Kauno apygardos teismo nutartis

2024-09-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-457-993/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-18
Bylos Nr.
1A-457-993/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis, Indrė Averkienė
Nuteistasis
M. J.
Advokatai
Algimantas Smolskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-457-993/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31095-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.9.1; 1.1.8.9.2; 1.1.10.1; 2.4.6.1; 2.4.7; 20.13 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. gynėjo advokato Algimanto Smolsko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnyje, ir jam paskirta bausmė – areštas 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – areštas 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 743,71 Eur dydžio bauda ir M. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 30 (trisdešimčiai) parų ir 1 743,71 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta iš M. J. išieškoti konfiskuotino turto – lengvųjų automobilių „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendrą vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nuosprendžiu M. J. buvo pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnį, už tai, kad jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: 2022 m. rugpjūčio 31 d. apie 11.43 val., žinodamas, kad jam įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 5 d. baudžiamuoju įsakymu už nusikaltimo padarymą kartu su bausme yra paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas ketverius metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, nevykdydamas šio draudimo, vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) ties 16 kilometru (duomenys neskelbtini), tokiu būdu vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę;

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2022 m. rugpjūčio 31 d. apie 19.25 val., žinodamas, kad jam įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 5 d. baudžiamuoju įsakymu už nusikaltimo padarymą kartu su bausme yra paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas ketverius metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, nevykdydamas šio draudimo, vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) ties 15.280 kilometru (duomenys neskelbtini), tokiu būdu vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę;

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2023 m. sausio 21 d. apie 9.58 val., žinodamas, kad jam įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 5 d. baudžiamuoju įsakymu už nusikaltimo padarymą kartu su bausme yra paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas ketverius metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, nevykdydamas šio draudimo, vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini) ties 12,780 kilometru, (duomenys neskelbtini), tokiu būdu vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę;

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2023 m. rugpjūčio 12 d. apie 14.02 val., žinodamas, kad jam įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 5 d. baudžiamuoju įsakymu už nusikaltimo padarymą kartu su bausme yra paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas ketverius metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, nevykdydamas šio draudimo, vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę;

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2023 m. rugpjūčio 20 d. apie 15.26 val., žinodamas, kad jam įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 5 d. baudžiamuoju įsakymu už nusikaltimo padarymą kartu su bausme yra paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas ketverius metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, nevykdydamas šio draudimo, vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini) ties 10.460 kilometru (duomenys neskelbtini), tokiu būdu vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę;

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2023 m. rugsėjo 13 d. apie 7.38 val., žinodamas, kad jam įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 5 d. baudžiamuoju įsakymu už nusikaltimo padarymą kartu su bausme yra paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas ketverius metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, nevykdydamas šio draudimo, vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę;

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2023 m. rugsėjo 18 d. apie 7.39 val., žinodamas, kad jam įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 5 d. baudžiamuoju įsakymu už nusikaltimo padarymą kartu su bausme yra paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas ketverius metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, nevykdydamas šio draudimo, vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini) ties 63.998 kilometru (duomenys neskelbtini), tokiu būdu vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. J. gynėjas advokatas Algimantas Smolskas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nuosprendį, kuriuo nuteistajam M. J. paskirta 30 parų arešto bausmė ir paskirti – intensyvią priežiūrą. Savo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

2.1. BK 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. To paties straipsnio 2 dalies 2 punkte reglamentuojama, jog teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti.

Šalies argumentai

2.2. BK 75 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 d. įtvirtinta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

2.3. Nuteistasis pripažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir gailėjosi dėl jo padarymo, yra charakterizuojamas teigimai, dirba pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, veiklos pobūdis (duomenys neskelbtini), taigi vasaros/rudens laikotarpiu jam yra pats darbymetis ir šiuo laikotarpiu uždirba daugiausiai pajamų iš kurių ir gyvena likusius metus. Nuteistasis gyvena su savo garbaus amžiaus močiute, kurią išlaiko ir rūpinasi. Daugiau nėra kam ja pasirūpinti, nes abu jo tėvai mirę. Jeigu nebus pakeista arešto bausmė, 30 dienų močiute nebus kam pasirūpinti. Ji sunkiai vaikšto, tvarkosi invalidumo dokumentus, todėl jai ypač yra svarbi jo pagalba.

2.4. Bausmės paskyrimo funkcija yra ne nubausti nuteistąjį, o jį pataisyti ir tokie bausmės tikslai neabejotinai būtų pasiekti neskyrus arešto bausmės, o paskyrus intensyvią priežiūrą. Iš visuomenėje vyraujančių gairių akivaizdu, jog arešto bausmės taikymas asmens nereabilituoja, o kaip tik paskatina nusikalsti pakartotinai, kadangi taip nuteistasis patenka į kitų nuteistų asmenų įtakos zoną. Nuteistasis daug greičiau ir efektyviau reabilituotųsi gyvendamas visuomenėje, o ne būdamas 30 dienų izoliuotas nuo pastarosios. Intensyvi priežiūra yra pakankama bausmė jam, kadangi būtų apribotos tam tikros teises, policija visada žinotų apie jo buvimo vietą, taigi intensyvi priežiūra būtų daug efektyvesnė priemonė užkardyti nuteistąjį nei areštas.

2.5. Nuteistasis yra pasitaisęs, supratęs savo padarytą baudžiamąjį nusižengimą. Jis prašo, jog paskirta arešto bausmė būtų pakeista į kitą bausmės rūšį, t. y. į intensyvią priežiūrą kartu su kita baudžiamojo poveikio priemone. Jis nėra visuomenei pavojingas asmuo, kurį būtina izoliuoti, turi gyvenimo draugę, yra naudingas visuomenei, o bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant arešto bausmės, o skiriant intensyvią priežiūrą.

Atsiliepimas

3. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorė Virginija Vigelienė pateikė atsiliepimą į nuteistojo M. J. gynėjo advokato Algimanto Smolsko apeliacinį skundą, kuriame prašo jį atmesti. Savo atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

3.1. Prokurorė pritaria teismo išvadoms dėl paskirtos bausmės, M. J. yra teisiamas ketvirtą kartą už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje padarymą. BK 62 straipsnyje numatyta teismo teisė, o ne pareiga, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, esant šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms. Apeliaciniame skunde teigiama, jog M. J. prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą, gailėjosi, jis charakterizuojamas teigiamai, yra dirbantis. Su šiais teiginiais nesutiktina. Jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jo gailėjimasis dėl jos padarymo vertintinas kritiškai, ypač atsižvelgiant į tai, jog praeityje teistas 3 kartus, 2018 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – baudos, vis dar nėra sumokėjęs, o 2022 m. rugpjūčio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – 50 parų arešto, kurios vykdymas buvo atidėtas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 5 dalių nuostatomis, atidėjimas buvo panaikintas dėl naujų nusikalstamų veikų darymo. M. J. nesistengia keisti savo elgesio, sistemingai daro nusikalstamas veikas, todėl gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos padarymo nebuvo nuoširdus ir pakankamas teigiamoms išvadoms apie jį daryti. Nėra BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, sudarančių pagrindą teismui spręsti dėl galimybės skirti jam švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę.

Atsiliepimas

3.3. Skunde nurodoma, jog M. J. charakterizuojamas teigiamai, yra dirbantis, pagal darbo pobūdį vasaros/rudens laikotarpiu, uždirba daugiausiai pajamų, iš kurių gyvena likusius metus. Kaip jau minėta, M. J. praeityje teistas 3 kartus, baudos nėra sumokėjęs, 50 parų arešto atidėjimas buvo panaikintas dėl naujų nusikalstamų veikų darymo. Vien ta aplinkybė, kad turi darbą, nėra objektyvus pagrindas sutikti su skundo teiginiu, kad yra charakterizuojamas teigiamai. Dėl darbo pobūdžio bei pajamų vasaros/rudens laikotarpiu pažymėtina, jog aplinkybė, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis galimai gautų didžiausias pajamas, nėra numatyta BK 62 straipsnio nuostatose kaip pagrindas, sudarantis galimybę spręsti dėl galimybės taikyti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę.

3.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. J. gyvena su savo garbaus amžiaus močiute, kurią išlaiko ir rūpinasi, kuri sunkiai vaikšto ir daugiau nėra kam ja pasirūpinti, tačiau iš jo parodymų matyti, kad jis persikraustė gyventi į Kauną, pas draugę. Todėl nėra objektyvaus pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Jis negyvena su močiute, objektyvių duomenų apie tai, kad ji serga sunkia liga ar yra neįgali ir nėra kam jos prižiūrėti, nėra, kartu su apeliaciniu skundu taip pat nepateikta.

3.5. Atsižvelgiant į tai, kad M. J. kelis kartus buvo paskirtos švelnesnės bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, o paskyrus arešto bausmę – jos vykdymas buvo atidėtas, tačiau vėliau bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, laikytina, jog buvo išnaudotos visos įstatymų numatytos galimybės skatinti jį keisti savo elgesį, tačiau jis to nepadarė, švelnesnės už areštą bausmės nebuvo veiksmingos. M. J. bauda jau buvo skirta 2018 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamuoju įsakymu, jos vis dar nėra sumokėjęs, todėl švelnesnės už areštą bausmės skirti nėra objektyvaus pagrindo. Atidėti arešto bausmę M. J. nėra pagrindo, numatyto BK 75 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis arešto bausme nuteistas ne pirmą kartą. M. J. negali būti paskirta kitokia, nei pirmosios instancijos teismo paskirta, bausmės rūšis, o BK 62, 75 straipsnių nuostatų taikymas laikytinas nepagrįstu.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo M. J. gynėjo advokato Algimanto Smolsko apeliacinis skundas atmetamas.

4. Nuteistojo M. J. gynėjas advokatas Algimantas Smolskas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, M. J. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskirta arešto bausme – prašo taikyti jo atžvilgiu intensyvią priežiūrą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl M. J. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat šią veiką kvalifikuodamas, padarė esminių BPK pažeidimų, todėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

6. BK 243 straipsnyje numatyta sankcija – bauda arba areštas. Už baudžiamojo nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo penkiolikos iki penkių šimtų MGL dydžio, areštas nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 49 straipsnio 3 dalis).

7. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. J. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamų veikų stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam M. J. už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta 45 parų arešto bausmė yra adekvati ir proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai.

8. Vertinant M. J. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, į stadiją – nusikalstama veika baigta, į kaltės formą – tiesiogine tyčia, nustatyta ir įvertinta M. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino ir M. J. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – jis yra darbingo amžiaus, dirbantis pagal individualią veiklą, teisiamas nebe pirmą kartą, neatlikęs paskirtos baudos bausmės, taip pat baustas administracine tvarka, jam paskirtų baudų nesumokėjęs. Teismas įvertinęs tai, kad M. J., žinodamas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir jos nevykdymo teisines pasekmes, vis tiek vairavo transporto priemonę, sprendė, kad tai rodo asmens polinkį nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių.

9. Teisėjų kolegija, pritardama minėtai pirmosios instancijos teismo išvadai, atkreipia dėmesį į tai, kad M. J. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, už tai, kad vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam paskirta bauda ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metus. Kauno apylinkės teismo Kauno 2022 m. rugpjūčio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jis nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2022 m. birželio 24 d. vairavo neblaivus, paskirta galutinė subendrinta 50 parų arešto bausmė, bauda (pridėta neatlikta ankstesniu baudžiamuoju įsakymu), arešto bausmės vykdymas atidėtas, ir paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones 4 metams. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir M. J. pasiųstas atlikti arešto bausmę. Minėtas 2022 m. rugpjūčio 5 d. teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 30 d. Po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo jis net septynis kartus vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. Taigi realiai nuteistasis iš ankstesnių teistumų nepasimokė, savo elgesio nekeitė, švelnesnės bausmės ir bausmės vykdymo atidėjimas jo nepaskatino imtis realių veiksmų ir daugiau nenusikalsti.

10. M. J. buvo skirta tiek baudos bausmė, tiek ir areštas, kurio vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau atidėjimas buvo panaikintas dėl nustatytų įpareigojimų nesilaikymo, tačiau tai jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos darymo, todėl sprendžiama, kad anksčiau skirtomis bausmėmis bausmės tikslai M. J. atžvilgiu nebuvo pasiekti. Atsižvelgiant į tai, teisingai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas jam skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą arešto bausmę, kurios dydį nustatė maksimalų. Įvertinus tai, kad M. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė BK 64¹ straipsnio nuostatomis buvo sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta 30 parų arešto bausmė. Paskirtoji bausmė teisingai ir pagrįstai visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 30 (trisdešimties) parų areštas ir 1 743,71 Eur bauda.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas ir skiriamos bausmės turi griežtėti, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų veiksmų, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl nuteistojo vykdomos individualios veiklos sezoniškumo ir pagrindinių pajamų praradimo, jeigu vasaros ir rudens laikotarpiu jam tektų atlikti arešto bausmę, taip pat ir teiginiai, susiję su poreikiu rūpintis močiute, nuteistajam buvo žinomi, tačiau jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos darymo. Be to, pažymima ir tai, kad byloje nėra pateikta duomenų apie M. J. gaunamas pajamas, taip pat ir duomenų, susijusių su močiutės priežiūra.

12. Apeliaciniame skunde, prašant švelninti bausmę, cituojamos BK 62 straipsnio 1 dalies, taip pat 2 dalies 1 punkto nuostatos. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtą teisinį reguliavimą, baudžiamosios bylos duomenis, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, aukščiau aptartus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis sprendžia, kad byloje nėra nustatytų visų būtinųjų BK 62 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto nuostatų taikymo sąlygų. M. J. savo noru neatvyko, nepranešė apie padarytą nusikalstamą veiką ir nepadėjo jos išaiškinti. Pirminiuose parodymuose apklausiamas įtariamuoju jis nurodė, kad prisipažįsta iš dalies, nurodė, jog daugiau nieko nekomentuos ir paaiškinimų nepateikė (2 t., b. l. 198-200). Kaip matyti, ikiteisminį tyrimą vykdančios institucijos tyrimo veiksmai lėmė veikos išaiškinimą (3 t., b. l. 65, 85, 104). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tik vieną nuteistojo M. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas nėra galimybės, kadangi nesant dviejų ar daugiau nuteistojo M. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimas nuteistajam nėra galimas, nepriklausomai nuo to ar egzistuoja kitos BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2020). Be to, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, susijusių M. J. močiutės sveikata, kad jis ja rūpinasi ir jam atliekant arešto bausmę nebus kam močiute pasirūpinti. Sutiktina su prokurorės atsiliepime nurodyta aplinkybe, jog nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis gyvena su garbaus amžiaus močiute ir ja rūpinasi, tačiau jis 2024 m. gegužės 23 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad persikraustė gyventi pas draugę. Kitų duomenų, kad jis gyvena su močiute ir ja rūpinasi nėra. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, o taip pat į tai, kad M. J. anksčiau buvo teistas tris kartus, baustas administracine tvarka, nusikalstamą veiką padarė neatlikęs paskirtos bausmės, jam anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris panaikintas, daroma išvada, kad ir kitos bylos aplinkybes nesuteikia pagrindo švelninti paskirtą bausmę.

14. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju, ši nuostata negali būti taikoma. M. J. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas arešto bausme ne pirmą kartą. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas arešto bausme. Kaip jau buvo minėta, šios bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau teismo nutartimi atidėjimas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti arešto bausmę.

15. Apibendrinant išdėstytus argumentus sprendžiama, kad M. J. paskirta arešto bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir nuteistojo asmenybei, ji padės užtikrinti bausmės paskirtį, švelninti nuteistojo padėtį ir neskirti arešto bausmės ar jos vykdymą atidėti, skirti intensyvią priežiūrą, nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. J. gynėjo advokato Algimanto Smolsko apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Indrė AverkienėAlgirdas GiedraitisArūnas Paštuolis