Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2010-04-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-343-655/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-04-09
Bylos Nr.
1-343-655/2010
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-02132-2009-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ainora Kornelija Macevičienė
Nukentėjusysis
S. A.
Kaltinamasis
L. S.
Advokatai
Aldevinas Švedas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-343-655/2010Proceso Nr. 1-10-1-02132-2009-2Procesinio sprendimo kategorija:1.2.7.1.1; 1.2.4.8.2. (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė,sekretoriaujant Tomai Petkevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Antanui Gubistai,kaltinamojo gynėjui advokatui Aldevinui Švedui,nukentėjusiajai S. A.,

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., gim. (duomenys neskelbtini)., a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas (duomenys neskelbtini)teistas :

1. 1997-02-25, Varėnos r. apylinkės teismo, pagal BK 271str.1d., 271str.2d.;

2. 1998-05-22, Varėnos r. apylinkės teismo, pagal BK 271str.3d., 45str.;

3. 2003-11-24, Vilniaus m. 2 apylinkės teismo, pagal BK 178 str.1d.;

4. 2004-12-07, Vilniaus m. 3 apylinkės teismo, pagal BK 178str.4d., 178str.1d., 63str. 1d., 65str.;

5. 2006-10-31, Varėnos r. apylinkės teismo pagal BK 294 str. 2 d.;

6. 2007-03-08 Vilniaus m. 1 apyl. teismo, pagal BK 178str.2d.; 2008-02-27 Vilniaus apygardos teismo sprendimu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikus 4 mėn. 4 d., laisvės atėmimo bausmės. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 str. 1d., 149 str. 1d., 140 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis L. S. 2009 m. spalio mėn. 21 d., laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 24.00 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su S. A. prieš pastarosios valią, uždėjęs nukentėjusiajai pagalvę ant veido bei suėmęs rankomis už pastarosios šlaunų, tuo padarydamas poodines kraujosruvas šlaunų srityje, užgulęs ją visu kūnu ir jėga išskėtęs jos kojas, tuo atimdamas galimybę priešintis ir palauždamas pasipriešinimą, atliko lytinį aktą natūraliu būdu prieš S. A. valią.

Be to jis, 2009 m. lapkričio mėn. 16 d., apie 11 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su S. A. prieš pastarosios valią, pasinaudojęs palaužtu nukentėjusiosios pasipriešinimu dėl ankščiau prieš ją vartoto smurto bei grasindamas, kad išsiveš ir nebegrąžins jų bendros mažametės dukros K. S., g. (duomenys neskelbtini)., numovė nukentėjusiajai kelnes ir atliko lytinį aktą natūraliu būdu prieš S. A. valią.

Taip pat jis, 2009 m. lapkričio mėn. 16 d., apie 15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) rankomis sudavė S. A. ne mažiau penkių smūgių, taip padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kaktoje, nosies nugarėlėje, dešiniame skruoste, kairiame žaste bei odos įdrėskimą kairiame smilkinyje, t.y. nežymiai sutrikdė S. A. sveikatą, bei sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis L. S. kaltės dėl jam įkaltintų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, kad S. A. yra jo sugyventinė, jie turi bendrą dukrą K.. Jų santykiai visąlaik buvo geri. 2009 m. spalio 20 d. jis grįžo po 3 mėnesių išbūtų kardomajame kalinime. Tą pačią dieną, abipusiu susitarimu su S. A., turėjo lytinių santykių. Spalio 21 dieną su S. lytinių santykių neturėjo. Nedidelis konfliktas kilo spalio 22 d. vakare dėl to, kad S. paskambino M., kuris atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. Tuomet kaltinamasis norėjo iš nukentėjusiosios mobilaus ryšio telefono išimti SIM kortelę ir ją sulaužyti, dėl to jie susigrūmė. Išgirdusi triukšmą, į kambarį užėjo nukentėjusiosios mama ir abu apibarė. Jokio išprievartavimo tą vakarą nebuvo.Grumtynių metu galėjo atsirasti žymės ant nukentėjusiosios kojų. 2009 m. lapkričio 16 d. iš policijos komisariato į namus grįžo apie 11.30 val. Grįždamas, S. prašymu, parnešė alaus, kurį abu išgėrė. Po to, vėl gi abipusiu sutikimu, mylėjosi. Susimušė po to, kai jai vėl paskambino tas kalinys. Jis S. nemušė, o tik pastūmė, konfliktavo dėl to, kad S. siunčia tam kaliniui pinigus, iš namų išnešė ir pardavė visą auksą. Susinervinęs išėjo į laiptinę parūkyti su kaimynu, kuris pasiūlė pasivažinėti po miestą ir prasiblaškyti. Į namus grįžo apie 17 val., namuose buvo išmėtyti daiktai, o S. kalbėjo telefonu. Užrakinęs buto duris, kad S. neišeitų pas kaimynę, nuėjo į virtuvę ruošti maisto judvėjų dukrai. Tuo metu S. iš namų pabėgo per langą. S. vartoja narkotikus, vartojo juos ir tą dieną iš kart po to, kai pasimylėjo. Dieną prieš tai buvo pas ją radęs narkotikų ir nuorėjo juos išpilti, tačiau S. jį daužė, grąsino kad kažkas atvažiuos ir kažką padarys.

Nukentėjusioji S. A. teismui paaiškino, kad su L. S. kartu yra ketverius metus ir per šį laiką kaltinamasis yra kelis kartus „sėdėjęs“. Kaltinamasis smurtą jos atžvilgiu vartoją ne pirmą kartą, tik anksčiau niekur nesikreipė, kadangi buvo sumokėjusi už jį 2000 Lt užstatą. Kai paskutinį kartą kaltinamasis atlikinėjo bausmę, ji apsisprendė daugiau nebegyventi su juo, kadangi jis niekur nedirbo, buvo neištikimas, smurtaudavo. Apie tai buvo pasakiusi kaltinamajam, tačiau jis gąsdino, kad atims dukrą. Buvo nusprendusi daugiau jo neįleisti į mamos butą, kuriame taip pat gyvena ir ji su dukra. Spalio 20 dieną, kaltinamasis iš Lukiškių grįžo tiesiai pas jas ir mama jį įleido į butą. Kadangi buvo jau vėlu ir L. neturėjo galimybės parvažiuoti pas tėvus į Pirčiupius ji, grįžusi iš darbo, leido jam pernakvoti vieną naktį. Leidus pernakvoti vieną naktį, L. S. liko gyventi ir ji negalėjo jo išvaryti. L. S. jai grąsino jau pačia pirmą dieną po grįžimo, kai tik nukentėjusioji jam pasakė kad nenori daugiau būti kartu. Kol namuose buvo brolis, L. S. buvo ramus, tačiau kitą naktį, kai brolis išvažiavo, ji buvo išprievartauta. Lytinių santykių nenorėjo, todėl buvo pavartota prievarta. Verkimas ir ašaros negelbėjo, kaltinamasis keikėsi, kad nesigirdėtų jos verkimo uždėjo pagalvę ant veido ir bandė išžaginti antrą kartą, tačiau tuo metu į kambarį atėjo mama ir ją išsivedė miegoti pas save į virtuvę. Po šio įvykio sekančią naktį nakvojo pas draugę O., kadangi bijojo, jog vėl bus prievartaujama. Po L. S. grįžimo ji nenorėjo su juo turėti jokių santykių, todėl eidavo miegoti pas mamą į virtuvę, tačiau jis ją tempdavosi į kambarį, todėl mamai tekdavo ją apginti. M., apie kurį kalba kaltinamasis, iš tikrųjų egzistuoja, tačiau jis nėra nukentėjusios draugas, jie yra bendravę tik telefonu. Vieno iš pokalbių metu su kaltinamuoju gražiuoju susitarė, kad skirsis, tačiau kaltinamasis prašė leisti su dukryte nuvažiuoti pas prosenelę, kuri „yra prie mirties“ ir nori pamatyti K.. Praėjus sutartam 3 dienų laikui jis dukrytės negrąžino ir pradėjo šantažuoti, kad jos negrąžins tol, kol nukentėjusioji nebus jam gera. Pralaukusi savaitę, norėdama pamatyti dukrą, leido kaltinamajam grįžti. Grįžus kaltinamajam nukentėjusioji vykdė jo reikalavimus, bijodama, kad šis neatimtų vaiko, todėl buvo ne kartą prievartaujama prieš jos valią. Kai 2009 m. lapkričio 16 d. kaltinamasis grįžo iš miesto, jos su dukra gulėjo lovoje ir kaltinamasis reikalavo „pasimylėti“. Sakė, kad mylėtis su juo nenori, tačiau kai kaltinamasis į tai nekreipė dėmesio ir ją prievartavo, nesipriešino ir nešaukė, kadangi šalia miegojo mažametė dukra. Vėlaiu L. S., maždaug dviem valandom išvažiavo su kaimynu į miestą. Kai grįžo iš karto pradėjo mušti nukentėjusiąją, pradžioje tualete, paskui koridoriuje, bandė smaugti. Jis tapo agresyvus todėl, kad sužinojo apie nukentėjusios bendravimą su kitu vyriškiu ir nenorėjimą toliau likti su juo, tačiau tai buvo ne pirmas atvejis kai kaltinamasis smurtaudavo. Kai, nustojęs mušti nukentėjusiąją, kaltinamasis nuėjo į virtuvę, pastaroji, išsigandusi, kad jos nenužudytų, pabėgo per langą. Per duris nėjo todėl, kad būtų tekę praeiti pro virtuvę ir kaltinamasis būtų pamatęs. Narkotikų nevartoja ir niekada jų neturėjo. Narkotikus savo namuose rado po to, kai kaltinamasis buvo suimtas. Išvadą, kad rastos namuose tabtetės yra narkotikai, padarė pati po to, kai paskambinusi moteris pasakė, kad L. už narkotikus jai skolingas 100 Lt. Skambinusi moteris taip pat pasakė, kad narkotikai buvo skirti pakišti juos nukentėjusiajai ir apie tai pranešti Vaikų teisių tarnybai. Būdamas sulaikytas kaltinamasis grąsino, yra atsiuntęs laišką su prašymu atsisakyti kaltinimų. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu pateikė gautą laišką ir pareiškimo prokurorui kopiją, gautus iš kaltinamojo, kuriuos po apklausos prašė prijungti prie bylos.

Atsakydama į kaltinamojo ir proceso dalyvių klausimus, nukentėjusioji papildomai paaiškino, kad dėl ankstesnių išžaginimų ji nesikreipdavo į policiją, kadangi bijojo kaltinamojo. Paaiškino, kad ir šį kartą pranešė tik tėvo įtikinta ir smulkiai nurodė pareiškimo rašymo ir pokalbių su policijos pareigūnais aplinkybes.

Liudytoja O. V. parodė, kad S. A. yra jos draugė, kuri gyvena su sugyventiniu L. S.. S. narkotikų nevartoja, alkoholiu nepiktnaudžiauja, jos šeima nėra asociali. S. guodėsi, kad L. dažnai naudodavo fizinį smurtą prieš ją, iš jios nuolat tyčiodavosi tiek morališkai, tiek fiziškai. S. A. nesisakydavo, kodėl L. ją mušą, bet sakė, kad su juo lytiškai santykiauti nenorinti dėl jo tokio elgesio su ja, bet jis ją nuolat vertė mylėtis prieš jos valią. 2009-11-16, apie 19 val., pas ją į namus atbėgo S. A., be batų, buvo apsimovusi tik šlepetėmis, visa šlapia. Jos veidas buvo stipriai sumuštas ji verkė, buvo labai stipriai išsigandusi, patyrusi didelį šoką. Pastaroji tik pasakė, kad sugyventinis ją sumušė radęs šnekant telefonu, todėl jam išėjus iš kambario, ji išlipo per langą ir pabėgo. Tuomet liudytoja paskambino S. tėvui (b.t.1, b.l. 53-54, b.t. 2, b.l. 56).

Liudytojas I. A. parodė, kad nuo 2006 m., S. pradėjo kartu gyventi su L. S.. S. nuo pat jų bendro gyvenimo pradžios buvo nelaiminga, susitikimų su juo metu ji sakydavo, kad L. niekur nedirba, kad ją muša, taip pat po kiekvieno sumušimo ji sakydavo, kad daugiau L. neatleis ir nebesitaikys su juo, tačiau praėjus kuriam laikui jis sužinodavo, kad S. vėl susitaikė su Laimiu. 2008 m. rudenį L.s išdaužė visus (duomenys neskelbtini), buto langus, nes S. nenorėjo jo įsileisti į namus. 2009-11-16 vakare jam paskambino dukros S. draugė O., kuri pasakė, kad pas ją atėjo S., kuri yra sumušta, šoko būsenoje, verkia. Jis pasakė, kad pats važiuoja į butą (duomenys neskelbtini), pasižiūrėti kas ten vyksta ir kad nuvažiavęs paskambins S.. Nuvykęs į minėtą butą, ten sutiko savo buvusią žmoną D., kuri paaiškino, kad pati tik ką grįžo iš kaimo ir apie tai, kas vyko bute ir kur visi yra, ji nieko nežino. Jie apžiūrėjo visą butą ir pamatė, kad nei L., nei anūkės K.., namuose nėra, o bute didelė betvarkė, visur išmėtyti įvairūs daiktai. Jis paskambino S. ir pasakė, kad namuose nieko nėra ir ji gali sugrįžti į namus. S. įėjus į namus, jis iš karto pamatė, kad jos veidas sumuštas, ji visa buvo labai išsigandusi. Paklausus kas atsitiko, S. pasakė, kad L. reikalavo iš jos lytinių santykių, kad ją mušė ir norėjo sudeginti. Iš karto jis pats S. nuvežė į policijos komisariatą. Jis yra S. tėvas, todėl ji jam mažai pasakojosi apie savo lytinį gyvenimą, tačiau S. yra sakiusi, kad L. buvo ją išprievartavęs. (b.t.1, b.l. 55-56, b.t. 2 b.l. 56-57).

Liudytoja D. A. parodė, kad gyvena vieno kambario bute esančiame (duomenys neskelbtini) Šis butas priklauso jai. Kartu gyvena duktė S. A., anūkė K. S., bei S. sugyventinis L. S.. Pradžioje S. jai nesiskundė ir nieko nepasakojo, tačiau po anūkės K. gimimo, S. yra sakiusi, kad L. prieš ją smurtauja, ji net matė S. su mėlynėmis veide. 2009 m. spalio mėn. pabaigoje L. buvo paleistas į laisvę ir žinoma vėl atėjo pas jas. Jeigu L. kur nors išeidavo ir jos su dukra norėdavo jo nebeįleisti į vidų, jis pradėdavo rašinėti grasinančias žinutes. Rašė, kad vėl išdaužys langus, kad padegs butą, kad pasiims iš darželio K. ir jos daugiau vaiko nematys, taip pat rašė, kad išauklės S. ir „pridės jai proto“. Dėl to, kad L. verčia S. su juo lytiškai santykiauti, ji daug papasakoti negali, nes su S. tokiomis temomis nekalbėdavo. 2009 m. spalio mėn. pabaigoje, po to, kai L. paskutinį kartą grįžo iš suėmimo (tiksliau datos nepamena), ji gulėjo savo lovoje, kuri yra virtuvėje, o L., S. ir K. miegojo kambaryje. Maždaug apie 24 val. nakties, ji dar nemiegojo, žiūrėjo televizorių ir tuo metu išgirdo, kad S. du kartus garsiai suriko „mama“, todėl iš karto nuėjo į kambarį. Ten pamatė, kad ant žemės, atsirėmusi į lovą, sėdi S., o L. paėmęs ją už rankos tempia į lovą. Pastebėjo, kad S. yra apsiverkusi, todėl iš karto nusivedė ją pas save į lovą, sakydama, tiek S., tiek L., kad čia naktim triukšmo kelti nereikia. Po L. ir vaiko grįžimo S. miegodavo kambaryje kartu su L. ir vaiku, tačiau iš jos elgesio matėsi, kad ji nerodo jokios šilumos L., jie nebuvo panašūs į susitaikiusią porą. 2009-11-15 ryte ji išvažiavo pas savo tėvą į Siužionių kaimą ir namo grįžo tik 2009-11-16, apie 19 val. Užėjusi į savo namus, pamatė, kad nieko nėra, tada pabandė paskambinti į mobiliojo ryšio telefoną S., tačiau nieks neatsiliepė, todėl paskambino L., kurio paklausė, kur jie yra, į ką pastarasis atsakė kad tai ne jos reikalas. Netrukus atėjo jos buvęs vyras I. A., kuris paaiškino, kad S. yra sumušta, kad ji yra pas draugę. Ivanas paskambino S. draugei, po ko S. parėjo namo. Pamačiusi S. iš karto suprato, kad ši yra sumušta, jos veide buvo mėlynės, ji buvo išsigandusi ir apsiverkusi. Paklausus kas atsitiko, S. pasakė, kad L. ją sumušė, nes ji nenori su juo lytiškai santykiauti. Po šių dukros žodžių tėvas ją iš karto nuvežė į policiją rašyti pareiškimą dėl patirto smurto ( b.t.1, b.l. 57-58, b.t. 2, b.l. 57-58).

Liudytoja V. K. parodė, kad S. A. ir L. S., kuris yra pastarosios sugyventinis, pažįsta, jie yra laiptinės kaimynai. S. gali charakterizuoti tik iš teigiamos pusės, ji yra draugiška, maloni, labai rūpinasi savo vaiku. Pradėjus bendrauti su S., iš jos sužinojo, kad L.ją muša, nuolatos žemina žodžiais sakydamas, kad niekam ji nereikalinga, kad ji baisiai atrodo, taip pat S. sakė, kad norėjo ir bandė skirtis su L., tačiau šis ją sumušė, išvežė kažkur į miškus Varėnoje ir grasino nužudyti, jei jie nesusitaikys. Ji pati asmeniškai yra mačiusi S. vaikštant sumuštu veidu. Apie savo ir L. intymų gyvenimą S. nebuvo linkusi pasakoti, tačiau vieną kartą pasisakė, kad L., naudodamas fizinę jėgą, privertė su juo lytiškai santykiauti, kad dusino ją pagalve, kad pastaroji nerėktų. Šio išžaginimo smulkmenų nežino. 2009-11-16, apie 13-14 val., ji paskambino S. ir paprašė, kad ši ateitų ir apie 15 min. pabūtų su vaiku. S. pasakė, kad tuoj ateis, tačiau maždaug po 5 min. parašė SMS žinutę, kad negali ateiti, nes L. neišleidžia. Po to paskambino pats L. ir jai pasakė, kad S. niekur neis ir kad jeigu ji dar kvies S. pas save, tai gaus į „snukį“. 2009-11-17 dienos metu pas ją atėjo S. ir ji iš karto pamatė, kad pastaroji yra sumušta, nes visas veidas buvo mėlynas. Paklausus kas atsitiko, S.pasakė, kad vakar L. vėl ją išprievartavo, o po to dar ir sumušė. Taip pat S. pasakė, kad ji iš namų turėjo pabėgti pro langą.

Posėdžio metu liudytoja teismui pateikė du laiškus, rašytus rusų kalba, kuriuos ji gavo iš Lukiškių TIK. Laiškus pradėjo gauti tuo metu, kai L. S. buvo suimtas šioje baudžiamojoje byloje. Kadangi pažįstamų tarp kalinčių asmenų neturi, mano, kad jos adresą šiems, jai nepažįstamiems, asmenims yra davęs kaltinamasis (t.1, b.l. 60-61, b.t. 2, b.l. 58-59).

Liudytojas S. K. parodė, kad S. A. ir L. S. pažįsta, kadangi šie yra jo kaimynai, su kuriais retkarčiais bendrauja. Žino, kad jie ne kartą yra konfliktavę. 2009-11-16, apie 16 val., norėdamas parūkyti pastebėjo, kad neturi degtukų, todėl paskambino kaimynui L. ir susitiko su juo (duomenys neskelbtini)namo laiptinės pirmame aukšte. Rūkant su L., šis jam pasisakė, kad su S. turi didelių problemų, kad jie dabar labai konfliktuoja, kadangi S. susirado naują draugą. Norėdamas padėti prasiblaškyti, jis L. pasiūlė pasivažinėti. Iš miesto jie grįžo apie 17.30 val. Pasivažinėjimo metu L. stotyje nusipirko butelį alaus ir jį išgėrė. Kol jie važinėjo L. kažkas paskambino. Pokalbio metu buvo daug keiksmažodžių, o baigus pokalbį L. pasakė, kad skambino naujasis S. draugas, kuris pareikalavo palikti ją ramybėje. Po pokalbio su S. draugu L. bandė prisiskambinti į savo namus, tačiau ten visą laiką telefonas buvo užimtas ( b.t.1, b.l. 62-63, b.t. 2, b.l. 57).

Liudytojas A. S. parodė, kad jo sūnus L. S. gyvena su savo sugyventine S. A. Vilniuje. S. gali charakterizuoti neigiamai, kadangi kai ji su L. gyveno pas juos, pastebėjo, kad ji tinginė, miega iki pietų, nepadaro nei vaikui, nei L. valgyti, dažnai vartoja alkoholį. Išgėrusi S. kelia konfliktus, kurie kartais baigiasi net muštynėmis. Sprendžiant iš to, kad S. iškėlė sūnui bylą, gali būti, kad jis nebuvo jai geras. L. gali charakterizuoti teigiamai, kadangi jis yra paklusnus, kiek paprašydavo, tiek pastarasis visada padėdavo daryti visus ūkio darbus, niekada nėra blogo žodžio pasakęs ( b. t.1, b.l. 174-175, b.t. 2 , b.l. 59).

Liudytoja V. S. parodė, kad sūnus L. S. gyvena ne su jais, o su savo sugyventine S.. S. gali charakterizuoti neigiamai. Pastebėjo, kad S. yra tinginė, miega iki pietų, nepadaro nei vaikui, nei L. valgyti, dažnai vartoja alkoholį, išgėrusi kelia konfliktus. L. gali charakterizuoti teigiamai, kadangi jis labai ramus, gal kartais ir mėgsta gerti alų, tačiau būdamas neblaivus niekada nekelia jokių konfliktų, taip pat jis labai myli savo dukrą K. ir ja rūpinasi. Kodėl S. apkaltino L. sumušimu ir išžaginimu, ji nežino, tačiau mano, kad S. nemyli L.. Jie nuolatos pykstasi, taip pat žino, kad L. turėjo kažkokią kitą moterį. Taip pat žino, kad S. irgi susirado kitą vyriškį. Jo vardas M. ir liudytoja yra su juo kalbėjusi telefonu. Pokalbio metu M. liudytojai yra sakęs, kad L. muša S. ( b.t.1, b.l. 176-177, b.t. 2, b.l. 59-60).

Liudytoju apklaustas kaltinamojo brolis R. S. teismui paaiškino, kad tarpusavio santykiai su broliu L., artimi. Brolis teistas, ieškojo darbo bet nedirbo, todėl gyveno išlaikomas žmonos S. A. ir jos motinos. Brolis iš įkalinimo vietos paskutinį kartą buvo išleistas 2009 metų spalio mėnesį. Kartą, iki sulaikymo už naujai padarytą nusikaltimą, buvo atvažiavęs kelioms dienoms pas tėvus į kaimą. Apie tai, kad brolis S. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, jam nežinoma. Apie šiuo metu brolio padarytą nusikaltimą jis nieko nežino ( b.t.1, b.l. 170-171, b.t. 2, b.l. 61).

2009-11-16 M. Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4428/09(01) nurodyta, kad S. A. nustatytos poodinės kraujosruvos kaktoje, nosies nugarėlėje, dešiniame skruoste, kairiame žaste, odos įdrėskimas kairiame smilkinyje. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, tikėtina suduodant smūgius kumščiais, veikiant rankų pirštais 12 val. bėgyje iki apžiūros. Sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą. Poodinės kraujosruvos šlaunų srityje galėjo būti padarytos prieš maždaug 2-3 savaites rankų pirštų poveikyje. Dėl savo lokalizacijos sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Ant nukentėjusiosios kūno savigynos pėdsakų nerasta. Sužalojimai galėjo būti padaryti 5 smūgiais (trauminiais poveikiais). Tamponuose su S. A. makšties, makšties prieangio turiniu ir tarpvietės srities turiniu spermos nerasta, rasti sperminio skysčio pėdsakai. Šie duomenys leidžia teigti, kad su nukentėjusiąja buvo lytiškai santykiauta ( b.t.1, b.l. 15-17).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta, neigia žaginęs ir vartojęs smurtą prieš savo sugyventinę, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga.

Netikėti nukentėjusiosios, kuri yra kaltinamojo sugyventinė, jos tėvų, bei liudytojų V. K. ir O. V. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nors jie ir nėra tiesioginiai nusikaltimų liudytojai. Lytinių santykių bei smurto panaudojimo prieš nukentėjusiąją faktų, kaltinime nurodytu laiku, iš esmės neneigia netgi pats kaltinamasis. Tiesa, jis nurodo, kad santykiavo abipusiu susitarimu, ar netgi nukentėjusiosios iniciatyva. Teismo nuomone tokius kaltinamojo paaiškinimus paneigia ne tik nukentėjusiosios bet ir nurodytų liudytojų parodymai. Liudytojai, 2009 m. lapkričio 16 d., netrukus po įvykių, matė sumuštą nukentėjusiąją, kuri tuo pačiu metu pasisakė, kad buvo išžaginta ir kad ją žagino ir sumušė jos sugyventinis L. S.. Ir tik po to nukentėjusioji, tėvo paliepta ir jo lydima, nuvyko į policijos komisariatą, kur pranešė apie jos atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas. Atsižvelgdamas į išdėstytą įvykių seką, teismas kritiškai vertina kaltinamojo teiginius apie tai, kad nukentėjusioji, siekdama juo atsikratyti, apie išžaginimus pranešė melagingai ir kad jos pareiškimą inicijavo, bei pareiškimo turinį įtakojo Ekonominės policijos pareigūnai.

Kad nukentėjusiosios ir kaltinamojo tarpusavio santykiai buvo įtempti ir tai, kad nukentėjusioji bandė juos nutraukti, patvirtina ir kaltinamojo SMS žinučių, siųstų nukentėjusiajai 2009 m. spalio 27 -lapkričio 3 dienomis, turinys ( b.t. 1, b.l. 29-46, 77). Teismo nuomone, kaltinamojo L. S. laiško, rašyto nukentėjusiajai iš Lukiškių TIK turinys, ir prie jo pridėto pareiškimo prokurorui pavyzdys, laikytinas bandymu paveikti nukenėjusiąją pakeisti duotus parodymus ir tuo pačiu siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo L. S. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 149 str. 1 d. – jis, atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, o vėliau pasinaudojęs palaužtu nukentėjusiosios pasipriešinimu dėl anksčiau prieš ją vartoto smurto bei grasinimų, du kartus lytiškai santykiavo su S. A. prieš jos valią. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 140 str. 1d. – jis sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiai S. A. ir nežymiai sutrikdė pastarosios sveikatą..

Kaltinamojo L. S. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį - kaltinamasis padarė du sunkius ir vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį - kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, kaltinamasis anksčiau yra 6 kartus teistas, kitas bausmės skyrimui teisiškai reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis baustas administracine tvarka (b.l.100-104). Į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas, psichiatrijos ligoninėse negydytas (b.t. 1, b.l. 138, 139).

Kaltinamąjį ir padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad anksčiau kaltinamajam skiriamos bausmės jokio pozityvaus poveikio nepadarė, todėl, teismo nuomone, BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta tik skiriant kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę. Kadangi kaltininko atsakomybę lengvinančių arba sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl už padarytus nusikaltimus, jam skirtinos relalios laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis parinktinas atsižvelgiant į BK 149 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje numatytų sankcijų, vidurkį.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. lapkričio 17 dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu bei BPK 273, 297, 298, 301, 302, 307 , 426-432 str. str., teismas,

nusprendė:

L. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje ( išžaginimas, padarytas 2009-10-21), ir nubausti laisvės atėmimu trejiems metams ir 6 mėnesiams.

L. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje ( išžaginimas, padarytas 2009-11-16), ir nubausti laisvės atėmimu trejiems metams ir 6 mėnesiams.

L. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 5 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdais ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 (šeši) metams ir 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2009 m. lapkričio 17 d.

Kardomąją priemonę-suėmimą, paskirtą L. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė