- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-24
- Bylos Nr.
- I1-1021-541/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03323-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Vėgelienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-2).
Pareiškėjas nurodo, kad jam 4 savaites nebuvo sudarytos sąlygos pasinaudoti teisės aktų reikalavimus atitinkančiu dušu. Į Vilniaus PN atvyko 2020 m. rugsėjo 8 d. ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 17. Vilniaus PN dušu nuteistieji gali naudotis šeštadieniais. Pirmą kartą atėjęs į dušo kabiną pareiškėjas patyrė šoką: lubos buvo pasidengusios žalia spalva, ant visų sienų buvo pelėsio, elektros laidai neizoliuoti, nėra ventiliacijos, veidrodžių, duše dvokia, nėra kur nusirengti ir pasikabinti rūbų. Dušo būklė labai prasta, kyla grėsmė užsikrėsti kokia nors liga.
Pareiškėjas teigia, kad po daugybės skundų tik 2020 m. spalio 3 d. Vilniaus PN jam leido pasinaudoti dušu kitame aukšte, atitinkančiu teisės aktų reikalavimus. Teigia, kad Vilniaus PN administracijos prašė išsaugoti filmuotą medžiagą, jog pareiškėjas tikrai nesinaudojo dušu, tačiau Vilniaus PN į skundą atsakė neadekvačiai. Pažymi, kad jam net 4 savaites nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu, o administracija sureagavo tik beveik po mėnesio, dėl to pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, šoką, buvo kankinamas, nuo jo sklido nemalonus kvapas, dėl ko pareiškėjas išgyveno, patyrė nepatogumų. Dėl nurodytų priežasčių buvo pažeistas Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnis, kuriame numatyta, kad niekas negali būti kankinamas, ar su juo negalima žeminančiai elgtis. Pareiškėjas skunde teigia, kad jam 3 kartus nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti teisės aktų reikalavimus atitinkančiu dušu, o pagal vidaus tvarkos taisykles nuteistajam turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę pasinaudoti šiltu dušu.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 9-13).
Paaiškina, kad pataisos įstaigų įrengimo reikalavimai įtvirtinti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82. 2017 m. birželio 7 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – Aprūpinimo normos). Aprūpinimo normų 13 punktas reglamentuoja laisvės atėmimo vietų dušo patalpų aprūpinimą baldais ir kitu inventoriumi. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 28 punkte įtvirtinti reikalavimai prausimosi patalpoms. Atsakovės atstovas mano, kad Vilniaus PN II-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dušo patalpos atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą. Pažymi, kad Vilniaus PN dušų patalpoms pastabų niekada neturėjo kontrolę atliekantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas. Teigia, kad pareiškėjo abstraktūs teiginiai, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo ar galimų pažeidimų. Esant minėtoms aplinkybėms pareiškėjo teiginiai, dėl neva patirtų stiprių neigiamų emocijų naudojantis dušu, suponuojančių neturtinės žalos kilimą, vertintini kaip akivaizdus bandymas pasipelnyti iš valstybės. Pažymi, kad tiek I-ojo, tiek II-ojo korpuso nuteistiesiems, esantiems ar atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose, nustatyti naudojimosi dušu grafikai, pagal kuriuos nuteistiesiems kartą per savaitę sudaryta galimybė nusiprausti duše, pažymi, kad tokiu būdu jokie teisės aktų reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu pažeisti nebuvo. Kamerų tipo patalpose esantiems ar nuobaudas atliekantiems nuteistiesiems įrengtos tvarkingos, visus teisės aktų reikalavimus atitinkančios dušo patalpos. Atsakovės atstovas kartu su atsiliepimu pateikė dušo nuotraukas, iš kurių matyti, kad nuteistiesiems užtikrinamas ir privatumas naudojantis dušais. Vilniaus PN administracija pagal esamas finansines galimybes nuolatos stengiasi gerinti nuteistųjų gyvenamųjų patalpų bei buities sąlygas, todėl Vilniaus PN reguliariai vyksta remonto darbai, ne išimtis yra ir II-ojo korpuso I-o aukšto dušų patalpos. Nurodo, kad pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad Vilniaus PN administracija būtų sąmoningai siekusi kankinti pareiškėją, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.
Nurodo, kad pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kildinamos dėl to, kad Vilniaus pataisos namai laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. spalio 3 d., nesudarė pareiškėjui galimybės pasinaudoti teisės aktų reikalavimus atitinkančiu dušu.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3 teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96).
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš to, jog jam nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti teisės aktų reikalavimus atitinkančiu dušu. Pareiškėjo teigimu, dušas neatitiko higienos reikalavimų, ant dušo lubų ir sienų buvo pelėsio, dušų patalpoje neizoliuoti elektros laidai, nėra ventiliacijos, veidrodžio, vietos pakabinti drabužiams, jaučiamas nemalonus kvapas.
Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma) 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Dušo (prausimosi) patalpos po kiekvieno naudojimosi išvalomos ir dezinfekuojamos (Higienos normos 28 punktas). Vadovaujantis Aprūpinimo normų 13 punktu, dušo patalpose turi būti įrengti dušo čiaupai, sėdima vieta besiprausiančiam asmeniui, kilimėlis arba grotelės, veidrodis, sieninė pakaba drabužiams, lentynėlė higienos priemonėms.
Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad nuteistiesiems nustatyti naudojimosi dušu grafikai, pagal kuriuos nuteistiesiems kartą per savaitę sudaroma galimybė nusiprausti duše. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad laikantis nustatyto grafiko buvo nuvestas į dušą, tačiau teigia, kad negalėjo (nepageidavo) dušu pasinaudoti dėl to, kad jis neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Su šiais pareiškėjo argumentais sutikti nėra pagrindo. Iš byloje esančių dušo patalpų nuotraukų (b. l. 14-16) matyti, kad patalpos tvarkingos, vizualiai pelėsio požymių nesimato, nėra neizoliuotų laidų. Patalpų sienos ir grindys išklotos plytelėmis, dušai atskirti sienelėmis, prausimosi vietoje yra dušo čiaupas, reguliuojamas vandens maišytuvas, grotelės ir kilimėlis. Taip pat įrengtos patalpos persirengti, kuriose yra pakaba drabužiams, veidrodis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad dušo patalpos atitinka tiek Higienos normos, tiek esminius tokio pobūdžio patalpų įrengimo reikalavimus. Šių aplinkybių nepaneigia ir pareiškėjo pateiktas Vilniaus PN 2020 m. spalio 6 d. raštas, kuriame nurodyta, kad šiuo metu atliekamas pirmojo aukšto dušų remontas (b. l. 3). Priešingai, minėto rašto turinys patvirtina atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad Vilniaus PN pagal esamas finansines galimybes nuolat stengiasi gerinti nuteistųjų gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo Vilniaus PN veiksmus bei faktą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento – neteisėtų veiksmų ar neveikimo – negali kilti civilinė atsakomybė.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad tenkinti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.