Tauragės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.6.12.; 16.6.8; 21.10.4.

2024 m. vasario 14 d.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo

M. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos 2023-10-27 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas - administracinėn atsakomybėn traukiamas M. J. į posėdį neatvyko, prašo nagrinėti bylą be jo.

Skunde pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos 2023 m. spalio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-3836-2023 dalyje dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 406 straipsnio 3 d. ir administracinio nusižengimo teiseną šioje dalyje nutraukti. Nurodo, kad 2023 m. lapkričio 7 d. į elektroninį paštą gavo Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau - Institucija) 2023 m. spalio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N- 3836-2023, kuriuo apkaltintas tuo, kad kontrolės metu nustatyta, kad jis plaukė pramoginiu laivu ((duomenys neskelbtini)), valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliu, neįregistruota transporto priemone Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre. Taip pat, kad jis neturėjo laivavedžio kvalifikacijos liudijimo. Patikrinus Lietuvos duomenų bazėje nustatyta, kad jam laivavedžio kvalifikacijos liudijimas niekada nebuvo išduotas. Jis pateikė kitoje šalyje išduotą dokumentą, tačiau šis neatitinka ir nėra tarptautinis laivavedžio kvalifikacijos liudijimas. Pripažintas kaltu šiais savo veiksmais pažeidęs Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 16 straipsnio 2, 10 dalis, 16-1 straipsnio 3 dalį, 18 straipsnio 2 dalį ir padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 410 straipsnio 1 dalyje, 406 straipsnio 3 dalyje. Su tokiu Institucijos nutarimu jis nesutinka.

Nurodo, kad skundžiamu nutarimu jis apkaltintas pažeidęs Lietuvos Respublikos Vidaus vandenų transporto kodekso (toliau - VVTK) 16 straipsnio 2, 10 dalis, 16-1 straipsnio 3 dalį, 18 straipsnio 2 dalį. VVTK 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad motorinio pramoginio laivo laivavedys - motorinio pramoginio laivo ar kitos motorinės plaukiojimo priemonės vairuotojas, turintis motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą. Motorinių pramoginių laivų laivavedžiais, kuriems netaikomas reikalavimas turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, taip pat yra laikomi šie asmenys: 1) vyresni negu 18 metų motorinių pramoginių laivų, kurių variklio galia yra ne didesnė kaip 19 kW (25 AG), taip pat kurie plaukioja vidaus vandenų plaukiojimo rajone, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją, ir plukdo iki 12 asmenų, laivavedžiai; 2) galiojančius laivo kapitono ar laivavedžio diplomus turintys vidaus vandenų transporto specialistai, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone; 3) galiojančius laivo kapitono, jūrų žvejybos laivo kapitono, laivo denio tarnybos vadovaujančiojo specialisto ar jūrų žvejybos laivo denio tarnybos vadovaujančiojo specialisto jūrinio laipsnio diplomus turintys jūrininkai, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone. Jūrininko sąvoka suprantama taip, kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme; 4) paskirtas tarnybines užduotis atliekantys vidaus tarnybos sistemos pareigūnai arba paplūdimio administratoriaus nurodymu skęstančiųjų gelbėjimo darbus atliekantys juridinių asmenų darbuotojai (toliau šiame straipsnyje - darbuotojai), savo darbo laiku valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone skęstančiųjų gelbėjimo ir kitų gelbėjimo darbų funkcijai, numatytai jų pareigybės aprašyme (nuostatuose) ir (ar) darbo sutartyje, atlikti darbdavio suteiktomis darbo priemonėmis. Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai būtų išmokyti saugiai valdyti motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones; 5) vyresni negu 18 metų asmenys, vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone valdantys išsinuomotus iš asmenų, vykdančių asmeninių laivų nuomos veiklą, asmeninius laivus. Asmenys, vykdantys asmeninių laivų nuomos veiklą, atsako už šios veiklos vykdymą ir privalo užtikrinti, kad asmuo, ketinantis išsinuomoti jų asmeninį laivą, būtų pasirašytinai supažindintas su to asmeninio laivo valdymu (asmeninio laivo įsibėgėjimo, stabdymo, posūkio darymo, variklio išjungimo pagrindais) ir teritorijos, kurioje plaukiodama išsinuomotais asmeniniais laivais, ribomis. Plaukiojimas išsinuomotais asmeniniais laivais gali būti organizuojamas tik pažymėtose ir kitiems vandenyje esantiems asmenims matomose vandens telkinių teritorijose saugiu atstumu nuo pakrantės ar maudyklų. Asmenys, vykdantys asmeninių laivų nuomos veiklą, iki šios veiklos pradžios apie tam tikros vandens telkinio teritorijos, kurioje plaukiojama išnuomotais asmeniniais laivais, ribas raštu (asmeniškai, registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis) informuoja Transporto saugos administraciją.

Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse galioja Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir šalių, taikančių Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto 1998 m. spalio 16 d. rezoliuciją Nr. 40 (ECE/TRANS/SC.3/147/Rev.4) kompetentingų institucijų išduodami tarptautiniai dokumentai, kuriais patvirtinama pramoginių laivų laivavedžių kvalifikacija (VVTK 18 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Tarptautinis kompetencijos vertinimo sertifikatas (ICC) yra sertifikatas, kuris gali būti išduotas kiekvienam, sėkmingai įgijusiam tam tikras nacionalines plaukiojimo licencijas arba atitinkantiems ICC žinių standartus ir praktines kompetencijas pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus vandens komiteto (UNECE IWC) 40 rezoliuciją. Asmenys, norintys gauti Tarptautinį kompetencijos vertinimo sertifikatą (ICC) privalo: a) būti sukakę 16 metų; b) būti fiziškai ir protiškai pasirengę valdyti pramoginį laivą, ypač turi turėti pakankamai gerą regėjimą ir klausą; c) būti sėkmingai išlaikę egzaminą, įrodantį būtiną kompetenciją pramoginiams laivams valdyti. Toks asmuo per egzaminą turi įrodyti, kad: a) pakankamai išmano pramoginių laivų naudojimo taisykles ir jūrinių bei techninių žinių, reikalingų saugiai laivybai vidaus vandenyse ir (arba) pakrantės vandenys; ir b) gebėjimą šias žinias pritaikyti praktikoje. Šis patikrinimas atliekamas atsižvelgiant į laivybos zonas (t. y. vidaus vandenyse ir (arba) pakrančių vandenyse) ir turi apimti bent šias konkrečias temas: 1) Pakankamas atitinkamų taisyklių ir jūrinių leidinių išmanymas: Eismo taisyklės, taikomos vidaus vandenyse, ypač CEVNI (Europos vidaus vandenų kelių kodeksas) ir (arba) pakrančių vandenyse, ypač Susidūrimų jūroje prevencijos taisyklės, įskaitant navigacijos priemones (žymėjimas ir vandens kelių plūduras); 2) Gebėjimas praktiškai pritaikyti jūrines ir technines žinias: a) bendrų žinių apie laivą, saugos įrangos naudojimą ir vežimą ir variklio/burių tinkamumas naudoti; b) valdyti plaukiojančią priemonę ir suprasti vėjo, srovės įtaką, sąveika ir ribotas kilio tarpas; c) elgesį sutinkant ir lenkiant kitus laivus; d) tvirtinimas inkaru ir švartavimasis visomis sąlygomis; e) manevravimas šliuzuose ir uostuose; f) bendros žinios apie oro sąlygas; g) bendrosios navigacijos žinios, ypač padėties nustatymas ir nuspręsti dėl saugaus kurso; 3) Elgesys ypatingomis aplinkybėmis: a) nelaimingų atsitikimų prevencijos principai (pvz., manevras virš borto); b) veiksmai susidūrimo, variklio gedimo ir užplaukimo ant seklumos atveju, įskaitant nuotėkio sandarinimą, pagalbą avariniais atvejais; c) gelbėjimo priemonių ir įrangos naudojimas; d) gaisrų prevencija ir gaisrų gesinimas; e) vandens taršos išvengimas.

Taigi, Tarptautinis kompetencijos vertinimo sertifikatas (ICC) yra tarptautiniu mastu pripažintas sertifikatas, leidžiantis jo turėtojui plaukioti šalyse, kuriose formali kvalifikacija yra privaloma. Jis įrodo užsienio valstybės institucijoms, kad tokio sertifikato turėtojo kompetencija buvo įvertinta pagal Vidaus vandens komiteto (UNECE IWC) 40 rezoliuciją ir kad turėtojas įrodė reikiamo lygio kompetenciją. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus vandens komiteto (UNECE 1WC) 40 rezoliuciją yra priėmusios šios šalys: Austrija, Baltarusija, Belgija, Bulgarija, Kroatija, Čekijos Respublika, Suomija, Vokietija, Vengrija, Airija, Latvija (Latvijos vyriausybė suteikė 1YT raštišką leidimą išduoti TBT savo piliečiams ir gyventojams), Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Rumunija, Serbija, Slovakija, Pietų Afrika, Šveicarija, Ukraina, Jungtinė Karalystė.

Su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu, nurodytu ANK 406 straipsnio 3 dalyje, pareiškėjas nesutinka, nes jis turi išduotą tarptautinį laivavedžio kvalifikacijos liudijimą - neriboto galiojimo Motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą (sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra oficialiai išduotas Jungtinės Karalystės Tarptautinės buriavimo mokyklų asociacijos (International Sailing Schools Association). Ši mokymo įstaiga patvirtino, kad yra kompetentinga išduoti tokius tarptautinius dokumentus, patvirtinančius pramoginių laivų laivavedžių kvalifikaciją ir jos išduotas Motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinis kvalifikacijos liudijimas atitinka Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto 1998 m. spalio 16 d. rezoliucijos Nr. 40 (ECE/TRANS/SC.3/147/Rev.4) reikalavimus, neturėjo jokio pagrindo šia įstaiga abejoti. Šias aplinkybes patirtina ir įrašai ant išduoto Motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinio kvalifikacijos liudijimo (sertifikato numeris (duomenys neskelbtini)), kad:

- turi įgūdžius ir žinias, reikalingas pagal ISSA standartus (originalo kalba „has skills and knowledge required by the standarts of ISSA for inshore Power Yacht skipper“);

- turi pakankamai žinių ir įgūdžių valdyti motorinę valtį laisvalaikio tikslais (originalo kalba „the holder of this certificate has adequate knowledge and skills to skipper a power driven boat for leisure purposes <...>“); šis dokumentas atitinka reikalavimus, nurodytus UNECE 40 rezoliucijoje (TRANS/SC.3/147) tarptautiniam kompetencijos sertifikatui gauti (originalo kalba „This document complies with requirements specified in Resolution 40 of UNECE (TRANS/SC.3/147) for the international Certificate of Competence“). Tai, kad jo turimas laivavedžio tarptautinis kvalifikacijos liudijimas yra tikras ir galiojantis, galima įsitikinti jį išdavusios Jungtinės Karalystės Tarptautinės buriavimo mokyklų asociacijos (International Sailing Schools Association) internetiniame puslapyje https://issa-schools.org/training-materials/power-boat-training/inshore-power-skipper/ suvedus jo sertifikato numerį (duomenys neskelbtini), puslapyje atsidaro išduotas Motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinis kvalifikacijos liudijimas (sertifikato numeris (duomenys neskelbtini)), taigi šis liudijimas yra tikras ir oficialus, apie jo išdavimą visi duomenys saugomi Jungtinės Karalystės Tarptautinėje buriavimo mokyklų asociacijoje.

2023-08-19 d., 15.42 val. Šilutės r. sav., Šilutės sen., Atmatos upėje pareigūnų patikrinimo metu jis pateikė Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse galiojantį Europos ekonominės erdvės valstybės - Jungtinės Karalystės, kuri taiko Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto 1998 m. spalio 16 d. rezoliuciją Nr. 40 (ECE/TRANS/SC.3/147/Rev.4), išduotą tarptautinį dokumentą, patvirtinantį pramoginio laivo laivavedžio kvalifikaciją, t. y. savo neriboto galiojimo motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą (sertifikato numeris (duomenys neskelbtini)), todėl VVTK 18 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, kad nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 406 straipsnio 3 dalyje, vien šiuo pagrindu administracinio nusižengimo teisena dėl šio administracinio nusižengimo turi būti nutraukta.

Be to, pareiškėjo nuomone, jo veikoje nėra ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 406 straipsnio 3 dalyje, subjektyviosios pusės požymio. ANK 406 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y., asmeniui žinant, kad neturi motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimo arba motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinio kvalifikacijos liudijimo, tačiau vis tiek vairuojant motorinį pramoginį laivą.

Jo veikoje būtent nėra ANK 406 straipsnio 3 d. numatyto nusižengimo subjektyviosios pusės požymio - tyčios sąmoningai vairuoti vidaus vandenų transporto priemonę, žinant, jog neturi galiojančios laivavedžio teisės. Aplinkybių visuma patvirtina, kad nėra pagrindo išvadai, jog jis būtų sąmoningai vairavęs pramoginį laivą, neturėdamas teisės vairuoti, suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y., jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 406 straipsnio 3 dalyje, sudėties subjektyviosios pusės požymio - tyčios. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, tokia įrodinėjimo našta jam negali būti perkeliama. Nutarimas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, negali būti grindžiamas prielaidomis - institucijos ar teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje - Lietuvos transporto saugos administracijos atstovas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir paaiškino, kad ANK 406 str. 3 d. administracinė atsakomybė numatyta už vidaus vandenų transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti arba neturint teisės vairuoti šios rūšies vidaus vandenų transporto priemones, vidaus transporto priemonių vairavimą, kai jas vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, perdavimą vairuoti vidaus vandenų transporto priemones neturinčiam teisės jas vairuoti asmeniui.

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso (toliau – VVTK) 18 str. 4 d. 4 p. numatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse galioja Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir šalių, taikančių Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto 1998 m. spalio 16 d. rezoliuciją Nr. 40, kompetentingų institucijų išduodami tarptautiniai dokumentai, kuriais patvirtinama pramoginių laivų laivavedžių kvalifikacija.

Analizuojant VVTK 18 str. 4 d. 4 p. nuostatą, svarbu išskirti šiuos esminius aspektus, kad Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse galioja: 1) Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų išduodami tarptautiniai dokumentai, kuriais patvirtinama pramoginių laivų laivavedžių kvalifikacija; 2) kitų Europos ekonominės erdvės valstybių kompetentingų institucijų išduodami tarptautiniai dokumentai, kuriais patvirtinama pramoginių laivų laivavedžių kvalifikacija; 3) šalių, taikančių Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto 1998 m. spalio 16 d. rezoliuciją Nr. 40 (toliau – Rezoliucija Nr. 40), kompetentingų institucijų išduodami tarptautiniai dokumentai, kuriais patvirtinama pramoginių laivų laivavedžių kvalifikacija. Taigi, kiekvienu iš aukščiau nurodytų atvejų, pirmasis ir svarbiausias kriterijus, leidžiantis daryti išvadą, ar tam tikras laivavedžio pažymėjimas, išduotas kitoje valstybėje, galioja Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, tai turi būti tarptautinis dokumentas. Šiuo atveju pareiškėjas pateikė 2022-04-08 jam International Sailing Schools Association (toliau – ISSA) išduotą laivavedžio pažymėjimą. Svarbu pažymėti, kad pateiktas dokumentas negali būti laikomas tarptautiniu dokumentu, nes jame nėra jokių tą įrodančių nuorodų. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos oficialiame interneto puslapyje (https://unece.org/icc-resolution-no-40#accordion_21) yra nurodytos visos valstybės, kurios yra priėmusios ir taiko Rezoliuciją Nr. 40. Svarbu paminėti, kad tarp šių valstybių yra tiek Lietuvos Respublika, tiek Jungtinė Karalystė. Šios valstybės išduoda tarptautinius kompetencijos vertinimo sertifikatus (toliau – ICC sertifikatas (angl. International certificate of competence)), kurie gali būti išduodami kiekvienam, sėkmingai įgijusiam tam tikras nacionalines plaukiojimo licencijas arba atitinkantiems ICC žinių standartus ir praktines kompetencijas pagal Rezoliuciją Nr. 40. Tame pačiame Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos oficialiame interneto puslapyje tiek ties Lietuvos Respublika, tiek ties Jungtine Karalyste yra pateikti ICC sertifikatų formos ir pavyzdžiai. Iš šių pavyzdžių (nepriklausomai nuo valstybės) matyti, kad juose aiškiai nurodyta, jog tai yra tarptautiniai sertifikatai (kvalifikacijos liudijimai). Taigi, pareiškėjui Jungtinėje Karalystėje išduotas laivavedžio pažymėjimas neatitinka aukščiau nurodytų Jungtinėje Karalystėje išduodamų ICC sertifikatų pavyzdžių, be to, pareiškėjo turimame laivavedžio pažymėjime nėra jokių nuorodų į tai, kad tai yra tarptautinis sertifikatas/pažymėjimas.

Rezoliucijos Nr. 40 taikymo gairių (toliau – Gairės) G punkte yra nurodyta procedūra bei sąlygos, kurių turi būti laikomasi išduodant ICC sertifikatus. Gairių G punkto 13 d. nurodyta, kad valstybės, norėdamos išduoti ICC sertifikatus, pirmiausia turi priimti Rezoliuciją Nr. 40, po ko paskirti atsakingą instituciją bei patvirtintas įstaigas, kurios turi teisę išduoti ICC sertifikatus. Taip pat Gairių G punkto 13 d. papildomai nurodoma, kad valstybės ICC sertifikatus gali išduoti: 1) savo valstybės piliečiams; 2) valstybės rezidentams; 3) Šiaurės Amerikos piliečiams; 4) kitos valstybės, nesančios Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos nare, piliečiams. Svarbi pastaba, kad ICC sertifikatas vienos valstybės, esančios Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos nare, piliečiams ICC sertifikatus kita valstybė, taip pat esanti Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos nare, gali išduoti tik tada, jeigu asmuo įrodo, kad jis yra išduodančios šalies rezidentu. Svarbu pažymėti ir kitą svarbų aspektą, kad Rezoliucijos Nr. 40 IV priede yra taip pat nurodytos visos valstybės, kurios yra priėmusios Rezoliuciją Nr. 40. Taip pat šiame priede yra aiškiai nurodytos kompetentingos institucijos, turinčios teisę išduoti ICC sertifikatus. Šiuo atveju Jungtinėje Karalystėje tokios institucijos yra: 1) The Royal Yachting Association (RYA); 2) British Water Ski and Wakeboard; 3) International Yachtmaster Training; 4) British Sub Aqua Club.

Taigi, nepaisant to, kad pareiškėjas, siekdamas gauti ICC sertifikatą Jungtinėje Karalystėje, turi įrodyti, kad jis yra šios šalies rezidentu, bet, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas pateikė laivavedžio pažymėjimą, kuris išduotas tokios institucijos (ISSA), kurios nėra sąraše tarp institucijų, turinčių teisę išduoti ICC sertifikatus. Taip pat pareiškėjas klaidingai nurodo, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 406 str. 3 d., gali būti padaromas tik esant tiesioginei tyčiai. Šis nusižengimas gali būti padaromas esant tiek tyčiai, tiek neatsargumui. Šiuo atveju Administracijos pozicija, jog pareiškėjas naudojosi laivavedžio pažymėjimu, kuris negalioja Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse ir, galimai, nenumatė tokio veikimo pasekmių, tačiau turėjo ir galėjo tą padaryti. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad ANK 2 str. 2 d. numatyta, kad įstatymų ir kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Šiuo atveju, jeigu Teismas ir nustatytų, kad pareiškėjas nežinojo, kad jo pateiktas laivavedžio pažymėjimas Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse negalioja, tai negali būti laikoma atsakomybę šalinančia aplinkybe.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2023-08-22 M. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 410 str. 1 d., 406 str. 3 d. dėl to, kad jis 2023-08-19, 15.42 val. Šilutės rajono sav., Šilutės sen., Atmata, plaukė pramoginiu laivu ((duomenys neskelbtini)), valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliu, neįregistruota transporto priemone Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre. Taip pat, asmuo neturėjo laivavedžio kvalifikacijos liudijimo. Patikrinus Lietuvos duomenų bazėje nustatyta, kad asmeniui laivavedžio kvalifikacijos liudijimas niekada nebuvo išduotas. Asmuo pateikė kitoje šalyje išduotą dokumentą, tačiau jis neatitinka ir nėra tarptautinis laivavedžio kvalifikacijos liudijimas. Tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vidaus vandenų transporto kodekso 16 str. 2, 10 d., 16-1 str. 3 d., 18 str. 2 d.

2023-10-27 nutarimu M. J. paskirta administracinė nuobauda – 140 Eur bauda už ANK 410 straipsnio 1 dalyje ir 406 straipsnio 3 dalyje numatytų nusižengimų padarymą dėl to, kad jis 2023-08-19, 15.42 val. Šilutės rajono sav., Šilutės sen., Atmata, plaukė pramoginiu laivu ((duomenys neskelbtini)), valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliu, neįregistruota transporto priemone Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre. Taip pat, asmuo neturėjo laivavedžio kvalifikacijos liudijimo. Patikrinus Lietuvos duomenų bazėje nustatyta, kad asmeniui laivavedžio kvalifikacijos liudijimas niekada nebuvo išduotas. Asmuo pateikė kitoje šalyje išduotą dokumentą, tačiau jis neatitinka ir nėra tarptautinis laivavedžio kvalifikacijos liudijimas. Tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vidaus vandenų transporto kodekso 16 str. 2, 10 d., 16-1 str. 3 d., 18 str. 2 d.

Nustatyta lengvinanti atsakomybę aplinkybė, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bylos nagrinėjimo institucijoje metu M. J. pateikė rašytinius paaiškinimus (prašymą nutraukti teiseną dalyje), kur nurodė, kad jo turimas International Sailing Schools Association išduotas laivavedžio pažymėjimas yra galiojantis, todėl jis nepadarė nurodyto administracinio nusižengimo, dėl to prašė teiseną dėl šio nusižengimo nutraukti, o už nusižengimą, numatytą ANK 410 str. 1 d., skirti minimalią baudą.

Pareiškėjas skunde teismui neginčija nutarimo dalies dėl nuobaudos paskyrimo pagal ANK 410 str. 1 d., todėl ši nutarimo dalis nenagrinėjama.

ANK 406 straipsnio 3 dalis numato, kad vidaus vandenų transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti arba neturint teisės vairuoti šios rūšies vidaus vandenų transporto priemones, vidaus vandenų transporto priemonių vairavimas, kai jas vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, perdavimas vairuoti vidaus vandenų transporto priemones neturinčiam teisės jas vairuoti asmeniui, užtraukia baudą nuo 140 iki 300 eurų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas ginčija jam paskirtą nuobaudą pagal ANK 406 str. 3 d. dviem aspektais: 1. jo nuomone, nurodyto nusižengimo jis nepadarė, nes vairuodamas laivą jis turėjo įstatymo reikalavimus atitinkantį liudijimą; 2. minėtą nusižengimą galima padaryti tik tiesiogine tyčia, o tokios tyčios jo veikoje nėra nustatyta.

Nors kaltinime, pareikštame M. J. nėra nurodyta, kad jis vairavo vidaus vandenų transporto priemonę neturint teisės ją vairuoti arba neturint teisės vairuoti šios rūšies vidaus vandenų transporto priemonę, tačiau iš visos bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas suprato jo esmę. Jis neneigia vairavęs laivą.

Lietuvos Respublikos Vidaus vandenų transporto kodekso 18 str. 2 d. nurodyta, kas laikomas laivavedžiu: motorinio pramoginio laivo laivavedys – motorinio pramoginio laivo ar kitos motorinės plaukiojimo priemonės vairuotojas, turintis motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą. Motorinių pramoginių laivų laivavedžiais, kuriems netaikomas reikalavimas turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, taip pat yra laikomi šie asmenys:

1) vyresni negu 18 metų motorinių pramoginių laivų, kurių variklio galia yra ne didesnė kaip 19 kW (25 AG), taip pat kurie plaukioja vidaus vandenų plaukiojimo rajone, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją, ir plukdo iki 12 asmenų, laivavedžiai;

2) galiojančius laivo kapitono ar laivavedžio diplomus turintys vidaus vandenų transporto specialistai, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone;

3) galiojančius laivo kapitono, jūrų žvejybos laivo kapitono, laivo denio tarnybos vadovaujančiojo specialisto ar jūrų žvejybos laivo denio tarnybos vadovaujančiojo specialisto jūrinio laipsnio diplomus turintys jūrininkai, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone. Jūrininko sąvoka suprantama taip, kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme;

4) paskirtas tarnybines užduotis atliekantys vidaus tarnybos sistemos pareigūnai arba paplūdimio administratoriaus nurodymu skęstančiųjų gelbėjimo darbus atliekantys juridinių asmenų darbuotojai (toliau šiame straipsnyje – darbuotojai), savo darbo laiku valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone skęstančiųjų gelbėjimo ir kitų gelbėjimo darbų funkcijai, numatytai jų pareigybės aprašyme (nuostatuose) ir (ar) darbo sutartyje, atlikti darbdavio suteiktomis darbo priemonėmis. Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai būtų išmokyti saugiai valdyti motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones;

5) vyresni negu 18 metų asmenys, vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone valdantys išsinuomotus iš asmenų, vykdančių asmeninių laivų nuomos veiklą, asmeninius laivus. Asmenys, vykdantys asmeninių laivų nuomos veiklą, atsako už šios veiklos vykdymą ir privalo užtikrinti, kad asmuo, ketinantis išsinuomoti jų asmeninį laivą, būtų pasirašytinai supažindintas su to asmeninio laivo valdymu (asmeninio laivo įsibėgėjimo, stabdymo, posūkio darymo, variklio išjungimo pagrindais) ir teritorijos, kurioje plaukiojama išsinuomotais asmeniniais laivais, ribomis. Plaukiojimas išsinuomotais asmeniniais laivais gali būti organizuojamas tik pažymėtose ir kitiems vandenyje esantiems asmenims matomose vandens telkinių teritorijose saugiu atstumu nuo pakrantės ar maudyklų. Asmenys, vykdantys asmeninių laivų nuomos veiklą, iki šios veiklos pradžios apie tam tikros vandens telkinio teritorijos, kurioje plaukiojama išnuomotais asmeniniais laivais, ribas raštu (asmeniškai, registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis) informuoja Transporto saugos administraciją.

Kadangi pareiškėjo atžvilgiu negali būti pritaikytas nė vienas iš nurodytų penkių punktų, vadinasi, jis norėdamas būti laivavedžiu, turi turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Transporto saugos administracijos pareigūnams pateikė dokumentą, kurį jis laiko motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautiniu kvalifikacijos liudijimu. Iš dokumento matyti, kad tai yra Jungtinėje Karalystėje išduotas laivavedžio pažymėjimas, kuris neatitinka nurodytų Jungtinėje Karalystėje išduodamų ICC sertifikatų pavyzdžių. Šiame pažymėjime nėra nuorodos, kad tai yra tarptautinis sertifikatas/pažymėjimas.

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 18 str. 4 d. 4 p. numatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse galioja Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir šalių, taikančių Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto 1998 m. spalio 16 d. rezoliuciją Nr. 40, kompetentingų institucijų išduodami tarptautiniai dokumentai, kuriais patvirtinama pramoginių laivų laivavedžių kvalifikacija. Iš šio straipsnio turinio matyti, kad Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse galioja: 1) Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų išduodami tarptautiniai dokumentai, kuriais patvirtinama pramoginių laivų laivavedžių kvalifikacija; 2) kitų Europos ekonominės erdvės valstybių kompetentingų institucijų išduodami tarptautiniai dokumentai, kuriais patvirtinama pramoginių laivų laivavedžių kvalifikacija; 3) šalių, taikančių Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto 1998 m. spalio 16 d. rezoliuciją Nr. 40, kompetentingų institucijų išduodami tarptautiniai dokumentai, kuriais patvirtinama pramoginių laivų laivavedžių kvalifikacija. Akivaizdu, kad kiekvienu iš šių atvejų pažymėjimas, išduotas ne Lietuvoje, galioja Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse kaip tarptautinis dokumentas. Tai turi būti aiškiai nurodyta dokumento pavadinime. Šiuo atveju pareiškėjas pateikė 2022-04-08 International Sailing Schools Association išduotą laivavedžio pažymėjimą. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos oficialiame interneto puslapyje (https://unece.org/icc-resolution-no-40#accordion_21) yra nurodytos valstybės, kurios yra priėmusios ir taiko minėtą Rezoliuciją Nr. 40. Tarp jų - Lietuvos Respublika ir Jungtinė Karalystė. Išvardintos valstybės išduoda tarptautinius kompetencijos vertinimo sertifikatus, kurie gali būti išduodami kiekvienam sėkmingai įgijusiam tam tikras nacionalines plaukiojimo licencijas arba atitinkantiems ICC žinių standartus ir praktines kompetencijas pagal Rezoliuciją Nr. 40. Tame pačiame Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos oficialiame interneto puslapyje ties Lietuvos Respublika, ties Jungtine Karalyste, yra pateikti ICC sertifikatų formos ir pavyzdžiai. Iš šių pavyzdžių matyti, kad juose aiškiai nurodyta, pačiuose dokumentų pavadinimuose, jog tai yra tarptautiniai sertifikatai. Pareiškėjui Jungtinėje Karalystėje išduotas laivavedžio pažymėjimas neatitinka minėtų Jungtinėje Karalystėje išduodamų ICC sertifikatų pavyzdžių.

Rezoliucijos Nr. 40 taikymo gairių G punkte nurodyta procedūra bei sąlygos, kurių turi būti laikomasi išduodant ICC sertifikatus. G punkto 13 d. nurodyta, kad valstybės, norėdamos išduoti ICC sertifikatus, pirmiausia turi priimti Rezoliuciją Nr. 40, po ko paskirti atsakingą instituciją bei patvirtintas įstaigas, kurios turi teisę išduoti ICC sertifikatus. Taip pat nurodoma, kad valstybės ICC sertifikatus gali išduoti: 1) savo valstybės piliečiams; 2) šalies gyventojams; 3) Šiaurės Amerikos piliečiams; 4) kitos valstybės, nesančios Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos nare, piliečiams. ICC sertifikatas vienos valstybės, esančios Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos nare, piliečiams ICC sertifikatus kita valstybė, taip pat esanti Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos nare, gali išduoti tik tada, jeigu asmuo įrodo, kad jis yra išduodančios šalies gyventojas. Svarbu ir tai, kad Rezoliucijos Nr. 40 IV priede yra išvardintos valstybės, kurios yra priėmusios šią Rezoliuciją nurodytos kompetentingos institucijos, turinčios teisę išduoti ICC sertifikatus. Jungtinėje Karalystėje tokios institucijos yra: 1. The Royal Yachting Association (RYA); 2. British Water Ski and Wakeboard; 3. International Yachtmaster Training; 4. British Sub Aqua Club.

Kaip matyti, pareiškėjo pateiktas laivavedžio pažymėjimas yra išduotas institucijos - ISSA, kurios nėra nurodytame sąraše institucijų, turinčių teisę išduoti ICC sertifikatus. Todėl toks sertifikatas negali būti laikomas tinkamu vairuoti laivą.

Nepagrįstai pareiškėjas teigia, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 406 str. 3 d., gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Su tuo sutikti negalima. Minėtas nusižengimas gali būti padaromas ir tyčia, ir dėl neatsargumo. Šiuo atveju kaltės forma esminės reikšmės nevaidina. Į ją būtų galima atsižvelgti skiriant nuobaudą, tačiau pareiškėjui paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda.

Įvertinus visus aptartus įrodymus, nustatytas aplinkybes reikia daryti išvadą, kad skundas negali būti tenkinamas, kadangi nėra pagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos transporto saugos administracijos 2023 m. spalio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-3836-2023, palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės, Šilalės ar Tauragės rūmus.