Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

sekretoriaujant Mindaugui Juknevičiui, Saulutei Jurkėnaitei, Mildai Kančytei, Virginijai Miliauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. D. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 gegužės 12 d. nutarimo Nr.10ANN-99439950-17 panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. 2017 gegužės 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu Nr.10ANN-99439950-17 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta 360 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas nedalyvavo nagrinėjant bylą, nors apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. D. prašė skundžiamą nutarimą panaikinti. Jis teigė, kad nevairavo automobilio neblaivus. 2017-04-26 apie 5 val. paskambino mergina, pasakė, kad jai labai bloga. Jis iš karto atsisėdo į mašiną ir nuvažiavo į ligoninę su ja. Pastatė automobilį, atėjo į priimamąjį, laukti liepė, nors jai skaudėjo visą kūną. Palaukė pusvalandį, pradėjo nervuotis, kad taip ilgai nepriima, o jai skaudėjo. Pasiėmė buteliuką iš mašinos „Malūnininkų“ užpiltinės, nuėjo į tualetą apie 600 mg išgėrė. Nervinosi, kada priims juos. Ji sėdėjo priimamajam, jis paklausė, kada priims, seselė pradėjo šūkauti. Kol merginą vežiojo pro procedūrinius kabinetus, jis nuėjo į tualetą ir pabaigė buteliuką. Pareigūnai atvykę išsitraukė alkotesterį ir davė pūsti. Paskambino tėvui, kad jisai atvažiuotų pasiimti mašiną. Tėvas sėdėjo priimamajam, prie pareigūnų tėvui atidavė mašinos raktus. Tada pareigūnai surašė protokolą. Atvažiavo su drauge visiškai blaivus. Dėl to, kad išgėrė ligoninėje, paskambino tėvui, kad pasiimtų. Tėvas buvo atvažiavęs. Buvo paimti tėvo dokumentai. Davė draugei validolio tabletę ir ji nusiramino, surado, kad jai refliuskinis šokas. Apie 17 val. atvažiavo į ligoninę V. D., tėvas jo. Apie 45 min – 1 val. pralaukė priimamajame. Policininkai nieko neaiškino, jis įpūtė, davė savo teises vietoj paso, nes neturėjo ir nuvedė jį į ekipažą. Merginą paliko, tėvo irgi neapklausė. Jisai atvažiavo, kai juos priėmė gydytoja. Paskambino tėvui, kai pralaukė pusę valandos, išgėrė ir iš karto paskambino, apie 17.35-17.40 val. iškart paskambino tėvui. Kada atėjo policininkai, nežino, minučių reikalas. Jis į laiką nežiūrėjo, nes buvo jau neblaivus. 17.30 val. pavartojo pirmą kartą, tada iš karto paskambino tėvui. Tėvas atvažiavo 18.30 val., jis padavė raktelius jam. Policijos pareigūnai nebuvo priėję prie automobilio. Pasiaiškinime alkoholio vartojimo laikas nenurodytas.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. M. paaiškino, jog konvojavo asmenį, į juos kreipėsi greitosios pagalbos seselė. Paaiškino, kad priėmimo skyriuje neblaivus triukšmauja. Seselė buvo iš GMP, iš automobilio reagavimo. Kadangi buvo su areštante, negalėjo atsitraukti nuo jos, tai kolega nuėjo aiškintis, liudytojas likau prie areštantės. Nežino, kaip seselė atrodė, moteris buvo. Apsirengusi rausvai gal buvo, neįsidėmėjo, nes dirbo tiesioginį darbą, pirmumą teikė konvojuojamajam asmeniui. Kai kelių policija vėliau kreipėsi kur tas asmuo, triukšmautojas, kolega nurodė į tą, kuris moterį vežė neįgaliam vežimėlyje. Liudytojas teigė nematęs, kaip pastarasis privažiavo prie ligoninės (b.l.78-81).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. M. paaiškino, jog neatsimena įvykio laiko. Galėjo būti 2017-04-27, Lazdynų ligoninėje. Turėjo atskirą užduotį, priėjo seselė ir pasakė, kad atvažiavo girtas vairuotojas ir pradėjo triukšmauti. Kadangi jie turėjo areštantę, pranešė Kelių policijai. Nematė, kai atvažiavo šis pilietis, nebendravo su juo visiškai. Kaip atrodė asmuo, neatsimena. Kai policija atvažiavo, iš pradžių su moterimi kabinete tas asmuo buvo, paskui jiems išėjus, pasivedė į šoną ir kalbėjosi. Liudytojas budėtojui perdavė, ką sakė seselė, kad girtas buvo (b.l.78-81).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. Š. paaiškino, kad dirba VPK Kelių policijos valdybos, Kelių patrulių rinktinės vyr. patruliu, neprisimenu, kas tiksliai rašė protokolą. 2017-04-27 vyko šis įvykis, gavo iškvietimą į Lazdynų ligoninę, kad atvažiavo neblaivus vairuotojas. Atvykus, nurodė eiti į priimamąjį. Atėjo su porininku, pastebėjo savo kolegas. Patrulis nurodė į žmogų, išėjusį iš kabineto. Liudytojas su porininku nežinojo, kuris tai žmogus. Liudytojas turėjo alkoholio matuoklį, jis pirmas priėjo, matėsi iš karto, kad yra asmuo neblaivus. Paklausus, ar vartojo alkoholį, atsakė, kad taip. Tada paklausė, kodėl atvažiavo neblaivus, paaiškino, kad jo draugei buvo reikalinga skubi medicininė pagalba. Paklausus, kodėl neiškvietė greitosios, atsakė, kad kol sulauks, gali būti blogai, ilgai laukti reikia, pradėjo skųstis medikų darbu. Tada pasiūlė jam pasitikrinti blaivumą, jisai neatsisakė. Jisai neneigė, kad vairavo neblaivus. Nemato priežasties, kodėl turėtų sugalvoti tokius parodymus. Vėliau asmuo nesutiko, kai sužinojo, kad jam bus surašomas protokolas. Protokolą surašė. Vėliau iš kažkur atsirado pažeidėjo tėvas, kuris buvo su automobiliu. Kada atvažiavo, tiksliai negali pasakyti. Kas skambino tėvui, neprisimena. Vairavimo fakto nematė (b.l.78-81).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. T. paaiškino, jis yra VPK Kelių policijos valdybos, Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulis, su kolega Š. dirbo 2017-04-27. Iš VPK budėtojų gavo nurodymą nuvykti į Lazdynų ligoninę. Slaugytoja kreipėsi, kad įtaria vairuotoją, kuris galimai atvažiavo neblaivus, nes atvežė draugę į pastatą ir prie registratūros seselė pajautė alkoholio kvapą. Patruliai nurodė asmenį. Budėtojui pranešė patruliai, o patruliams pranešė seselė. Seselės nerado, tuo metu nebuvo jos, kadangi ten GMP, tai ji buvo išvykus. Nurodė asmenį, kurį nurodė seselė. Priėjus prie asmens, paklausus ar jis vartojo alkoholio prieš atvažiuojant, jis neneigė. Nekvietė greitosios todėl, kad nebuvo laiko, draugė jautėsi blogai ir pats sėdo prie vairo. Grįžus prie automobilio, liudytojas su porininku paėmė alkotesterį ir patikrinę blaivumą, nustatė, kad jis neblaivus. Pradžioje neneigė vairavimo fakto, paskui, kai įpūtė į alkotesterį, kai patikrino blaivumą, pradėjo neigti, sakė, kad ne jis vairavo, atvežė tėvas. Sugyventinės paklausus, kas atvežė, ji patvirtino, kad jis. Apsaugos vaizdo įraše matosi, kaip jisai atvažiuoja. Prieš duodant pūsti į alkotesterį paklausė, ar vartojo alkoholį ligoninėje, sakė, kad ne. Kai surašė protokolą, liepė ant šaknelių pasirašyti, jisai sako: „vaizdo įrašas ar yra?“, pasakius, kad yra, tada pasirašė ant alkotesterio parodymų. Abejonių nekilo, kad jisai atvažiavo neblaivus, nes nesakė, kad jisai gėrė atvažiavęs, priešingu atveju prašytų, kad parodytų butelį, bet jisai pasakė, kad atvažiavo jau išgėręs.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja V. Č. paaiškino, kad dirba GPM, tačiau neprisimena, kad būtų dėl kokio nors girto vairuotojo kvietusi policiją, bent jau prie ligoninės tai tokio atvejo nebuvo (b.l.108-110).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja G. G. paaiškino, kad dirba GPM, paaiškino, kad per paskutinius trejus metus neteko kviesti policijos dėl vairavimo neblaiviam (b.l.122).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas yra teisėtas, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (ATPK 301, 284 str.).

A. D. 2017 gegužės 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu Nr.10ANN-99439950-17 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta 360 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, procesinis sprendimas patraukti A. D. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą grindžiamas tik pareigūno A. Š. tarnybiniu pranešimu, alkotesterio parodymais, A. D. paaiškinimu (b. l. 10,11,13). Jokiais kitais objektyviais duomenimis priimant nutarimą A. D. atžvilgiu remtasi nebuvo. Pats A. D. nuo pat pradžių, tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek savo pareiškime, tiek skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad su pažeidimu nesutinka, vairavimo fakto neginčijo, tačiau nurodė, kad išgėrė atvažiavęs, ligoninės tualete, pasikvietė tėvą automobiliui parvairuoti.

Iš teismui pateiktų duomenų apie pranešėją matyti, kad apie sulaikytą girtą vairuotoją pranešė policijos ekipažas v-1735 (b.l.64)

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vado A. M. atsakyme į teismo užklausimą pateikti duomenis apie slaugytoją, pranešusią apie neblaivų vairuotoją, duomenų apie minėtą slaugytoją nėra pateikta (b.l.60;68)

VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus pavaduotoja valdymui 2017-07-24 raštu atsakydama į teismo užklausimą pateikti duomenis apie slaugytoją, pranešusią apie neblaivų vairuotoją, duomenų apie minėtą slaugytoją nepateikė, nurodė, kad buvo patikrinti ligoninės Skubiosios pagalbos skyriaus pildomi įvykių registracijos žurnalai, bendrauta su skyriaus darbuotojais, tačiau nustatyti ligoninėje dirbusios darbuotojos, kuri galėjo pranešti policijos pareigūnams apie transporto priemonę vairavusį neblaivų asmenį, nepavyko nustatyti, kadangi nėra aišku ar apie įvykį pranešė bendrosios praktikos slaugytoja, slaugytojos padėjėja, medicinos registratorė, kitos pareigybės darbuotoja, dirbusi nurodytą dieną, praėjęs ilgas laiko tarpas nuo įvykio, kas labai apsunkina darbuotojo nustatymą (b.l.71).

Teismui pavyko nustatyti, kad apie galimai neblaivų vairuotoją galimai pranešė Vilniaus m. savivaldybės Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotoja, Vilniaus m. savivaldybės Greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius nurodė, kad 2017-04-27, teismo rašte nurodytu laiku buvo dvi GMP brigados, kuriose dirbo moterys G. G. ir V. Č. Apklausus šias liudytojas, paaiškėjo, kad nei viena iš liudytojų 2017-04-27 (tarp 17-18 valandos) nekvietė policijos pareigūnų į Greitosios pagalbos ligoninę dėl neblaivaus vairuotojo. Apklausti liudytojai A. M., A. M., A. Š., A. T. patys vairavimo fakto A. D. būnant neblaiviam nematė. A. Š. protokolą ir tarnybinį pranešimą surašė iš policijos ekipažo v-1735 pareigūnų paaiškinimų, kurie taip pat vairavimo fakto A. D. būnant neblaiviam nematė.

Pats pareiškėjas neneigia, jog atvyko į ligoninę pats savo automobiliu, tačiau paaiškino, kad išgėrė jau būdamas ligoninėje, ligoninės tualete, susinervinęs, kad jo artimam asmeniui neteikiama medicininė pagalba, paaiškino, kad dėl neteikiamos pagalbos susipyko su personalu, todėl jam iškvietė policiją. Šie pareiškėjo paaiškinimai nėra paneigti liudytojų parodymais, nes nė vienas apklaustas liudytojas nematė, kaip buvo iškviesta policija, kas ją iškvietė (liudytojai arba neatsimena, kaip atrodė medicinos darbuotoja, negalėjo įvardinti aprangos, arba apskritai su policiją kvietusia medicinos darbuotoja nebendravo, patys vairavimo neblaiviam fakto nematė).

Nors paaiškinime A. D. nurodė, jog atvažiavo apie 17 val., gėrė prieš valandą 100 ml degtinės, tačiau tame pačiame paaiškinime nenurodė, kad vairavo neblaivus (b.l.13). Tiek Institucijai nagrinėjant administracinį nusižengimą, tiek teismo posėdyje A. D. aiškino, kad gėrė prieš valandą iki tikrinant jį alkotesteriu. Taigi, paaiškinimas, kuriuo remtasi surašant skundžiamą nutarimą, nėra išsamus ir nekeliantis abejonių. Nesant galimybės nustatyti asmenį (medicinos darbuotoją), kuris betarpiškai matė, kad A. D. vairavo neblaivus ir pranešė apie tai policijos pareigūnams, liudytojų paaiškinimai laikytini tik išvestiniais parodymais, vienareikšmiškai nepatvirtinančiais ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

Be to, liudytojo nurodytą aplinkybę, kad išgėręs išsikvietė tėvą parvairuoti jo automobilį, patvirtina ir pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b.l.12), kuris surašytas 17.55 min, o A. D. nurodė atvykęs į ligoninę apie 17.00 val. Policijos pareigūnai atvyko ne anksčiau kaip 17.38 val., nes būtent tuo laiku gavo pranešimą dėl vairavimo neblaiviam (b.l.10). Taigi nuo policijos atvykimo iki A. D. tėvo atvykimo praėjo itin nedaug laiko, apie 17 min. Policijos pareigūnai betarpiškai vietoje neapklausė, nepaėmė paaiškinimo bent jau iš A. D. tėvo, nes A. D. merginai reikėjo skubios medicininės pagalbos, tuo tikslu ji buvo atvežta į ligoninę todėl jos parodymai galėtų būti vertintini kaip neobjektyvūs.

Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėję, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad jų nepakanka tam, kad ginčijamo nutarimo išvados būtų pripažintos pagrįstomis, o pats nutarimas teisėtu, todėl jis yra naikintinas nenustačius A. D. veikoje pažeidimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, įvykio ir sudėties. Dėl to administracinio teisės pažeidimo byla A. D. atžvilgiu nutrauktina pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

A. D. skundą patenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 gegužės 12 d. nutarimą Nr.10ANN-99439950-17 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. D. atžvilgiu nutraukti nenustačius jo veiksmuose ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.