Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovui bankroto administratoriui A. K.

trečiajam asmeniui V. R.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sigelta“ ieškinį atsakovui A. I. (A. I.), tretieji asmenys V. R. ir D. Š., dėl piniginių lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Abadona“, ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. I. 46 734,15 Eur, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Ieškovė nurodė, kad V. R. ieškovės vadovu buvo nuo 2007 m. gegužės 5 d. iki 2008 m. lapkričio 7 d., A. I. vadovu buvo nuo 2008 m. lapkričio 10 d. iki 2010 m. vasario 19 d., o D. Š. – nuo 2010 m. vasario 19 d. iki bankroto bylos iškėlimo. Kadangi Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu konstatavo, kad V. R. 161 363,69 Lt sumą perdavė po jo į įmonės vadovo pareigas paskirtam A. I., Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą, ieškovės teigimu, atsakovas, po jo atleidimo neperduodamas naujam įmonės vadovui D. Š. bei bankroto administratoriui jo žinioje buvusių 161 363,69 Lt (46 734,15 Eur) įmonės grynųjų pinigų, savo veiksmais (neveikimu) pažeidė imperatyvias įstatymų normas (Akcinių bendrovių įstatymo 19, 37 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 370 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 5 p., 9 p.) ir fiduciarines pareigas įmonei (CK 2.87 str.). Todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 161 363,69 Lt (46 734,15 Eur) suma.

Trečiasis asmuo V. R. prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovo 46 734,15 Eur grindžia aplinkybe, kad V. R. vadovavimo laikotarpio pabaigoje, t.y. 2008-10-31, ieškovo kasoje buvusių lėšų likutis sudarė 159 882,97 Lt, viename iš kasos pajamų orderyje nėra gavėjo parašo, todėl laikytina, kad orderyje nurodyta 60,72 Eur suma nebuvo išmokėta, atitinkamai lėšų likutis ieškovės kasoje 2008-10-31 buvo 159 943,69 Lt. Jau po V. R. atleidimo iš pareigų V. R. pinigų priėmimo kvitais priėmė iš trečiųjų asmenų 1420 Lt sumą, kuriuos privalėjo perduoti su visa kasa naujam vadovui A. I.. Ieškovės administratorius nurodo, kad jam nebuvo pateiktas kasos grynųjų pinigų perdavimo aktas, patvirtinantis, kad V. R. jo atleidimo dienai bendrovės grynuosius pinigus 159 943,69 Lt sumoje būtų perdavęs naujai paskirtam vadovui. Kadangi Vilniaus apygardos teismas 2015-05-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2153-262/2015 konstatavo, kad V. R. visą prašomą priteisti sumą 161 363,69 Lt perdavė po jo į vadovo pareigas paskirtam A. I., ieškovas prašo šią sumą, kas sudaro 46 734,15 Eur, priteisti iš atsakovo A. I.. Reikalavimo teisėtumą grindžia LR buhalterinės apskaitos įstatymo ir Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nesilaikymu, nes pinigai bendrovėje tinkamai neapskaityti, turtas neinventorizuotas keičiantis vadovams, bendrovės kasos perdavimo aktas neparuoštas ir nepasirašytas, todėl neteisėtais vadovo veiksmais padaryta žala, kurią turi atlyginti savo pareigų nevykdęs vadovo ir kasininko pareigas ėjęs bei buvęs materialiai atsakingas atsakovas A. I..

Iš bylos duomenų nustatyta, kad nuo įmonės įsteigimo 2007 m. gegužės 21 d. iki 2008 m. lapkričio 7 d. UAB „Sigelta“ administracijos vadovo pareigas ėjo atsakovas V. R.. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis nuo 2008 m. lapkričio 10 d. iki 2010 m. vasario 19 d. įmonės administracijos vadovo pareigas ėjo trečiasis asmuo A. I.. 2010 m. vasario 19 d. UAB „Sigelta“ akcininkų susirinkimo metu trečiasis asmuo A. I. atleistas iš įmonės direktoriaus pareigų nuo 2010 m. vasario 19 d., o naujuoju direktoriumi paskirtas trečiasis asmuo D. Š..

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 18 d. nutartimi UAB „Sigelta“ iškėlė bankroto bylą.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ginčui aktualiu metu, t. y. keičiantis UAB „Sigelta“ administracijos vadovams, nebuvo atlikta inventorizacija, o perduodant turtą ir įmonės kasą nebuvo sudarytas atitinkamas perdavimo - priėmimo aktas.

Ieškovas remiasi Vilniaus apygardos teismo 2015-05-25 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2153-262/2015 nustatytomis aplinkybėmis, kad „2009-06-10 „Dokumentų perdavimo aktas“ priedo „Byla Nr. 12 UAB „Sigelta“ Kasa (103 puslapiai)“ nurodyta, kad kasos likutis 2008-12-15 – 150 241,07 Lt, 2009-01-12 – 150 241,07 Lt, 2009-02-12 – 143 496,84 Lt, 2009-03-13 – 139 534,51 Lt, tai tik dar kartą patvirtina, kad pinigai kasoje buvo ir buvo perduoti A. I..“ Tačiau minėtosios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad po 2009-03-13 kasoje buvę 139 534,51 Lt nebuvo naudojami įmonės veikloje, nes minėtame teismo sprendime taip pat yra konstatuota, jog „Byloje esantys įrodymai sąskaitos-faktūros patvirtina, kad įmonė vykdė veiklą ir atsiskaitinėjo už paslaugas.“, jog „Liudytojai D. I. ir A. K. parodė, kad A. I. buvo realus įmonės direktorius, jis jiems mokėjo atlyginimus grynaisiais pinigais, jie pasirašydavo žiniaraščiuose, tai reiškia, kad kartu su ieškiniu pateiktos avansinės apyskaitos, kuriose atsispindi ir darbo užmokesčio mokėjimai, patvirtina darbo užmokesčio mokėjimą ir A. I. naudojimąsi kasoje buvusiais pinigais. 2009-05-26 d. dokumentų perdavimo aktas patvirtina, kad būtent direktorius A. I. perėmė visus buhalterinės apskaitos dokumentus iš UAB „Finteisa“, jokių pretenzijų dėl netinkamo kasos vedimo ar kasos likučio nebuvimo jis nereiškė nei UAB „Finteisa“, nei atsakovui.“. Pats ieškovas savo 2018-03-22 apeliaciniame skunde dėl šioje byloje 2018-02-23 priimto teismo sprendimo nurodo, kad bendrovė 2009 m. vykdė veiklą: nuo 2008 -12-31 bendrovės balanse ilgalaikio turto - 30644 Eur, atsargų realizacijos bei turto grąžinimai kreditoriams - 26376 Eur, po vienerių metų gautinos sumos - 48152 Eur. Taigi, nustatytosios aplinkybės labiau tikėtinai pagrindžia situaciją, kad nuo 2008-11-10 iki 2010-02-19 įmonės administracijos vadovo pareigas einant A. I., įmonėje buvo vykdoma veikla ir atitinkamai naudojamos įmonės lėšos, o ieškovo nurodoma aplinkybė, kad nesant kasos pinigų panaudojimo ar perdavimo dokumentų reiškia, kad pinigai ir nebuvo panaudoti įmonės veikloje, yra mažiau tikėtina pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste. Kiti įrodymai, kurie patvirtintų pinigų srautus bendrovėje šiuo laikotarpiu, vykdytus atsiskaitymus, realiai gautas ir išmokėtas sumas, byloje nebuvo teikiami, atitinkamai ieškovo administratoriaus daroma teorinio pobūdžio prielaida, kad esant galimai bendrovės įplaukų sumai, sudarančiai 105172 Eur, nebuvo reikalingi kasoje esantys pinigai tam, kad sumažinti 84 176 Eur įsiskolinimą kreditoriams, yra niekuo nepagrįsta.

Ieškovo patvirtinimas teismui, kad atsakovas A. I. neperdavė pinigų D. Š., vertintinas kritiškai, nes, visų pirma, naujuoju direktoriumi nuo 2010 m. vasario 19 d. paskirtas trečiasis asmuo D. Š. taip pat turėjo vadovautis LR buhalterinės apskaitos įstatymo ir poįstatyminių aktų reikalavimais, reikalauti perduodamo įmonės turto inventorizavimo bei turto ir piniginių lėšų perdavimo nustatyta tvarka, tačiau tokių įrodymų byloje nėra, o antra, pats ieškovas savo 2018-03-22 apeliaciniame skunde dėl šioje byloje 2018-02-23 priimto teismo sprendimo nurodo, kad bendrovės balanso, sudaryto 2013-03-04 (prieš bankroto bylos iškėlimą) Turto dalies B grupės III.3 eilutėje „kitas trumpalaikis turtas“ yra nurodyta 40 411,84 Eur (139534 Lt) suma, kuri ir atitinka bendrovės pinigų likutį, turėjusį būti bendrovės kasoje. Šį balansą ruošė ir jį pasirašė įmonės vadovas D. Š.. Todėl teismas vertina, kad aplinkybė, jog 2010-02-19 dienai įmonės kasoje buvo 43 512,80 Eur ir atsakovas A. I. jų neperdavė naujajam direktoriui D. Š., yra neįrodyta.

Byloje pateiktas Vilniaus apskrities VPK nusikaltimų tyrimo valdybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2010-05-28 nutarimas Nr. 10-At-00241-10 bei Vilniaus apygardos prokuratūros 2010-12-16 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriuo ieškovas grindžia aplinkybę, kad UAB „Sigelta“ direktorius D. Š. ne vieną kartą kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigas su prašymu ištirti įmonės kasoje buvusių pinigų dingimo faktą, nelaikytinas pagrindžiančiu ieškovo nurodomą aplinkybę, kad pinigai kasoje buvo, tik pastarajam vadovui nebuvo perduoti. Prokuratūros nutarime konstatuota, kad D. Š. negalėjo atsakyti į klausimą, ar buvo pasirašytas UAB „Sigelta“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktas su buvusiu direktoriumi A. I., kad D. Š. asmeniškai netikrino perduodamų buhalterinės apskaitos dokumentų, tačiau patvirtino, kad gavo kasos knygą, tačiau kokio laikotarpio- nurodyti negalėjo. Apie pinigų trūkumą kasoje po kurio laiko pranešė advokatas P., kuris dalyvavo sudarant sandorį ir kuriam buvo perduoti visi UAB „Sigelta“ dokumentai, kaip apskaitą tvarkančios įmonės atstovui. UAB „Abadona“ tyrimo metu atliko UAB „Sigelta“ kasos bei buhalterinės apskaitos patikrinimą dėl atitikties tvarkymo principams, D. Š. tyrimui pateikė 2007-08-08 – 2009-03-13 laikotarpio kasos pirminius dokumentus ir kasos apskaitos registrą, pagal kurį bendrovės kasos likutis 2009-03-13 dienos pabaigai -139 534,51 Lt.

Esant pagrindui laikyti labiau tikėtina, kad D. Š. aplaidžiai elgėsi perimdamas bendrovės dokumentus ir turtą jį paskyrus bendrovės vadovu, esant nustatytu, kad bendrovės 2013-03-04 sudarytame balanse yra nurodyta 40 411,84 Eur (139534 Lt) trumpalaikio turto suma, nesant pagrindo nustatyti, ar laikotarpiu nuo 2009-03-13 iki 2010-02-19 buvo atliekamos kasos operacijos, bei neturint jokių duomenų apie bendrovės veiklą, jos piniginių srautų judėjimą, atsiskaitymus ir pan. nuo 2010 m. vasario 19 d. iki bankroto bylos iškėlimo, teismas neturi pagrindo išvadai, kad 2010 m. vasario 19 d. bendrovės kasoje buvo 46 734,15 Eur suma ir ji nebuvo perduota naujai paskirtam bendrovės direktoriui D. Š.. Už įmonės turto perdavimą bankroto administratoriui yra atsakingas bankroto bylos iškėlimo metu vadovo pareigas ėjęs asmuo. Byloje pateikti įrodymai nesudaro pagrindo ieškinio tenkinimui, todėl ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.