Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2017-11-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-193-1060/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-03
Bylos Nr.
1-193-1060/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Kaltinamasis
E. A.
Nukentėjusysis
K. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-193-1060/2017
Teisinio proceso Nr.1-01-1-24929-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 2.3.6.4.6.1 (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 3 d.Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Vyliaudaitė,sekretoriaujant Laimai Adomaitienei,dalyvaujant prokurorei Gitanai Kaupei,kaltinamajam E. A.,nedalyvaujant nukentėjusiajam K. G.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis E. A. sužalodamas žmogų sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis 2017 m. gegužės 22 d., apie 11.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilusio konflikto metu tyčia peiliu dūrė vieną kartą nukentėjusiajam K. G. į dešinės kojos šlaunį, padarydamas durtinę-pjautinę dešinės šlaunies žaizdą, kas nukentėjusiajam K. G. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl durtinės-pjautinės dešinės šlaunies žaizdos nukentėjusiajam sutrikdyta sveikata ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis E. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu nėra tikslūs. Paaiškino, kad 2017 m. gegužės 22 d. apie 7.00 val. pas jį į namus (duomenys neskelbtini), atėjo nukentėjusysis K. G. ir jo sugyventinė, atsinešė degtinės butelį, jis turėjo alaus, visi kartu vartojo alkoholį. Tikslaus laiko neatsimena, bet galėjo būti apie 11.30 val., tarp jo ir K. G. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad anksčiau K. G. yra jį apvogęs. Supratęs, kad nukentėjusysis ketina jį mušti, norėdamas apsiginti peiliu dūrė nukentėjusiajam į koją. Nukentėjusiajam dūrė sėdėdamas, tuo metu nukentėjusysis stojosi. Įvykis vyko miegamajame, tuo metu jis sėdėjo ant lovos, prie kurios buvo stalas, nukentėjusysis sėdėjo ant lovos iš kairės, peilis buvo stalo lentynoje po stalu. Peilis raudona rankena, skirtas duonai pjaustyti, šiek tiek lenktas, apie 15 cm ilgio. Po dūrio nukentėjusysis išėjo pro duris, ar iš kojos bėgo kraujas nematė, atvažiavęs pažįstamas į nuvežė į polikliniką. Kaip jis peiliu dūrė nukentėjusiajam niekas nematė, tuo metu jo ir nukentėjusiojo sugyventinių kambaryje nebuvo (b.l. 182-185).

Nukentėjusysis K. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gegužės 22 d. ryte, tikslios valandos neprisimena, telefonu paskambino pažįstamam E. A. ir jo pasiteiravo ar gali kartu su sugyventine I. V. užeiti pas jį išgerti degtinės, alaus. E. A. sutikus, tikslios valandos neprisimena, kartu su sugyventine I. V. nuėjo pas kaltinamąjį į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jis su sugyventinę ryte buvo vartoję alkoholio, atėjus pas E. A. irgi matėsi, kad jis buvo išgėręs alkoholio. Gyvenamojo namo kambaryje visi gėrė degtinę, alų. Jiems begeriant į namus sugrįžo E. A. sugyventinė D., jos dabartinės pavardės nežino, buvusi K.. E. A. pradėjo savo sugyventinę užgaulioti, ją žeminti, pradėjo barti, kad ji nebuvo naktį. Jis kaltinamojo sugyventinę D. užtarė, tuomet E. A. nuo stalo pagriebęs virtuvinį peilį raudona rankena, jam sėdinčiam prie stalo vieną kartą dūrė į dešinės kojos šlaunį. E. A. tuo metu sėdėjo ant lovos jam iš dešinės pusės. Tuo metu jis didelio skausmo nepajuto, tik pasidarė labai karšta, silpna ir iš kojos pradėjo bėgti kraujas. E. A. peilį iš jo kojos ištraukė, kur padėjo peilį nematė, nes su savo sugyventine I. ir D. išėjo iš gyvenamojo namo, E. A. liko kambaryje ir užsirakino namo duris. Jiems išėjus į lauką atvažiavo E. pažįstamas V., jo pavardės nežino ir jį nuvežė į Prienų ligoninės priėmimo skyrių. Apžiūrėjęs gydytojas nustatė pjautinę-durtinę dešinės kojos raumens žaizdą. 2017 m. gegužės 23 d. nuvyko pas teismo med. ekspertus į apžiūrą nusistatyti sveikatos sutrikdymo mastui. E. A. jis negrasino, grasinančių žodžių nesakė, nei rankomis, nei kojomis, nei kokiu nors įrankiu kaltinamajam nesudavė. Dėl šio sužalojimo jis negalėjo dirbti, aplink namus tvarkytis, taip pat kainavo vaistai, buvo sugadintos kelnės. Civilinį ieškinį pareikš vėliau (b.l. 34-35, 48-49).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos faktiniai duomenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. V. parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo sugyventinio K. G. gimtadienis ir nuo minėtos dienos ji su sugyventiniu šventė jo gimtadienį. 2017 m. gegužės 22 d. ryte namuose abu išgėrė degtinės, o po to K. G. paskambino pažįstamam E. A. ir pasiteiravo, ar gali jie pas jį ateiti į svečius. E. A. neprieštaraujant, jie nuėjo pas E. A. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), nusinešė butelį degtinės. Kelinta buvo valanda, nežino, dėl girtavimo visų smulkmenų gerai neprisimena. Pamena, kad atėjusi pas E. A. į namus, kambaryje atsisėdo prie stalo ir kartu su K. ir E. gėrė degtinę. E. A. sėdėjo ant lovos, šalia jo ant lovos sėdėjo K. G., o ji sėdėjo prie durų ant kėdės. Neprisimena ar jiems atėjus namuose buvo E. A. sugyventinė D. S.. Jiems begeriant, kambaryje pasirodė D. S., pamena, kad tarp E. A. ir jo sugyventinės įvyko žodinis konfliktas, kaltinamasis sugyventinę išvadino necenzūriniais žodžiais. K. G. pradėjo E. A. raminti, ir ji pamatė, kaip E. A. peiliu dūrė K. G. į kojos dešinę šlaunį. Iš kur E. A. paėmė peilį nepastebėjo, tačiau nuo lovos jis nebuvo pakilęs. Ar ant stalo buvo peilis, ji nepastebėjo. Kokiu peiliu E. A. dūrė K. G. nepastebėjo, jo neįsiminė. K. G. atsistojo, iš jo kojos per drabužius pradėjo bėgti kraujas. Kad K. G. ir E. A. vienas kitam būtų sudavę smūgius nematė, bei nematė, kad jie tarpusavyje būtų konfliktavę ar mušęsi. Po to pamena, kad jie išėjo iš E. A. gyvenamojo namo ir tuo metu į kiemą automobiliu įvažiavo kaltinamojo pažįstamas V., kuris K. G. nuvežė į Prienų ligoninės priėmimo skyrių, ten buvo susiūta žaizda ir sugyventinis paleistas namo. K. G. visą laiką buvo šalia jos, kur tuo metu buvo D., ji neįsiminė. Kai jie išėjo į lauką, E. A. liko kambaryje, kur liko peilis, nežino (b.l. 60-61).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. S. parodė E. A. yra jos sugyventinis. 2017 m. gegužės 21 d., vakare apie 23 val., ji apsitvarkiusi namų ruošos darbus nuėjo į kitą kambarį miegoti, o jos sugyventinis E. A. buvo kitame kambaryje. 2017 m. gegužės 22 d. ryte pabudus išgirdo vyrų balsus, suprato, kad į svečius atėjo K. G. ir jo draugė I., jos pavardės nežino. Ji atėjo į kambarį, buvo apie 8.30 val. Atėjus matė, kad abu vyrai sėdėdami ant lovos vienas šalia kito prie staliuko gėrė alų ir degtinę, o I. buvo atsigulusi ant tos pačios lovos. Ji nuėjo į virtuvę, vėliau išėjusi į kiemą tvarkėsi. Grįžusi namo, būdama virtuvėje iš kito kambario išgirdo sklindantį triukšmą. Nuėjusi į kambarį pamatė, kaip E. A. su K. G. tarpusavyje ginčijasi. Dėl ko tarp jų vyko konfliktas, nežino. Atėjusi į kambarį pamatė, kaip E. A. ir K. G. vienas kitam sudavė delnais smūgius per veidą. E. A. K. G. sudavė tris kartus, o šis E. A. keturis kartus. Tai pamačiusi vyrams pasakė, kad jie baigtų ir išėjo į virtuvę. Už kelių minučių iš kambario į virtuvę atbėgo K. G. ir sušuko, kad jį peiliu padūrė, jai parodė dešinėje kojos šlaunyje durtinę žaizdą. Pamačiusi žaizdą norėjo ją sutvarstyti, tačiau iš kojos pradėjo stipriai bėgti kraujas. Nuėjusi į kambarį pamatė, kaip E. A. kambaryje sėdėjo ant lovos toje pačioje vietoje, kaip gerdamas su K. G., peilis buvo padėtas ant staliuko, prie kurio vyrai gėrė. Peilis buvo virtuvinis, raudonos spalvos rankena. K. G. išbėgo į lauką, ji ir nukentėjusiojo sugyventinė taip pat išėjo į lauką ir matė, kaip K. G. nuo lauko virtuvėlės pasiėmė šiukšlių ir greitai eidamas pasakė: "kad aš jį užkasiu". K. G. nuėjo į gyvenamąjį namą, kas ten vyko ji nežino, ji kartu nėjo, neužilgo iš namo išėjo K. G.. Tuo metu į kiemą atvažiavo V., kurio pavardės nežino, kuris K. G. su I. išvežė , o ji nuėjo namo, kad ant E. A. būtų kokie nors sužalojimai, nepastebėjo. Dėl ko E. A. peiliu sužalojo K. G. nežino. Neužilgo į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie E. A. sulaikė (b.l. 65-67).

Parodymų patikrinimo vietoje įtariamasis E. A. parodė (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą, kuriame jis gyvena ir kur sužalojo K. G.; name parodė kambarį, kuriame 2017 m. gegužės 22 d. nuo ryto jis su K. G. ir jo sugyventine I. vartojo alkoholinius gėrimus; kambaryje parodė stalą, prie kurio jie visi sėdėjo ir gėrė degtinę, alų; prie stalo ant lovos parodė vietas, kur sėdėjo jis ir K. G.; parodė vietą, kur iš po staliuko esančios lentynos į ranką pagriebė virtuvinį, raudonos spalvos rankena peilį; parodė ant lovos vietą, kur sėdėjo K. G., kuriam jis peiliu dūrė į jo dešinės kojos šlaunį; parodė staliuką kur po dūrio jis padėjo peilį (b.l. 93-95, 96-100);

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas. Gyvenamasis namas yra vieno aukšto mūrinis, baltų plytų. Į gyvenamąjį namą patenkama pro medines duris, pro kurias įėję patenkama į virtuvę. Virtuvėje ant grindų matyti kraujo pėdsakas, kuris susideda iš kelių lašų kraujo. Šalia kraujo guli numestas mėlynos spalvos skuduras, kurį apžiūrėjus jis yra švarus, ikiteisminiam tyrimui reikšmės neturintis. Iš virtuvės pro angą patenkama į miegamąjį kambarį. Miegamasis kambarys yra netvarkingas. Kairėje kambario pusėje stovi medinė sieninė spinta. Šalia spintos stovi medinis stalas kurio apačioje guli peilis su oranžine rankena. Peilis yra šiek tiek kruvinas. Apžiūros metu peilis paimamas, kaip daiktinis įrodymas, nusikaltimo įrankis. Šalia stalo matyti du kraujo lašai kurie nufotografuojami. Apžiūrint likusią kambario dalį ikiteisminiam tyrimui reikšmės turinčių daiktų nerasta ir neišimta (b.l. 10-11, 12-14);

2017 m. gegužės 23 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. G. durtinė-pjautinė dešinės šlaunies žaizda galėjo būti padaryta aštraus duriamai pjaunančio daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl durtinės – pjautinės dešinės šlaunies žaizdos sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo būti tiek horizontalioje, tiek vertikalioje, tiek artimose joms padėtyse. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje (b.l.47);

2017 m. birželio 22 d. Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas peilis, kuris paimtas 2017 m. gegužės 22 d. įvykio vietos apžiūros metu iš gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini). Peilis virtuvinis, gamyklinis, bendras ilgis 30 cm, rankena plastikinė - rausvos (orandžinės) spalvos, ilgis 14,1 cm, plotis 2,7 cm plačiausioje vietoje. Peilio ašmenų ilgis 15,9 cm., ašmenų plotis ties geležtės priekiu 1,5 cm., geležtės plotis ties rankena 2,5 cm. Ant vienos peilio geležtės pusės ties smaigaliu yra raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Ant geležtės viršutinės dalies krašto matyti raudonos spalvos dėmes panašias į kraują (b.l. 15-16, 17-18);

2017 m. birželio 22 d. Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtos vyriškos kelnės „Nike“, kurias savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė K. G.. Kelnės gelsvos spalvos, ploštinės medžiagos. Ant kelnių kairės pusės priekinėje dalyje yra baltos spalvos „Nike“ ženkliukas. Ant kelnių dešinės klešnės nuo juosmens 20 cm., į apačią yra kampo formos pažeidimas galimai padarytas peiliu, kurio viena kampo dalis 1,8 cm. ilgio, kita 1,7 cm. ilgio. Po šio pažeidimo ant šių kelnių klešnės yra netaisyklingos formos tamsios spalvos dėmės panašios į kraują 30x20 cm. Taip pat kelnių klešnės apačioje yra dėmės panašios į kraują. Išvertus kelnių vidinę pusė, matome, kad šios kelnių klešnės vidinė pusė yra visą tamsiai dėmėta panašiai į kraują (b.l. 21-22, 23-26);

Alkotesterio duomenimis nustatyta, kad 2017 m. gegužės 23 d., 12:13 val. E. A. nustatytas 2,33 ‰ promilės girtumas, 12:18 val. K. G. nustatytas 2,32 ‰ promilės girtumas (b.l. 29, 30).

Šioje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų aukščiau aprašytų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis E. A. ikiteisminio tyrimo nustatytu laiku ir kilusio konflikto metu tyčia peiliu dūrė vieną kartą nukentėjusiajam K. G. į dešinės kojos šlaunį, padarydamas durtinę-pjautinę dešinės šlaunies žaizdą. Specialisto išvadoje sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl durtinės – pjautinės dešinės šlaunies žaizdos sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kaltinamojo E. A. nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

E. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Šalies argumentai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. A. parodė, kad su nukentėjusiuoju K. G. susitaikė. Nukentėjusysis K. G. 2017 m. spalio 20 d. pareiškime nurodė, kad E. A. patirtą turtinę žalą atlygino, jo atsiprašė, su kaltinamuoju susitaikė, jam pretenzijų neturi (b.l. 179).

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

E. A. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), teisiamas pirmą kartą, teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo visiškai pripažino, su nukentėjusiuoju K. G. susitaikė ir pastarasis šią aplinkybę patvirtino 2017 m. spalio 20 d. pareiškime, nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam neturi. Kaltinamasis civiliniams ieškovams Kauno teritorinei ligonių kasai ir K. G. turtinę žalą atlygino (b.l. 176, 179). Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčiniams nesunkiems nusikaltimams, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, nuoširdžiai gailisi padaręs nuskalstamą veiką ir sužalojęs nukentėjusįjį. Kaltinamasis galiojančių administracinių nuobaudų neturi, psichiatro, narkologo įskaitoje neįrašytas. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, E. A. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir E. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

E. A. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 111-112) panaikintina teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį ir vyriškas sportines kelnes teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 straipsniu, 302-307 straipsniu,

nusprendžia:

atleisti E. A. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.

Nutraukti baudžiamąją bylą E. A. atžvilgiu.

E. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti E. A., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį ir vyriškas sportines kelnes teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė