamos - 1120 Eur į rankas, išlaikytinių, kreditorių neturi. 2022 m. yra vairavęs neblaivus, yra baustas administracine tvarka, buvo paskirta 800 Eur bauda ir metams teisių atėmimas. Daugiau nėra vairavęs neblaivus. Priklausomybės dėl alkoholio neturi, bet yra apsisprendęs tiesiog nevartoti. Nurodė, kad tiesiog sukrito asmeninės problemos ir taip tiesiog atsitiko. Buvo dar vienas sutaikymas, bet ten buvo kivirčas dėl to, kad kieme pradėjo įžeidinėti, tai trenkė ir sužalojo, bet ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. O kitą kartą važiavo su taksi ir sukonfliktavo tėvas su vairuotoju, jis bandė išskirti, tai tėvą sulaikė, o jį apkaltino, kad jis jam grasino, ir po to nutrauktas buvo ikiteisminis tyrimas, nes to nepadarė. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Mano, kad mamos įtaka pakankama yra ir jis nenori jos skaudinti, tik dėl jos gyvena. Mama tiesiog bando kalbėti, aiškinti, kad gerai, dorai gyventi. Su mama buvo vienas pokalbis, ji sakė, kad pagalvotų, nes griauna savo gyvenimą ir skaudina visus aplinkinius. Teisę vairuoti turi, turi B, C, CE kategorijas. Iš naujo laikė visas teises po to, kai prieš tai buvo atimtos teisės, nes automobiliai yra jo aistra ir visą laiką norėjo būti vairuotoju. Teigė, kad pasielgė neapgalvotai. Padarė didelę klaidą ir blogai pasielgė, nurodė, kad dirba, stengiasi, tik padarė klaidų. Apie tai, kad vinguriavau po kelią, tai nevinguriavo, gal jiems taip, atrodė, jis tik apvažiavo kliūtį. Nurodė, kad labai gailisi, mama jam psichologine pagalba gali padėti. Mama daro jam įtaką. Tiesiog pasielgė neapgalvotai, blogai. Mama jį gali įtakoti psichologiškai, mama yra griežta.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Kaip galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu apklausta R. B. prašė ją skirti sūnaus D. B. laiduoja, nurodė, kad prižiūrės, kalbėsis, aiškins, ką negalima daryti. Nurodė, kad sūnus su ja gyvena, gyvena dviese, vyras miręs. Jų santykiai yra geri, taip, jis prisideda prie pragyvenimo. Ji stengiasi bendrauti daugiau, būti kartu su juo. Prisižadėjo jis, sakė, kad gailisi, prisižadėjo, kad elgsis gerai. Nurodė, kad jos išsilavinimas - vidurinis, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), pajamos yra 1 000 Eur, su užstatu sutiktų laiduoti, neįsivaizduoja, kokie tie užstatai būna, sutiktų su 200 Eur. Dėl medicininių dokumentų išrašų, tai jai yra vėžys nuo 2013 m., dabar gydosi, dar yra diabetas, širdies stentuota šiais metais, tulžis pašalinta, tačiau jos sveikatos būklė leidžia prižiūrėti sūnų. Gali dirbti, tai gali ir prižiūrėti, jai yra 45 proc. neįgalumo. Administracine tvarka nebausta, neteista. Labai blogai vertina jo poelgį, sužinojo lapkričio 1 d. naktį, jai sūnus apie įvykį pranešė. Teigė, kad sūnus neturi problemų dėl alkoholio. Jis pora kartų tik per metus yra parsinešęs alaus. Išvakarėse buvo su draugais helovyno švęsti, dar susipyko su drauge, paskui tą pirmą dieną buvo kapuose, giminaitis vežė, jis vėl nesusitaikė su drauge, matė, kad brendžio išsitraukė ir geria. Ji pradėjau bartis ir jis išėjo, sakė, kad pas draugus išeina. Net negalvojo, kad jis vairuos, ji nematė, kad vairavo. Jis nėra, kad gertų, kad girtas pareitų, tai taip yra nebuvę. Apie tai, kad 2022 m. vairavo išgėręs, tai ji praktiškai apie tai nieko nežinojo, paskui pasakojo apie tai. Ji turi santaupų, turi 10 000 Eur, jai reikalingi vaistai, vitaminai, papildai, tie papildai yra labai brangūs ir juos reikia pirkti, vaistai, tai kompensuojami, prašo be užstato skirti laidavimą.

Liudytojas K. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. lapkričio 1 d. dirbo kartu su kolege I. B., kai pastebėjo (duomenys neskelbtini), vakarop, apie 19 val. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinių numerių nepamena. Su tuo automobiliu jie prasilenkė, jis įtartinai važiavo, manevravo per kelias važiuojamosios kelio dalies juostas, vinguriavo, todėl kilo įtarimas, kad automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Jie apsisuko ir tą automobilį sustabdė, už vairo sėdėjo vyriškis, keleivių automobilyje nebuvo. Vairuotojo duomenų nepamena, juos nurodė tarnybiniame pranešime. Paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, jis nurodė, kad vartojo. Kiek pamena, sakė, kad gėrė alaus. Bendraujant kalba buvo nerišli, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Alkotesteriu jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Minėtas automobilis nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (1 t., b. l. 53-55).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-43001-24 nustatyta, jog 2024 m. lapkričio 1 d. apie 18.58 val., adresu (duomenys neskelbtini), sustabdytas lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. B.. 2024 m. lapkričio 1 d. 18.58 val. minėtam vairuotojui D. B. alkotesteriu Drager Alcotest 6810, Nr. ARBH-0043, patikros sertifikato Nr. 2070603, nustatytas 2,21 promilės neblaivumas. 2024 m. lapkričio 1 d. 19.16 val. pakartotinai atlikus tikrinimą, minėtam vairuotojui nustatytas 2,16 promilių neblaivumas. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nutransportuotas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę adresu Technikos g. 18A, Kaunas. Įtariamasis nesulaikytas, jam įteiktas šaukimas (1 t., b. l. 1-2).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. M. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 1 d. 18.55 val. adresu, (duomenys neskelbtini), sustabdytas lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. B.. 2024 m. lapkričio 1 d. 18.58 val. minėtam vairuotojui D. B. alkotesteriu Drager Alcotest 6810, Nr. ARBH-0043, patikros sertifikato Nr. 2070603, nustatytas 2,21 promilės neblaivumas. 2024 m. lapkričio 1 d. 19.16 val. pakartotinai atlikus tikrinimą, minėtam vairuotojui nustatytas 2,16 promilių neblaivumas. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nutransportuotas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę adresu Technikos g. 18A, Kaunas. Įtariamasis nesulaikytas, jam įteiktas šaukimas (1 t., b. l. 9).

Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini), šalia balto mūrinio apšviesto pastato dešiniame kelio kelkraštyje yra stovintis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 20-35).

Neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad D. B., alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARBH-0043, pirmo tikrinimo metu – 18.58 val., nustatytas 2,21 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu – 19.16 val., nustatytas 2,16 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 18-19).

AB „Regitra“ išrašu nustatyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas D. B. (1 t., b. l. 44-45).

VšĮ „Emprekis“ išrašu nustatyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, 2002 m., vidutinė kaina Lietuvoje 1 930 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 47).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. M. tarnybiniu pranešimu dėl nustatytų įvykio aplinkybių, kuriame nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 1 d. dirbant kartu su vyr. patrule I. B., apie 18.55 val., adresu (duomenys neskelbtini) pastebėjo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įtartinai važiavo, manevravo per kelias važiuojamosios kelio dalies juostas, vinguriavo, todėl kilo įtarimas, kad automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Automobilis nedelsiant buvo sustabdytas adresu (duomenys neskelbtini). Priėjus prie vairuotojo nustatyta, kad automobilį vairavo D. B.. Paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, jis nurodė, kad vartojo keletą alaus - apie 5 butelius, paskutinį kartą apie 14 val. dienos, bendraujant su asmeniu jo kalba buvo nerišli, vyriškis atrodė sutrikęs. Alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARBH-0043, patikros sertifikato Nr. 2070603 18.58 val. pirmu tikrinimu D. B. nustatytas 2,21 promilių neblaivumas. Po 15 minučių 19.16 val. antru tikrinimu jam nustatytas 2,16 promilių neblaivumas. D. B. įteiktas šaukimas, asmuo nesulaikytas. Įvykio vietoje užpildytas neblaivumo nustatymo aktas. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nutransportuotas Technikos g. 18A, Kaune į automobilių saugojimo aikštelę (1 t., b. l. 16-17).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamasis D. B. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju D. B. inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 promilių neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu jam nustatytas 2,21 promilių neblaivumas, antru – 2,16 promilių neblaivumas. Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. B. savo kaltę padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nurodė, kad įvykio dieną susipyko su mama, prieš tai išsiskyrė su drauge, tad išgėrė alkoholio, pasielgė neapgalvotai, sėdo į mašiną nepagalvojęs ir važiavo, negalvojo, kad tiek išgėrė. Nurodė, kad tą diena vartojo brendį 40 laipsnių, suvartojo ne pilną butelį, butelis buvo 0,7 l talpos, vartojo vienas, namuose. Nurodė, kad iš namų važiavo link Akropolio, sėsdamas už vairo jautėsi pakankamai gerai, kad tiek promilių galėjo įpūsti, negalvojo. Teigė, jog gailisi dėl šio įvykio. Šiuos kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus betarpiškai patvirtina ir galimos laiduotojos R. B. parodymai, kuri nurodė, jog įvykio išvakarėse sūnus buvo su draugais helovyno švęsti, susipyko su drauge, kadangi su drauge nesusitaikė, matė, kad brendžio išsitraukė ir geria. Ji pradėjo bartis ir sūnus išėjo. Taip pat liudytojo K. M. parodymai bei tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2024 m. lapkričio 1 d. apie 18.55 val., adresu (duomenys neskelbtini) pastebėjo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įtartinai važiavo, manevravo per kelias važiuojamosios kelio dalies juostas, vinguriavo, buvo nustatyta, kad automobilį vairavo D. B.. Paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, jis nurodė, kad vartojo, bendraujant su asmeniu jo kalba buvo nerišli, vyriškis atrodė sutrikęs (1 t., b. l. 16-17). Taip pat neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, jog alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARBH-0043, patikros sertifikato Nr. 2070603 18.58 val. pirmu tikrinimu D. B. nustatytas 2,21 promilių neblaivumas, 19.16 val. antru tikrinimu jam nustatytas 2,16 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 18-19). Analogiškas aplinkybes nurodė ir pats kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu. Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, jog kaltinamojo parodymuose ir tarnybiniuose pranešimuose nurodyta įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 20-35). Pripažintina, kad D. B. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, ką, kaip matyti, ir pats pripažino. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą. Nepaisant to, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

III. Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį mamos R. B. atsakomybei. R. B. taip pat pateikė prašymą atleisti D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, ją paskiriant laiduotoja. Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytos formaliosios bei materialiosios sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra galimybė taikyti šį institutą numatyta tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, laidavimui taikyti būtina nustatyti tai, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.

Šiuo atveju, D. B. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo teistas Lietuvos Respublikoje, o turtinė žala nei fiziniams, nei juridiniams asmenims šioje byloje nebuvo padaryta, kadangi civilinis ieškinys nepareikštas. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos.

Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo bei jo mama, kuri išreiškė sutikimą būti laiduotoja, paaiškinimų, įprastai kaltinamojo elgesiui įtakos žalingas alkoholio vartojimas neturi, jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, o nusikalstamą veiką šiuo atveju jis padarė nepakankamai įvertinęs savo būklę ir savo veiksmų, vairuojant automobilį, pavojingumą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, paaiškino, kad mamos įtaka yra pakankama, jis nenori jos skaudinti, tik dėl jos gyvena. Mama su juo bando kalbėti, aiškinti, kad reikia gerai, dorai gyventi. Su mama buvo pokalbis, ji sakė, kad pagalvotų, nes griauna savo gyvenimą ir skaudina visus aplinkinius. Nurodė, kad mama jam psichologine pagalba gali padėti, ji daro jam įtaką. Mama gali jį įtakoti psichologiškai, ji yra griežta. Kaip minėta, kaltinamasis anksčiau nėra teistas Lietuvos Respublikoje, administracine tvarka baustas. Kaltinamasis buvo praradęs specialiąją teisę vairuoti, tačiau ją susigrąžino. Jis nuosekliai paaiškino savo veiksmų priežastis, pasižadėjo daugiau teisei priešingų veikų neatlikti. R. B. nurodė, kad kaltinamasis saikingai vartoja alkoholinius gėrimus, nurodė, kad D. B. yra geras žmogus. Galima laiduotoja teigė, kad jis su juo kalbėsis, aiškins, ko negalima daryti. Nurodė, kad sūnus su ja gyvena, jų santykiai yra geri, sūnus prisideda prie pragyvenimo. Ji stengiasi bendrauti daugiau, būti kartu su juo. Šios aplinkybės neabejotinai teismui sudaro pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymas buvo ne kaltinamojo susiformavusių delinkventinių nuostatų padarinys, o labiau atsitiktinio pobūdžio veikimas, pasirenkant netinkamą elgesio modelį. Taigi byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad kaltinamasis, jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojui daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, sustiprina ir teigiamai apibūdinama jo mama, kuri sutiko laiduoti už kaltinamąjį, asmenybė. Tiek R. B., tiek ir pats kaltinamasis pabrėžė artimą jų ryšį, kurį kaltinamasis motyvavo išsakydamas tokias aplinkybes, kad mama jį gali įtakoti elgtis gerai. Galima laiduotoja taip pat nurodė, kad mano, jog ji savo sūnui gali padėti nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Galima laiduotoja R. B. nurodė, kad jos nuomone, pokalbiai kaltinamajam daro teigiamą įtaką, atsižvelgdamas į jos, kaltinamasis yra linkęs koreguoti savo elgesį. Laiduotoja nėra teista, per paskutinius 5 metus nėra bausta administracine tvarka, darbuotojo charakteristikoje nurodyta, jog R. B. pasižymi geru loginiu mąstymu, sugeba priimti sprendimus, susijusius su vykdomomis pareigomis, yra kruopšti, pareiginga, punktuali, imli įvairioms naujovėms. Teismui nepateikta jokių duomenų, kurie laiduotoją apibūdintų kaip teisės pažeidimus linkusį daryti, nepaisantį įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenį. Kaltinamojo bei laiduotojos teisiamajame posėdyje išsakyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad ji iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, į laiduotoją charakterizuojančius duomenis, o taip pat laiduotojos požiūris į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir glaudus ryšys tarp jos ir kaltinamojo, teismui sudaro pagrindą manyti, kad R. B. yra verta teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui.

Esant D. B. ir R. B. prašymui perduoti kaltinamąjį R. B. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis Lietuvos Respublikoje neteistas (1 t., b. l. 64-65), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 60-62). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje neregistruotas (1 t., b. l. 74), VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 75). Kaltinamasis D. B. dirba UAB „ (duomenys neskelbtini)“(1 t., b. l. 64). Teismo vertinimu, yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos D. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1–3 dalyse, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, įvertinus laiduotojos – kaltinamojo mamos gaunamas pajamas - laiduotoja dirba, tačiau turi 45 procentų neįgalumą, gydosi nuo sunkios onkologinės ligos, teismas sprendžia, kad kaltinamasis D. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant dvejų metų laidavimo terminą.

IV. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Atleidus kaltinamąjį D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis D. B., naudodamasis specialia teise padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,16 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę miesto gatvėmis, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Kadangi D. B. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, tačiau yra baustas už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl nustatytinas artimas vidurkiui (BK 68 straipsnio 2 dalis) uždraudimo naudotis specialia teise terminas. Savo veiksmais kaltinamasis D. B. sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai bei gyvybei. Įvertinus visas šias aplinkybes, nustatytinas 3 (trejų) metų terminas, per kurį D. B. uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių eismo transporto priemones. Uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. lapkričio 5 d.

Papildomai pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Taigi, skirti minimalų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nėra jokio teisinio ir objektyvaus pagrindo.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad D. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, todėl transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad minėto automobilio valdytojas-savininkas yra D. B. (1 t., b. l. 44). Pabrėžtina, kad AB „Regitra“ duomenimis būtent D. B. yra automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valdytojas.

BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, kelių transporto priemonė yra laikoma nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka BK 72 straipsnio nuostatose nurodytus konfiskuotino turto požymius. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Todėl, nagrinėjamu atveju, netaikyti BK 72 straipsnio ir nekonfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės pagrindo nėra.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018) yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. D. B. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, vartojęs alkoholio, praėjus neilgam laiko tarpui sėdo už automobilio vairo, vairavo sunkaus girtumo būklės, be to, vairavo mieste, kas įvertinus jo būklę, dar labiau didino pavojų eismo saugumui, važiavo gatvėmis, kur būna pakankamai intensyvus eismas. D. B. yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymą ir turi galiojančių nuobaudų, todėl negali būti laikomas išimtinai pavyzdingu kelių eismo dalyviu. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti kaltinamajam turto konfiskavimo institutą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam D. B. nusikalstamų veikų darymui, transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas, t. y. kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Teismo nuomone, būtent tokių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas kaltinamajam galės efektyviai jį atgrasyti nuo naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, susijusių su šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, darymo ateityje.

IV. Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas (1 t., b. l. 87-90), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 87-90), dokumentų paėmimas (1 t., b. l. 87-90), kurios nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Siekiant užtikrinti turto konfiskavimą, laikinas nuosavybės apribojimas paliktinas galioti iki konfiskacijos pradžios.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. B. priklausančiam turtui – automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas UAB ,,Augenas“, nuosprendžiui įsiteisėjus persiųstinas baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, vykdančiai institucijai, automobilio (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie baudžiamosios bylos viršelio voke, persiųstinas baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, vykdančiai institucijai, D. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie saugomas prie baudžiamosios bylos viršelio voke, persiųstini AB „Regitra“.

Byloje buvo gauta 2024 m. lapkričio11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. ATP-2024-44977, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 133,33 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo nustatytas būtinas gynėjo dalyvavimas, nes baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, iš D. B. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. B., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį R. B., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 2 (dviejų) metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, BK 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti D. B. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo kaltinamajam dienos, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 5 d., apie tai pranešti AB „Regitra“;

- konfiskuoti D. B. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, saugomus UAB ,,Augenas“ aikštelėje, esančioje Technikos g. 18A Kaune.

Laikiną D. B. nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikinti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas UAB ,,Augenas“, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, vykdančiai institucijai;

- automobilio (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie baudžiamosios bylos viršelio voke, persiųsti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, vykdančiai institucijai;

- D. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie saugomas prie baudžiamosios bylos viršelio voke, persiųstini AB „Regitra“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš D. B. valstybės naudai nepriteisti.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojui, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.