- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-20
- Bylos Nr.
- 2-584/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00020-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- UAB ,,ViaCon Statyba“, Lietuvos ir Švedijos UAB ,,ViaCon Baltic“, UAB ,,ViaCon Tinklai“
- Trečiasis asmuo
- J. A.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ViaCon Statyba“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-616-357/2014 pagal ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės ,,Raseinių melioracija“ (toliau - BAB) bankroto administratoriaus UAB ,,Bankrotų administravimas“ įgalioto asmens R. G. ieškinį atsakovams UAB ,,ViaCon Statyba“, Lietuvos ir Švedijos UAB ,,ViaCon Baltic“, UAB ,,ViaCon Tinklai“ (UAB „ViaCon Tinklai“ 2014 m. vasario 18 d. buvo išregistruota iš VĮ Registrų centro, jos teises ir pareigas reorganizacijos būdu perėmė Lietuvos ir Švedijos UAB „ViaCon Baltic“), trečiajam asmeniui J. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BAB „Raseinių melioracija“ kreipėsi su ieškiniu į Šiaulių apygardos teismą prašydamas: 1) pripažinti atsakovų Lietuvos ir Švedijos UAB „ViaCon Baltic“, UAB „ViaCon statyba“, UAB „ViaCon Tinklai“ ir ieškovo BAB „Raseinių melioracija“ 2012 m. kovo 1 d. susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymo negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio) ir gražinti šalis į buvusią iki susitarimo sudarymo padėtį; 2) priteisti iš atsakovo UAB ,,ViaCon statyba“ ieškovo naudai 869714,98 Lt skolą; 3) priteisti iš atsakovo UAB ViaCon statyba“ ieškovo naudai 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo naudai visas pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas taip pat prašė teismo atsakovo UAB „ViaCon statyba“ atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo turto pareikšto ieškinio, t. y. 869 714,98 Lt, sumai. Prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindu ieškovas nurodė, jog turtinis ginčas yra kilęs dėl didelės pinigų sumos, bankroto procedūros turi būti vykdomos operatyviai, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių skolininkas gali paslėpti ar nepagrįstai apsunkinti savo turimą turtą iš kurio galėtų būti tenkinami reikalavimai, dėl ko galėtų užtrukti vykdymo procesas ir taip būtų daroma žala bankroto procese dalyvaujantiems kreditoriams ir nepagrįstai didinamos įmonės administravimo išlaidos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2014 m. sausio 16 d. nutartimi pareikšto ieškinio užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui UAB ,,ViaCon statyba“ priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus 869714,98 Lt sumai, uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti, o neužtekus šio turto - atsakovui UAB ,,ViaCon statyba“ priklausančias turtines teises bei pinigines lėšas, pavedant atsakovo turtą surasti ir aprašyti ieškovo pasirinktam antstoliui. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nors neturi duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, todėl negali spręsti ar suma, kurią ieškovas prašo priteisti iš atsakovo laikytina didelė, tačiau teismo nuomone, tai galėjo padidinti būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, atsakovas gali turimą turtą perleisti, taip apsunkindamas galimai palankaus ieškovui būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas nutarė, jog ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstas.
2014 m. kovo 6 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas pakeitė savo 2014 m. sausio 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant atsakovui iš areštuotų lėšų išmokėti UAB „ViaCon Statyba“ įmonės darbuotojams darbo užmokestį, mokėti socialinio draudimo įmokas bei privalomas įmokas mokesčių administratoriui. Kitoje dalyje keičiama nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko nepakeistas. Teismas nurodė, kad pritaikius laikinąsias pasaugos priemones, atsakovas negali išmokėti darbuotojams darbo užmokesčio, todėl pastarieji gali nutraukti darbo sutartis. Be to, atsakovas negali mokėti privalomų mokėjimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o taip pat vykdyti prievolių Valstybinei mokesčių inspekcijai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „ViaCon Statyba“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo BAB „Raseinių melioracija“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Atsakovas yra pelningai ir sėkmingai dirbanti bendrovė, todėl prašoma priteisti suma atsakovo atžvilgiu nelaikytina didelė. Pagal atsakovo 2013 m. balansą vien tik atsakovui priklausančio turto vertė iš viso sudaro 7 166 011,00 Lt sumą, t. y. net 8 kartus viršija ieškinio sumą. Atsakovas priklauso Viacon įmonių grupei, vykdančiai inžinierinių tinklų tiesimo, aplinkosaugos, vandentvarkos ir atliekų tvarkymo veiklas. Teismas neturėjo objektyvių įrodymų nei dėl galimos grėsmes sprendimo įvykdymui, nei dėl ieškinio sumos įtakos būtinumui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nėra jokių įrodymų apie atsakovo mėginimą savo turtą perleisti ar suvaržyti, paslėpti ar kitaip vengti įvykdyti teismo sprendimą.Teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu, nes rėmėsi vien tik tuo, jog pateiktas reikalavimas labai didelei sumai. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie atsakovo nesąžiningumą bei ketinimus paslėpti turimą turtą ar kitus neteisėtus veiksmus. Teismas neįvertino, ar yra galimybė, jog ieškinio reikalavimas apskritai gali būti patenkintas.Ieškovas neįrodė būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas tik formaliai atsižvelgė į pareikšto reikalavimo dydį, tačiau nevertino konkrečios situacijos, skundžiama nutartis pažeidžia atsakovo interesus, todėl naikintina.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą ieškovas prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį nepakeistą.
Sprendžiant iš atsakovo pateikto balanso už 2013 metus, įvertinus turtą ir įsipareigojimus, skirtumas gaunasi tik 102 237 Lt nuosavų lėšų, tuo tarpu ieškinys pareikštas 869 714,98 Lt sumai. Teismui patenkinus ieškovo ieškinį, teismo sprendimo neįvykdymo rizika yra akivaizdi, todėl pagrįstai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir jų naikinti nėra pagrindo.Lyginant atsakovo veiklos rezultatus už 2012 ir 2013 metų laikotarpį matyti, jog atsakovo finansiniai rezultatai ženkliai prastėja ir neigiamas pasikeitimas sudaro daugiau kaip tris milijonus litų. Atsakovui yra iškeltos kitos bylos, kuriose atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai. Tokių bylų buvimas pagrįstai didina teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pritaikė atsakovui UAB „ViaCon Statyba“ laikinąsias apsaugos priemones, laikytina teisėta ir pagrįsta. Šis klausimas sprendžiamas neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų – skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimo (CPK 320 str. 1, 2 d., 338 str.). Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
Ieškovas šioje byloje pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo UAB „ViaCon Statyba“ 869 714,98 Lt skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi bei suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė didele ieškinio suma. Pažymėtina, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgiama į didelę ieškinio sumą, tačiau kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma yra didelė.
Pirmiausia, apeliantas skundą argumentuoja tuo, kad atsakovas yra pelningai ir sėkmingai dirbanti bendrovė, todėl prašoma priteisti suma atsakovo atžvilgiu nelaikytina didelė. Tokie apelianto teiginiai nėra įrodyti. Tokią išvada patvirtina paties atsakovo pateikto balanso duomenis. Antai, per vienerius atsakovo gautinos sumos yra lygios 4 664 556 Lt, tuo tarpu per vienerius metus atsakovo mokėtinos sumos sudaro 3 7878 271 Lt. Tokiu būdu, per 2013 metus atsakovo gautinos sumos yra tik vienu milijonu Lt didesnės už tuo pačiu laikotarpiu mokėtinas sumas. Atsakovo nuosavas kapitalas per 2013 metus sumažėjo nuo 1 313 308 Lt iki 51 118 Lt. Taip pat atsakovas 2013 metais patyrė daugiau kaip vieną milijoną nuostolių, nors ankstesniais 2012 metais gavo, kad ir nedidelį, pelną – 27 758 Lt (22 b. l.). Pažymėtina ir tai, jog atsakovo sąskaitoje esančios lėšos, kad ir nemažos, negali būti laikytinos garantuojančiomis galimo būsimo sprendimo įvykdymą, o pats atsakovas apie jo sąskaitoje esančių pinigų kilmę ir paskirtį nepasisakė. Teismas sutinka, jog esant tokioms duomenims darytina išvada, jog atsakovo finansinė padėtis prastėja, o pareikštiems ieškinio reikalavimams esant lygiems 869 714,98 Lt sumai, teismui patenkinus ieškovo kiltų aukšta rizika dėl sprendimo įvykdymo galimumo.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis UAB „ViaCon Statyba“ yra atsakovu dar bent trijose bylose, dabartiniu metu nagrinėjamuose Lietuvos teismuose (CPK 179 str. 3 d.). Be to, pagal viešojoje erdvėje visiems prieinamą informaciją, atsakovas yra tarp įmonių, kurioms 2014 m. sausio mėnesį pritaikyti didžiausio masto turto areštai - UAB „ViaCon Statyba“ vien tik šių metų sausio mėnesį areštai uždėti bendrai 3,4 milijonų litų sumai (žiūr. pvz. „Verslo žinios“ 2014 m. vasario 3 d. publikuotą straipsnį „Įmonių turto areštų per mėnesį padaugėjo, per metus sumažėjo“ http://vz.lt/?PublicationId=02925d12-6469-4da6-9f2a-ed8cd6090cc1; taip pat http://plius.bns.lt/?action=content&id=166929 adresu pasiekiamą BNS 2014 m. vasario 3 d. pranešimą).
Atsakovas nurodė, jog priklauso Viacon įmonių grupei, vykdančiai inžinierinių tinklų tiesimo, aplinkosaugos, vandentvarkos ir atliekų tvarkymo veiklas, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie pačios grupės finansinius rodiklius. Duomenų apie grupės įsipareigojimus atsakyti už atsakovo skolas byloje taip pat nėra.
Apeliantas teigė, jog byloje nėra jokių įrodymų apie atsakovo mėginimą savo turtą perleisti ar suvaržyti, paslėpti ar kitaip vengti įvykdyti teismo sprendimą. Atlikus aukščiau minėtą atsakovo turtinės padėties analizę konstatuotina, jog pakanka duomenų, jog vien dėl jo prastėjančios turtinės padėties bei į jį nukreiptų kitų kreditorių reikalavimų egzistuoja pagrįsta rizika dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo.
Įvertinus tai kas pasakyta darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
Be to, atsakovas pareiškė, jog byloje įrodinės, kad ieškovo reikalavimas nepagrįstas, o teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones neįvertino, ar yra galimybė, jog ieškinio reikalavimas apskritai gali būti patenkintas. Tokie atsakovo teiginiai nagrinėjamuoju atveju yra teisiškai neaktualus, juolab kad atsakovas teigdamas ginsiąs savo teises, tačiau dar nepateikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei priešieškinio. Klausimai dėl ieškinio pagrįstumo ir faktinių aplinkybių, bus išspręsti ištyrus ir įvertinus pateiktus įrodymus teisme priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau nevertina apelianto argumentų, susijusių su pareikšto ieškinio pagrįstumo vertinimu. Kita vertus, nėra akivaizdžių motyvų teigti, kad ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas.
Galiausiai, atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas, prašydamas panaikinti areštą, tuo pačiu nesiūlo alternatyvaus būsimo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o tik pareiškia, kad jo turto apimtis ir veiklos pelningumas savaime užtikrina galimų teismo sprendimų įvykdymo užtikrinimą. Teismo manymu tokiu būdu atsakovas pats sau prieštarauja, nes vienu atveju teigia, jog pritaikytos laikinosios priemonės varžo veiklą, kitu gi atveju nurodo, jog ieškovo reikalaujama suma, santykyje su atsakovo turtu, nėra didelė. Teismas atmeta tokius apelianto argumentus, kadangi pats atsakovas pateikia duomenis, jog operuoja milijoninėmis sumomis, palyginus su kuriomis ieškovo reikalavimų suma nėra labai didelė ir todėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis neturėtų sukelti atsakovui didesnių pasekmių. Byloje nėra įrodymų, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir itin apsunkina atsakovo veiklą. Jei, kaip teigia atsakovas, jo padėtis rinkoje yra itin stipri, jis disponuoja dideliais finansiniais ištekliais, todėl turto areštas ieškinio sumai neturėtų sukelti sunkumų tokiai stipriai ir finansiškai pajėgiai bendrovei, todėl pritaikytos apsaugos priemonės laikytinos proporcingos. Kaip jau minėta, į atsakovą yra nukreipti ir kitų kreditorių reikalavimai, dėl kurių vyksta ginčai teismuose. Paminėtina ir tai, jog atsakovas, teigdamas pritaikytų apsaugos priemonių pasėkoje galimai patirsiąs nuostolių, gali savo interesus bei teises apginti CPK 146 str. nustatyta tvarka, t. y. prašydamas, kad ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Dabartiniu metu esanti situacija labiausiai atitinka abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą, taip pat geriausiai užtikrina galimo būsimo sprendimo įgyvendinimą.
Laikinosios apsaugos priemonės yra atsakovui ar jo turtui teismo taikomos procesinės priemonės, kuriomis nesprendžiamas tarp šalių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, šalių ginčą išsprendus, būtų neapsunkintas ir apskritai būtų įmanomas priimto sprendimo įgyvendinimas, t. y. įvykdymas. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 nutartis byloje Nr. 2-786/2008, 2009 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 2-323/2009, 2009 m. balandžio 30 d. nutartis byloje Nr. 2-330/2009). Apygardos teismas pagrįstai pripažino, jog teismo sprendimo vykdymas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti apsunkintas. Nagrinėjamuoju atveju, atsižvelgus į ieškinio reikalavimus bei tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, teismas turėjo visas teisines prielaidas tokiai išvadai padaryti.
Dėl aukščiau nurodytų argumentų konstatuotina, jog parinkta laikinoji apsaugos priemonė yra pagrįsta, proporcinga, labiausiai atitinka CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytą ekonomiškumo principą, atsakovas, prašydamas panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, neįrodė, kad nėra pagrindo jas taikyti, todėl skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus atsakovo atskirąjį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį.