Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Vaclovo Pauliko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. R. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Baltic innovative solutions“ ieškinį atsakovui S. R. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. 2011 m. gruodžio 31 d. ieškovui tapus nemokiu, atsakovas dėjo visas pastangas, kad ieškovo mokumas būtų atstatytas. Siekiant sumažinti sąnaudas, buvo atleisti beveik visi ieškovo darbuotojai. 2012 metais vyko intensyvus pasirengimas naujoms veikloms, iš kurių buvo tikimasi gauti didesnes pajamas ir grąžinti skolas kreditoriams. 2013 metais ieškovas uždirbo 1 295 Lt pelną, ir, nors ieškovo mokumas nebuvo atstatytas, atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad ieškovas ir toliau dirbs pelningai ir ieškovo mokumas bus atstatytas. Be to, einamieji kreditoriniai ieškovo įsipareigojimai ir dalis skolų buvo dengiami iš asmenių atsakovo lėšų. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas nepažeidė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo.

10. Pirmosios instancijos teismo priteista suma buvo apskaičiuota pagal bendrus balanse esančius ieškovo įsipareigojimų pasikeitimus, o ne pagal faktiškai išaugusią kreditorinių įsipareigojimų sumą, t. y. pirmosios instancijos teismas nenustatė faktiško žalos dydžio.

11. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo numatyta ne tik įmonės vadovui, tačiau ir jos savininkui (savininkams). Atsakovas visų ieškovo akcijų savininku tapo tik 2012 m. lapkričio 12 d. Iki tol po 1/3 dalį ieškovo akcijų priklausė atsakovui, M. G. ir S. B.. Taigi, M. G. ir S. B. buvo ieškovo akcininkais tuo metu, kai ieškovas tapo nemokiu, ir taip pat turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Todėl už žalą laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo atsakingas ne tik ieškovas, bet ir M. G. bei S. B..

12. Ieškovas BUAB „Baltic innovative solutions“ su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

13. Atsakovas nevykdė įstatyme nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, bet toliau vykdė nuostolingą ieškovo veiklą, dėl kurios ieškovo turtas sumažėjo, o skolos kreditoriams išaugo. Atsakovo neva tai dėtos pastangos išsaugoti ieškovo mokumą jokių rezultatų nedavė. Ieškovo pardavimo pajamos nuo 2012 m., net neatsižvelgiant į tai, kad pardavimo pajamos buvo mažesnės už pardavimo savikainą, per metus sudarė apie kelias dešimtis tūkstančių litų, o ieškovo skolos tuo metu viršijo kelis šimtus tūkstančių litų. Akivaizdu, kad iš tokios ieškovo veiklos padengti skolų nebuvo jokios galimybės.

14. Net jei atsakovo ir buvusių ieškovo akcininkų atsakomybė dėl savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo būtų solidari, ieškovas pagal CK 6.6 str. 4 d. turi teisę pasirinkti, kuriam iš solidarių kreditorių pareikšti reikalavimą įvykdyti prievolę. Ieškovas atsakovu pasirinko buvusį ieškovo direktorių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinis skundas atmetamas.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

17. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi ieškovui iškėlė bankroto bylą. Į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą kreipėsi VSDFV Utenos skyrius. Pagal 2011 m. gruodžio 31 d. ieškovo balansą ieškovo turto vertė buvo 40 580 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 506 929 Lt, iš jų trumpalaikiai – 330 125 Lt. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad ieškovas 2011 m. pabaigoje buvo nemokus. Atsakovas laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės 30 d. iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo buvo ieškovo direktorius.

18. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. sausio mėn. 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 str. 4 p., įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 str. 4 d. įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant ĮBĮ 8 str. 1 d. nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis jam nustatytas pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai (CK 2.87 str. 7 d.).

19. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Taigi, įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Įmonė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Įmonės vadovas privalo šiuo interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu.

20. Šiuo atveju atsakovas, 2011 m. gruodžio 31 d. ieškovui tapus nemokiu, turėjo imperatyvią ĮBĮ 8 str. 1 d. nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo.

21. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad atsakovas ėmėsi priemonių ieškovo mokumui atstatyti, kas vertintina kaip rūpestingas ir atsakingas atsakovo, kaip ieškovo vadovo veikimas, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Delsimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo būtų galima pateisinti, jei įrodoma reali galimybė įmonei artimoje ateityje uždirbti pajamas, leidžiančias išsaugoti įmonės veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo atveju atsakovas tokių aplinkybių neįrodė. Atsakovo pateiktos 2012 m. vasario 29 d., 2012 m. kovo mėn. 26 d. ir 2012 m. gegužės 8 d. jungtinės veiklos sutartys nepatvirtina, kad iš šių sutarčių ieškovas artimoje ateityje pagrįstai tikėjosi gauti pajamas, pakankamas ieškovo veiklai išsaugoti ir atsiskaityti su kreditoriais. Kad šios ir kitos atsakovo nurodytos priemonės ieškovo mokumui atstatyti nebuvo realios, rodo 2012 metų ieškovo balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys, iš kurių matyti, kad ieškovo turtas 2012 metais sumažėjo iki 10 755 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai išaugo iki 590 136 Lt, tarp jų trumpalaikiai – iki 439 214 Lt, ieškovas gavo tik 65 702 Lt pardavimo pajamas, kas sudaro mažiau kaip 20 procentų 2011 metų balanse apskaitytų ieškovo trumpalaikių įsipareigojimų, ir patyrė 113 030 Lt nuostolį. Nors 2013 metais ieškovo turtas nežymiai – iki 21 689 Lt, padidėjo, tačiau ieškovo įsipareigojimai išaugo iki 599 775 Lt, iš jų trumpalaikiai – iki 449 848 Lt. 2013 metais ieškovas gavo tik 24 082 Lt pardavimo pajamas. 2013 metais ieškovo uždirbtas 1 295 Lt pelnas, atsižvelgiant į nurodytus duomenis apie ieškovo turtinę padėtį ir veiklos apimtis, neduoda jokio pagrindo teiginiams apie realų ieškovo mokumo atstatymą artimoje ateityje. Tą patvirtina ir 2014 m. ieškovo balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys, iš kurių matyti, kad ieškovo turtas mažėjo, skolos auga, pardavimo pajamos sudarė tik 18 437 Lt, o nuostolis – 7 358 Lt.

22. Todėl atsakovo veiksmai, tęsiant nemokaus ieškovo veiklą 2012 – 2014 metais, vertintini kaip imperatyvių ĮBĮ 8 str. 1 d. nustatytų pareigų pažeidimas, kaip neatitinkantys protingos verslo rizikos ir gerų verslo standartų.

23. Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, kad skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos.

24. Ieškovo nemokumo atsiradimo momentu, t.y. 2011 m. gruodžio 31 d., ieškovo skolos kreditoriams buvo 506 929 Lt. Bankroto byla ieškovui iškelta Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi. 2014 m. ieškovo balanse apskaitytos 597 979 Lt skolos kreditoriams. Pažymėtina, kad nuo ieškovo nemokumo pradžios ne tik išaugo ieškovo skolos kreditoriams, bet ir nuo 40 580 Lt iki 12 534 Lt sumažėjo ieškovo turtas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo padaryta žala laikė bendrą išaugusį ieškovo skolų dydį, t.y. 26 369,90 Eur (597 979 Lt - 506 929 Lt). Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas žalos dydį neteisingai nustatė pagal bendrus balanse esančius ieškovo įsipareigojimų pasikeitimus, o ne pagal faktiškai išaugusių kreditorių reikalavimų sumą, jokių konkrečių aplinkybių ir įrodymų, dėl kurių turėtų būti nustatytas kitoks žalos dydis, atsakovas nenurodė.

25. Iš byloje esančių įrodymų taip pat nustatyta, kad ieškovo nemokumo pradžios momentu, t.y. 2011 m. gruodžio 31 d., ieškovo akcininkais buvo ieškovas, S. B. ir M. G., visiems priklausė po 1/3 dalį ieškovo akcijų. Todėl S. B. ir M. G. pagal galiojusios ĮBĮ 8 str. 1 d. nuostatas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, kai nustatomas ieškovo nemokumas. Tačiau S. B. ir M. G. jiems priklausančias ieškovo akcijas 2012 m. lapkričio 12 d. ir 2012 m. lapkričio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimis pardavė ieškovui.

26. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pareiga sužinoti apie nemokumą vadovui ir akcininkams atsiranda skirtingais momentais, nes vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str., 14 str. 2 d., 21 str., Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 2 p.). ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Tokių pareigų akcininkai neturi. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, o ne akcininkui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė.

27. Atsakovas apie ieškovo nemokumą turėjo žinoti jau 2012 m. gruodžio mėn. 31 d. Atsakovas neteigė, kad apie ieškovo nemokumą jis nedelsdamas informavo kitus akcininkus. Atsakovas taip pat neteigė, kad kiti akcininkai ar kuris nors iš jų veikė kaip faktiniai ieškovo vadovai (vadovas). Todėl kiti ieškovo akcininkai apie ieškovo nemokumą turėjo sužinoti 2012 m. balandžio 30 d., kai, kaip matyti iš 2012 metų balanso, įvyko ieškovo akcininkų susirinkimas, kuriame buvo patvirtinti 2011 metų ieškovo finansiniai duomenys. Laikotarpis, praėjęs nuo 2012 metų balandžio 30 d. iki 2012 metų lapkričio 12 d. ir 28 d. (akcijų pardavimo atsakovui diena), yra trumpas, įrodymų, kad šiuo laikotarpiu padidėjo ir kaip padidėjo buvusios ir/ar atsirado naujos ieškovo skolos, atsakovas nepateikė. Todėl nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad dalis pirmosios instancijos teismo nustatytos žalos turi būti priteista iš kitų ieškovo akcininkų.

28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.