- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-07-11
- Bylos Nr.
- 2-57-723/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03086-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Ieškovas
- L. J.
- Atsakovas
- S. D.
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo L. J. ieškinį atsakovei S. D. dėl įpareigojimo duoti sutikimą ir persodinti krūmus ir medžius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas L. J. 2010-10-18 su ieškiniu, kurį tikslino (t. 1, b.l. 49-54) kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę S. D. duoti ieškovui L. J. rašytinį sutikimą dėl ieškovui nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), rytinėje pusėje, greta atsakovei priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) stovinčios 1 m. aukščio atraminės sienos buvimo greta ieškovui ir atsakovei priklausančių žemės sklypų ribos bei įpareigoti atsakovę S. D. persodinti krūmus – tujų gyvatvorę bei kitus medžius, esančius atsakovei priklausančio žemės sklypo riboje, greta ieškovui nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo. Nurodė, kad ieškovui nuosavybes teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra greta atsakovės žemės sklypo. Nurodė, kad 2006-04-21 ieškovo sklypo įsigijimo dieną Atraminė siena jau buvo pastatyta, dar iki Atraminės sienos statybos Atsakovė jai priklausančiame žemės sklype pasodino tujų gyvatvorę, esančią maždaug 0,5 m atstumu iki ieškovo sklypo ribos. Prieš statant Atraminę sieną ties Ieškovo sklypo ir Atsakovės sklypo riba kaupdavosi vanduo, kadangi Atsakovės sklypas yra dauboje.Tokia aplinkybė netenkino Atsakovės, todėl Ieškovo sklypo ankstesni savininkai, Atsakovei paprašius ir davus sutikimą dėl atraminės sienos statymo, pastatė Atraminę sieną kad riboje tarp Ieškovo sklypo ir Atsakovės sklypo nebesikauptų vanduo. Tačiau atsakovė 2009-08-05 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamentą su skundu dėl atraminės sienos teisėtumo ištyrimo. Atsakovė nepagrįstai atsisako duoti sutikimą atraminei sienai, ir tokiu būdu pažeidžia ieškovo teises bei interesus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1:01:07:2010 „Nesudėtingi statiniai" (toliau - Reglamentas) 5.1 p. nustatyta, kad atraminė sienutė - inžinerinis statinys, saugantis nuo griuvimo ar nušliaužimo už jo esantį gruntą. Vadovaujantis Reglamentu atraminės sienos yra laikomos nesudėtingais statiniais. Teismo eksperto prof. dr. S. M. pateiktoje specialisto išvadoje (toliau -Specialisto išvada) konstatuojama, kad Atraminė siena yra laikytina nesudėtingu statiniu pagal Reglamentą kurio statymui, vadovaujantis Reglamento nuostatomis, yra reikalingas greta esančio žemės sklypo, ant kurio ribos yra statomas toks nesudėtingas statinys, sutikimas. Reglamento priedų antroje lentelėje „Inžineriniai statiniai" nustatyta, kad tuo atveju, jei atraminė sienutė statoma ant žemės sklypo ribos, būtina gauti gretimo žemės sklypo savininko rašytinį sutikimą, o neturint tokio sutikimo, atraminę sienutę galima statyti savo žemės sklype, tačiau atraminės sienutės paaukštėjimo kampas neturi viršyti 45 laipsnių. Yra reikalingas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas (Reglamento 14 p., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1:07:01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" 6 priedo 3.1. p.), kurį Atsakovė atsisako suteikti, nepagrįsdama tokio atsisakymo motyvų. Atsakovė, nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakydama suteikti Ieškovui sutikimą dėl Atraminės sienos, pažeidžia Ieškovo nuosavybės teises ir varžo Ieškovo galimybę tinkamai įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintas ieškovo teises bei pareigas, elgiasi nesąžiningai.
Ieškovo sklypo ir Atsakovės sklypo riboje Atsakovė yra pastačiusi 1,5 m aukščio medinę tvorą ir šalia jos pasodinusi tujų gyvatvorę bei kitus medžius, kurių aukštis šiuo metu yra didesnis nei Atraminė siena, tokiu būdu pažeidžiant Ieškovo nuosavybės teisę į Ieškovo sklypą bei Ieškovo interesus. Pirma, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-12-29 įsakymu Nr. D1-717 patvirtintų Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių 4.5 p. nustato, jog krūmai gali būti sodinami ne arčiau kaip 1 m, medžiai iki 3 m aukščio ir krūmai, užaugantys iki 3 m, - ne arčiau kaip 2 m, kiti medžiai - 3 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir gatvės raudonųjų linijų. Antra, iš kartu su šiuo ieškiniu pateikiamo antstolio D. T. 2010-02-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo yra matyti, jog Atsakovės pastatyta tujų gyvatvorė ir kiti medžiai yra apytiksliai 0,5 m atstumu nuo Ieškovo sklypo ribos, t.y., Atsakovės pastatytos tujų gyvatvorės ir kitų medžių atstumas iki kito sklypo ribos neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų. Trečia, aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtina ir 2010-08-24 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštas Nr. A33-4834(4.9), kuriame Vilniaus rajono savivaldybės administracija konstatuoja, jog Atsakovės sklype esantys krūmai bei medžiai yra pasodinti nesilaikant teisės aktų tam keliamų reikalavimų,ką patvirtina taip pat ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2010-06-10 raštas Nr. (18.2)-D85762. Ketvirta, Ieškovo nuomone, Atsakovės sklype esančių tujų, pasodintų prie Ieškovo sklypo nesilaikant tokiam sodinimui keliamų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, buvimas ne tik prieštarauja šioje ieškinio dalyje nurodytam teisės aktui, bet ir pažeidžia ieškovo teises bei teisėtus interesus, todėl Atsakovė turi būti įpareigota persodinti Atsakovės neteisėtai pasodintą tujų gyvatvorę bei kitus medžius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad mano, jog pagal naują Statybos įstatymą kaimyno leidimas nereikalingas. Sienutė buvo pastatyta seniai, ankstesnių savininkų, ji nereiškė jam pretenzijų. Jei reikės griauti sienutę, medžiai jam trukdys, dabar trukdo, per visą ilgį yra gyvatvorė, neišlaiko atstumų, buvo savivaldybės atstovai, jie patvirtino, gyvatvorė turi būti 1 m. atstumu nuo tvoros. Kaupiasi drėgmė, kenkia atraminei sienutei. Tvoros neviršija, negali būti aukštesnė nei 1,30 m. gali auginti aukštesnes, bet reikalingas jo sutikimas. Kai pradės augti šaknys, pradės griauti atraminę sienutę. Jis davė pasiūlymą. Jos tvora stovi prie jo atraminės sienutės. Krūmai buvo pasodinti dar prieš statant atraminę sienutę. Sprendimas apskųstas, neįsiteisėjęs. Ieškinys paremtas įpareigoti duoti sutikimą, bet pagal naują Statybos įstatymo redakciją jei per 1 metus pretenzijų nėra, tai leidimas nereikalingas, todėl jei ieškinys nebus tenkinamas, jų poziciją tai irgi tenkins (t.2, b.l. 10-11). Atraminė sienutė buvo pastatyta tam, kad sulaikytų vandenį, vielinė tvora tam, kad anūkas neįvirstų. (t. 2, b.l. 12).
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas posėdyje nurodė, kad atraminė sienelė buvo pastatyta 2003-2005 m. atsakovė kreipėsi į institucijas tik 2009 m., nors turėjo kreiptis per 1 metus, dabar leidimo visai nereikia. Prašė tenkinti ieškinį visiškai. (b.l. 13-14).
Atsiliepimas
Atsakovė S. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 95-97), kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad ieškovo nurodoma kaip jo nuosavybė - atraminė sienelė (kiek galima suprasti ir tvora) buvo pastatyta neteisėtai ir be atsakovės sutikimo ir to sutikimo net neprašant, neturint apskritai jokių šių statinių statybai reikalingų dokumentų (net elementariausių brėžinių nėra). Ieškinyje neteisingai nurodoma, kad neteisėta statyba yra tik atraminė sienelė, kai tuo tarpu neteisėta statyba yra ir ant tos sienelės pastatyta tvora - kiek galima suprasti iš ieškinio, ieškovas sutinka ją nugriauti, tačiau negriauna (Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 "Nesudėtingi statiniai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-812, priedo „Inžinieriniai statiniai" 11, 12 p.). Ieškinyje nurodytas asmuo - D. A. atsakovei iš viso nėra žinomas ir ji su šiuo asmeniu apskritai nėra bendravusi. Šių ir kitų ieškovo sklype ar prie jo vykdytų statybų teisėtumo klausimą įvertino Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-11-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-110-577/2010. Šiuo metu atsakovei dar nėra žinoma, ar jis įsiteisėjo. Minėtu sprendimu konstatuota, kad atraminės sienelės statyba neteisėtai buvo vykdoma kartu su kita neteisėta statyba valstybei priklausančioje žemėje, be jokių dokumentų ir net nepradėjus jų rengti, o ieškovas įsigijęs minėtą žemės sklypą ir prisistatantis kaip tų savavališkų statybų savininkas, pilnai atsako už neteisėtų padarinių pašalinimą, todėl įpareigotinas tiek prieš valstybines institucijas, tiek prieš suinteresuotus privačius asmenis (šiuo atveju atsakovę) tuos statinius pašalinti. Ieškovas turi teisę prašyti sutikimo iš privačių asmenų apskritai, jei darbai tik numatomi atlikti ir tuos darbus pristato tam asmeniui ir dėl jų parengti visi reikalingi dokumentai (net ir nesudėtingiems statiniams būtina parengti projektą - Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 "Nesudėtingi statiniai" 14 p., nes statinį norima statyti (turėti pastatytą) mieste esančiame žemės sklype Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 "Statybą leidžiantys dokumentai", patvirtinto Lietuvos o ne prašyti duoti sutikimą neteisėtoms statyboms, kurios turi būti nugriautos. Niekas negali būti verčiamas pritarti neteisėtiems veiksmams. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 "Nesudėtingi statiniai" priedo „Inžinieriniai statiniai" pastabose nurodoma, kad tvoros ir atraminės sienutės dalis, esanti (turinti būti) virš paviršiaus pagal statybų pradėjimo metu esančią situaciją sudedamos. Tokiu atveju viršijamas leistinas aukštis ir ieškovo nurodytas statinys iš viso gali būti statomas tik turint statybos leidimą. Be to, pagal to paties reglamento 10 p. nesudėtingais statiniais gali būti laikomi tik tie statiniai, kuriuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršija 6 m. Tuo tarpu ieškovo nurodoma atraminė sienelė yra daug ilgesnė, ji pereina ir į valstybės žemę, tačiau ieškovo pateikiamuose dokumentuose tai neatsispindi. Pagal CK 4.103 str. negali būti perleidžiami statiniai, kurie neatitinka teisės aktų reikalavimų dėl statybos. Detalizuojant šį reikalavimą, Statybos įstatymo 34 str. numato, kad perleidžiant nebaigtus statyti statinius notaras privaloma tvarka turi gauti iš pardavėjo pažymą apie nenukrypimą nuo projekto. Tik konstatavus šias aplinkybes daikto perleidimas galimas. Savavališka statyba netampa teisėta, jei vienas ar kitas asmuo ją įsigyja ar kitaip tampa jos valdytoju. Ieškovas savo teises į atraminę sienelę įrodinėja 2006-04-21 pirkimo-pardavimo sutartimi, tačiau joje nėra jokios nuorodos į ją ar į tvorą, o kaip buvo išsiaiškinta aukščiau minėtoje civilinėje byloje, ją sudarant nebuvo gauta pagal Statybos įstatymo 34 str. privaloma statybos priežiūros institucijos pažyma, kad nėra nukrypimo nuo projekto, nes kaip nurodė ją tvirtinusi notarė V. P. 2010-03-29 raštu, sutarties šalys patvirtino, kad nuo paskutinės pažymos išdavimo dėl 2002-12-19 sandoriui dėl to paties nekilnojamojo turto nėra pastatyta jokių naujų statinių žemės sklype, taip pat nėra jokio viešosios ar kitokio teisės pažeidimo, sklype nėra kitokių statinių (t.y. nėra ir atraminės sienelės, ir tvoros). Savavališka statyba pažeidžia atsakovės interesus ne tik formaliai (nesilaikant teisės aktų reikalavimų), bet ir faktiškai - visi statybos darbai buvo atlikti be jokių derinimų, leidimų, dokumentacijos ir neatsiklausus kaimynų. Ieškovas, pasinaudodamas atramine sienele, pakėlė savo žemės sklypo grunto lygį atsakovės sklypo atžvilgiu tos sienelės aukščiu, tuo suteikdamas savo sklypui pranašumą tarp ieškovo ir atsakovės sklypų ant atraminės sienelės papildomai atsirado tvoras ir šie statiniai darko vaizdą užstoja šviesą ir apskritai atsakovės sklypą daro tamsesniu (pastoviai esančiu pavėsyje), drėgnesnių, stebimu iš viršaus, kas mažina privatumą, iš esmės keičia gyvenimo namų valdos žemės sklype kokybę į blogąją pusę. Dėl pakelto grunto vanduo subėga į atsakovės S. D. sklypą kuriame yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas, jame kaupiasi papildoma drėgmė, laikosi ilgesnį laiką ir dėl to kenkia tiek sklypui, tiek jo statiniams. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-07-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 37-230/2010 nurodė, kad atstumų su kito žemės sklypo riba nesilaikymas statant statinius yra esminis pažeidimas ir vien jo pakanka įpareigoti tokios statybos iniciatorių, statytoją juos nugriauti ir besąlygiškai, neatsižvelgiant į jokias aplinkybes dėl neteisėtų veiksmų motyvų ir tikslų. Taigi, vien dėl teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ieškinys atmestinas.
Dėl reikalavimo įpareigoti persodinti tujas ir kitus medžius pasakytina, visų pirma, tai, kad jo negalima tenkinti procesine prasme vien dėl reikalavimo formuluotės. „Kiti medžiai" yra nekonkreti formuluotė. Iš motyvuojančios dalies taip pat neaišku kiek tų medžių, kurie jie yra, ieškovo nuomone. Pagal Želdynų įstatymo 15 str. ne visi želdiniai (įskaitant medžius) gali būti persodinami apskritai ar persodinami tik pagal privataus asmens pageidavimą. Atsakovė iš esmės neturi nieko prieš dėl ieškinyje nurodytų medžių nukirtimo, persodinimo, jei tai bus daroma paties ieškovo sąskaita ir bus gauti visi reikiami leidimai, kai tik tokį pageidavimą išreikš ieškovas tinkama forma ir užtikrins atsakovės valdos privatumą. Tačiau atsakovė nesutinka, kad tujos ir nurodyti medžiai buvo pasodinti ir auga neteisėtai. Medžių niekas nesodino ir jie toje vietoje yra dar nuo senų laikų, jie nuolatos auga ir situacija keičiasi, todėl jiems : taikyti dabartines teisės normas ar teisės normas dėl jų pasodinimo, nėra jokio pagrindo. Tujos atsakovės buvo pasodintos ir laikomos dabartinio aukščio dėl ieškovo neteisėtų veiksmų - kad tol, kol bus pašalinti neteisėtos statybos padariniai (atraminė sienelė su tvora), jos sklypo vaizdą pagyvinti žaluma, užstojančia tuos neestetiškus ir atsakovės interesams neatitinkančius statinius. Ieškinyje cituojamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-12-29 įsakymu Nr. Dl-717 patvirtintų Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių 4.5 p. atstumus nustato, kai vienas kito žemės sklypai yra lygiavertėje padėtyje vienas kito atžvilgiu - kiek aktualu šiai bylai, kai prie žemės sklypų ribų nėra statinių, jų paviršiai tapačiame lygyje, t.y. kad tie želdiniai neįtakotų neigiamai kito žemės sklypo naudojimo. Minėtų taisyklių 4.3 p. numato, kad esant atraminei sienutei (ir nesant skirtumams tarp paviršių lygių), krūmai sodinami 1 m. nuo jos, jei 8 p. nurodytas reglamentas nenurodo kitaip. O to reglamento STR 2.06.01:199 "Miestų, miestelių ir kaimų susiekimo sistemos", patvirtintos aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymu Nr. 61 "Dėl STR 2.06.01:1999 "Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos" patvirtinimo", priedo 15 lentelėje nurodoma, kad kai kitame žemės sklype yra atraminė sienelė, tai krūmo atstumas nuo jo ašies iki sienelės - 1 m., o kai yra šlaitas - 0,5 m. Nors ieškinyje pateikti paskaičiavimai nėra tikslūs, tačiau ir pagal pateiktus brėžinius matyti, kad tie atstumai skaičiuojami neteisingai. Šiuos teiginius iš esmės patvirtina ir ieškovo pateikti oficialių įstaigų raštais, kuriuos pats ieškovas aiškina epizodiškai ir ne pagal faktines aplinkybes, todėl ir neteisingai.
Šalies argumentai
Atsakovė teismo posėdyje nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, nes tai pažeistų jos teises, nes turi būti kaimyno sutikimas. Tvorelė buvo pastatyta 2008 m. balandžio mėn., statė Jasiūnas. Jos prašymas Statybos inspekcijai paduotas 2009 m. rugpjūčio mėn., tuo ji nesutiko dėl sienutės statymo. Su ja nebuvo derinta dėl sienelės statymo, atlikus tyrimą nustatyta, kad sienelė turi būti nugriauta. Tvora buvo pastatyta jos sklype 2000 metais. Sienelė yra 1,5 m, 1,2 m nuo tinklinės tvoros, t.y. 2,7 m nuo jos sklypo. Yra supiltas gruntas, jų sklypo aukštis didesnis 1,5 m. Sklypai yra skirtingo aukščio. Šešėlis krenta, vakare didėja.Atraminė sienelė buvo aukštinama, tuo metu reikėjo sutikimo, jei tvora statoma arčiau kaip 3 metrai. Žiemą sulaiko sniegą, laikosi drėgmė. Betoninė siena pastatyta nekokybiškai, darko vaizdą. Tvora buvo pastatyta. Tujos nevienodai užaugusios. Tvorelė neturi būti aukšta. Ant pakelto sklypo susodinti augalai aukščiau nei jos augalai. Tujų gyvatvorė sulaiko šviesą, ji buvo pasodinta, kad uždengti betoninį tvoros vaizdą. Ieškovo sklypas aukštesnis, ir grunto vandenys nubėga į jos sklypą, nors savininkas turi to neleisti. Pažeisdamas įstatymą jis pakėlė gruntą. Pretenzijas reiškė žodžiu nuo 2006 m. Su antru reikalavimu sutiko, nes gyvatvorę pasodino, kad uždengti sienelę, jas ir medžius gali pašalinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas posėdyje nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas, nes prašoma leidimo, kai tai pripažinta savavališkomis statybomis. Naujas statybos įstatymas taikomas nuo 2010-10-01, o ne atgaline data. Ieškovas pažeidė atsakovės teises. Atsakovės tvora nekeičia esmės (b.l. 14).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Liudytojas D. A. paaiškino, kad pirko namą 2002 m. atraminė sienelė pradėta 2003 m., baigta 2005 m. Kėlė žemės lygį, pamatų lygis aukštas. Kaimynės sklypas yra žemesniame lygyje. Tvoros aukštis gal 1,20 m. Atraminė sienelė buvo derinta su kaimyne, nes ji skundėsi, kad teka vanduo į jos sklypą, pretenzijų nereiškė. Derino žodžiu. Stovėjo kaimynės tvora, jis statė iš savo pusės, projekto su parašu neteikė. Statė darbininkai su patentais. Neprisimena, ar buvo tujos (b.l. 13).
Atsakovė paneigė liudininko ir ieškovo paaiškinimus,kad ji esą ankščiau buvo davusi žodinį sutikimą dėl atraminės sienos statybos,be to liudininkas yra ieškovo giminaitis,todėl neesant kitų objektyvių įrodymų teismas neturi pagrindo padaryti išvadą,kad atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis ir tuo pažeidžia ieškovo interesus.
Iš 2003-01-22 nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo pažymėjimo matyti, kad 1996-01-11 įregistruotas žemės sklypas, esantis Gineitiškių k., Vilniaus r., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs Nr. (duomenys neskelbtini)), 2002-12-19 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu žemės sklypą įsigijo B. A. ir D. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise (b.l. 9-10). 2003-01-27 Pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius B. A. ir D. A. nurodyti kaip savininkai nebaigto statyti gyvenamojo namo sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 11). 2006-04-21 Nekilnojamų daiktų pirkimo – pardavimo sutartimi B. A. ir D. A. pardavė L. J. ir Z. J. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,1200 ha, kadastro adresas (duomenys neskelbtini)Buivydiškių k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus r. sav., Gineitiškių k. (b.l. 12). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad L. J. ir Z. J. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. 4110-0800-0383, bei nebaigtas statyti gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini)., įgytas 2006-05-06 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (t. 1, b.l. 55-56).
Matyti, kad atsakovė 2009-08-05 skundu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, nurodydama, kad ieškovas įvykdė statybos darbus, pastatydamas betoninį statinį -tvoros pamatus 1,4 metro aukščio, besiribojantį su jai priklausančiu sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) tuo pačiu pakeldamas gruntą jam priklausančiame sklype. Prašė nustatyti, ar minėtas statinys, pažeidžiantis mano interesus, sumenkinantis mano nuosavybes vertę yra pastatytas teisėtai ir legaliai. Nustačius, kad minėtas statinys yra pastatytas nelegaliai ir yra neteisėtas, prašė Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka imtis priemonių dėl statinio pašalinimo (t 1, b.l. 16).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas turi pagrindą remtis atsakovės argumentais dėl atsakovės sutikimo reikalingumo statant tokio pobūdžio atraminę sienelę arčiau leistinos iki gretimų sklypų ribos.Teismas turi objektyvų pagrindą konstatuoti,kad atsakovė iki 2010-10-01,t.y. iki naujo įstatymo priėmimo nedavė sutikimo ieškovui statyti atraminę sienelę ir aktyviais veiksmais dėl jos statybos nesutiko.Teismas neturi pagrindo remtis ieškovo argumentais,kad sutikimas pagal naują įstatymą nereikalingas,nes jau praėjo daugiau,kaip metai laiko.Teismas mato,kad ieškovas ir jo atstovas neteisingai aiškina įstatymą.Įstatymas šiuo atveju atgal negalioja.
Byloje pateikta 2010-09-10 specialisto išvada (t. 1, b.l. 17), kurioje nurodyta, kad bet kokia tvora ant sklypo ribos gali būti statoma, tik turint rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą. Be gretimo sklypo savininko sutikimo prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypų ribos) tvoras galima statyti: 1) statytojo sklypo šiaurinėje pusėje (tarp (>)315o ir (<) 45o) - ažūrinę tvorą, kurios kiaurymių plotas didesnis už 50% bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) (toliau - kiaurymių plotas); 2) statytojo sklypo rytinėje (tarp 45o ir 135o) ir vakarinėje (tarp 225o ir 315o) pusėse: ažūrinę tvorą, kurios kiaurymių plotas didesnis už 25%; 3) statytojo sklypo pietinėje pusėje (tarp (>)135o ir (<) 225o) - tvoros tipas nereglamentuojamas (t. 1, b.l. 23). Jei atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos, būtina gauti kaimyninio sklypo savininko rašytinį sutikimą. Neturint tokio sutikimo, atraminę sienutę galima statyti savo sklype (t. 1, b.l. 24). 2010-09-10 specialisto išvadoje nurodoma, kad schemoje pavaizduota viršutinė 0,5 m aukščio tiriamosios konstrukcijos dalis negali būti laikoma atramine sienute ar atraminės sienutės dalimi, nes ji neturi kontakto su už jos esančiu gruntu ir nesaugo jo nuo griūties, ji atlieka tik atitvėrimo (užtvaros) funkciją. Ši tiriamosios konstrukcijos dalis turi būti laikoma tvora. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad 1.1 pav. pavaizduota konstrukcija yra 1,0 m aukščio atraminė sienutė ir 0,5 m aukščio tvora (Reglamento 1 priedo 2 lentelės pastabų 3 punkte numatyta, kad tvoros aukštis skaičiuojamas nuo aukštesniojo žemės paviršiaus). Remiantis Reglamento 1 priedo 2 lentelės 12 ir 13 pozicijoje pateiktais reikalavimais (žr. 2 šios specialisto išvados tiriamosios dalies skirsnį) nesudėtingiems inžineriniams statiniams, tokia konstrukcija atitinka 1 grupės nesudėtingiems statiniams keliamus reikalavimus (t 1, b.l. 25).
Išvadoje konstatuota, kad tiriamojoje dalyje 1.1 pav. pavaizduotas 1,5 m aukščio (1,0 m atraminė sienutė ir 0,5 m tvora) inžinerinis statinys yra 1 grupės nesudėtingas statinys (t. 1, b.l. 26).
Byloje pateikta situacijos schema tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 27, 60), kurioje pažymėta atraminė siena, esanti tarp sklypų.
Antstolio D. T. 2010-02-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FA-0241-10-11 konstatuota, kad 2010-02-24 dieną 13 vai. 50 min., atvykta adresu (duomenys neskelbtini). Faktinių aplinkybių konstatavimo metu dalyvauja L. J.. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu naudojamas fotoaparatas SONY DCS-H10. : Faktinių aplinkybių konstatavimo metu matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), lyginant su kaimyniniu sklypu, yra skirtingame lygyje, t.y. Pareiškėjo sklypas yra aukštesnėje vietovėje, Pareiškėjo namo pirmo aukšto lygis yra ganėtinai aukštai - tai įrodo išėjimas iš namo į vidinį kiemą. Taip pat matyti, kad prie Pareiškėjui priklausančio sklypo kraštinės, kuri skiria skirtingo lygio sklypus, yra įrengta betoninė sienelė, kurios pagrindinė paskirtis, kaip paaiškino Pareiškėjas, yra sulaikyti galimą vandens nutekėjimą į kaimyninį sklypą. Apžiūrėjus šią betoninę sienelę iš gatvės pusės, Pareiškėjo sklypo link matoma, kad kaimyninio žemės sklypo savininkė yra pastačiusi tvorą bei pasodinusi dekoratyvinius medelius, kurie užstoja betoninę sienelę. Apžiūrėjus kitą sklypo kraštinę matyti, kad besiribojančių kaimyninių sklypų teritorijas skiria vielinė tvora, kuri tęsiasi pagal visą kraštinę iki pat gatvės. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu apžiūrėta teritorija nufotografuota. Nuotraukos pridedamos prie raidinių aplinkybių konstatavimo protokolo.(t 1, b.l. 28-31).
Iš prie protokolo esančių nuotraukų (t. 1, b.l. 31) matyti, kad žemės lygis ties sienute yra žemesnis už aukščiausią sienutės tašką.Tai tik patvirtina specialisto išvadą(b.l.17).
Iš nuotraukų (t. 1, b.l. 33-37, 39) matyti, kad prie tvoros auga tujų eilė ir du medžiai,matomai klevai,nes teisme ši aplinkybė atsakovės nebuvo paneigta.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2010-08-24 rašte dėl skundo (t. 1, b.l. 32) informuota, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai gavo prašymą dėl Jūsų kaimynės S. D. sklype pasodintų medžių. S. D. teigimu, klevai pasodinti iki 2007 metų. 2007 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-717 Dėl medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių " reglamentuoja, kad krūmai sodinami ne arčiu kaip 1 m, medžiai iki 3 m aukščio ir krūmai, užaugantys iki 3 m - ne arčiau kaip 2 m. , kiti medžiai -3 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir gatvės raudonųjų linijų. Už šių teisinių normų pažeidimą taikytina administracinė atsakomybė, tačiau įstatymas atgal negalioja. S. D. buvo įspėta, kad jos sklype medžiai prie sklypo ribos pasodinti nesilaikant teisiniu normų. S. D. tujos yra žemesnės už ieškovo sklypo atraminę sieną.
Sklypo plane pažymėta tarp sklypų esanti betoninė sienelė (t. 1, b.l. 41).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2010-06-10 rašte dėl kaimyninio sklypo apželdinimo (t. 1, b.l. 44) atsakant į ieškovo paklausimą, informuojama, kad privataus žemės sklypo savininkai, sodindami medžius ir krūmus, privalo vadovautis statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. Dl-128 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai" patvirtinimo" pakeitimo ir 1998 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 276 „Dėl respublikinių statybos normų „Miestų ir gyvenviečių sodybos" RSN 151-92 taikymo" pakeitimo" 1 priedo „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai" nuostatomis:
„5. Nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti:
krūmų ir gyvatvorių - ne mažiau kaip 1 m;žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio - 2 m;kitų medžių - 3 m.
6. Formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m."
Ieškovo teises reglamentuoja Civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) nuostatos:
„4.42 straipsnis. Teisė į kaimyninio sklypo medžių, krūmų ir kitų augalų dalis bei jų vaisius
1. Žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs
kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo.
2. Tokia teisė nesuteikiama žemės sklypo savininkui, jeigu kaimyniniame sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknys ir Šakos, esančios jo žemės sklype, netrukdo naudoti žemės
sklypą.
3. Visais atvejais žemės sklypo savininkas įgyja nuosavybės teisę į vaisius, gautus nuo kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų šakų, esančių jo žemės sklype, ir į vaisius, gautus nuo kaimyniniame žemės sklype augančių kitų augalų stiebų, šakų ir šaknų, esančių jo žemės sklype."
Ieškovo paaiškinimai (t.1, b.l. 119-124):Ieškovas šiuo nori pažymėti, kad kad Ieškovas pagrįstai kreipėsi į gerb. teismą dėl to, jog susidariusi situacija, kai Atsakovė neigia davusi sutikimą atraminės sienos statybai ir dėl to Ieškovas iki šiol negali pagrįsti atraminės sienos statybos teisėtumo, laikytina nepagrįstai pažeidžiančia Ieškovo teises bei teisėtus interesus, nes vien dėl to, jog Atsakovė nėra suteikusi Ieškovui sutikimo atraminės sienos statybai (nors tokį sutikimą yra davusi žodžiu), Ieškovas negali pilnai įgyvendinti savo, kaip savininko, nuosavybės teisių.
Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovo argumentais,nes matyti,kad atraminė sienutė buvo pastatyta dar ieškovui neesant savininku ir neabejotinai neturint buvusiam savininkui jokio šiam statiniui leidimo.Pasikeitusi teisinė situacija,leidžianti įteisinti neteisėtas statybas nėra besąligiškas pagrindas tenkinti ieškovo interesus kito savininko interesų nepaisymu,nes sutikimas šiuo atveju neduotas ir atsakomybę turi prisiimti ieškovas(CK 4.103str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 37-230/2010).
Nors ieškovas aiškina,kad 2010 m. spalio mėn. 1 d. įsigaliojus Statybos Įstatymo pakeitimams ir remiantis šią dieną galiojančiu teisiniu reguliavimu, norint įteisinti pastatytą Atraminę sienutę, toks Atsakovės sutikimas apskritai yra neprivalomas, juo labiau neprivalomi kiti Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje išvardinti statybą leidžiantys dokumentai, ką pagrindžia žemiau nurodyti teisiniai argumentai ir motyvai,bei nurodo,kad STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai" 1 priedo 2 lentelėje nurodyta, jei atraminė sienutė statoma ant žemės sklypo ribos, būtina gauti gretimo žemės sklypo savininko rašytinį sutikimą. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą tais atvejais, kai šios dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi (būtent taip yra nagrinėjamu atveju), tačiau pagal teisės aktu nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimu žemės sklypu savininku ar valdytoju sutikimus, statybą leidžiančiais dokumentais laikytini šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai.
Taigi matyti,kad ieškovui aiški situacija,tačiau jis po to pats sau prieštarauja nurodydamas,kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje nurodyta, jog rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytu statiniu per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų.Teismas dėl šitų argumentų jau yra pasisakęs ir jasi nesivadovauja,kaip pagrįstais.
Iš ieškovo argumentų matyti,kad ieškovas supranta,kad jo pirmtakas,kuris jam pardavė sklypą,įvykdė savavališką statybą ką konstatavo aukščiau minėtos institucijos ir dar Vilniaus rajono apylinkės teismas. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-11-08 sprendimu byloje Nr. 2-110-577/2010 (t.1, b.l. 100-108) ieškovo L. J. ieškinys, t.y. reikalavimas dėl panaikinimo Vilniaus apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009-11-16 reikalavimo Nr.(100)-11.55-1879 „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“ atmestas. Iš 2010-11-08 sprendimo:Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, vadovaudamasis LR Statybos įstatymo 28 str. ir Statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, 2009-08-03 surašė savavališkos statybos aktą Nr. (100)-11.39-11, kuriuo nustatė, kad L. J. savavališkai įvykdė statybos darbus: pastatė tvorą (cokolis, metaliniai strypai, mūro stulpai, aukštis iki 2,0 m) ant valstybiniam fondui priklausančios žemės, kuriai neturi nuosavybės ar kito valdymo teisės patvirtinančio dokumento; tvora aptvėrė žemės sklypą, esantį šalia L. J. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio Alyvų g. 16, Gineitiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r.; taip pat pastatė atraminę sieną, aukštis apie 1,5 m, L. J. ir S. D. žemės sklypų riboje (t. 1, b.l. 169), o 2009-11-16 surašė L.J. R. Nr. (100)-11.55-1879 dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, kuriuo pareikalavo iki 2010-03-10 savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą tvorą ant valstybei priklausančios žemės ir atraminę sieną, esančią L. J. ir S. D. žemės sklypų riboje (t. 1, b.l. 12).LR Statybos įstatymo (Savavališkos statybos akto surašymo metu galiojusios 2007-05-19 redakcijos) 3 str. 2 d. nustatė, kad teisė būti statytoju įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektą; 3) statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Pagal šio įstatymo 2 str. 71 d. savavališka statinio statyba - statinio (jo dalies) statyba be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju - neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju - turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t.y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų.Iš ginčijamo akto matyti, kad savavališkos statybos aktas buvo surašytas ieškovui dėl to, kad: a/ ieškovas pastatė tvorą ant valstybiniam fondui priklausančios žemės, kuriai neturi nuosavybės ar kito valdymo patvirtinančio dokumento; ja aptvėrė žemės sklypą, esantį šalia ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo; b/ pastatė apie 1,5 m aukščio atraminę sieną be suderinto supaprastinto statinio projekto, neturėdamas rašytinio kaimyninio sklypo savininko sutikimo.
Proceso dalyvių paaiškinimas bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas įgijo žemės sklypą pagal 2006-04-21 pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, b.l. 22-25); kaip teigia ieškovas, sklypo įsigijimo dieną tvora ir atraminė siena jau buvo pastatyti ankstesnių žemės sklypo savininkų. Tai patvirtino ir liudytoju apklaustas D. A. – buvęs žemės sklypo savininkas, - kuris taip pat paaiškino, kad atraminės sienelės statyba buvo baigta iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, bet tiksliai datos neprisimena, galimai 2006 m. Liudytojas patvirtino žinojęs, jog tvora aptvėrė ir valstybinės žemės dalį – apie 4 arus, bet lygiavosi į kaimynų tvoras; dėl atraminės sienelės statymo S. D. rašytinio sutikimo nebuvo, bet ji apie tai žinojo; sienelė buvo reikalinga apsaugoti jos sklypą nuo vandens, bėgančio iš liudytojui priklausančio sklypo; parduodamas sklypą, pardavė ieškovui ir atraminę sienelę bei tvorą.Ieškovas neginčija fakto, kad tvora pastatyta valstybei priklausančioje žemėje; teigia, jog jis ją įsigijo pirkdamas dabar jau jam nuosavybės teise 0,12 ha priklausantį sklypą žemės sklypą, o kadangi tvora aptverta dalis žemės – apie 7 arai priklauso valstybei, ieškovas siekia ją išpirkti. Taip pat teigia, kad atraminė sienelė pastatyta dar 2006 m., jos statymui buvo gautas žodinis S. D. sutikimas; pripažino, jog jokių dokumentų jos statybai neturi ir ankstesni sklypo savininkai jų neturėjo. Todėl teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo argumentais dėl jo, kaip nuosavybės teisių į statinius turėtojo, teises pažeidimo CK 4.37 str. prasme. Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo pozicija, kad ginčijamas savavališkos statybos aktas prieštarauja jo surašymo metu galiojusiems aktams, nes pagal įstatymo reikalavimus aktas gali būti surašytas tik asmeniui, vykdančiam savavališką statybą. Visų pirma, teismo nuomone, savavališkos statybos akto surašymo paskirtis – užfiksuoti savavališką statybą. Tai, kokiu momentu, t.y. ar statybos darbų pradžioje, ar statybos eigoje, ar statybos pabaigoje, ar užbaigus statybą, yra fiksuojamas savavališkos statybos faktas, nepaneigia aktu užfiksuotų statybos įstatymo pažeidimų. Nors statybos įstatyme bei statybos techniniame reglamente STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (redakcijose, galiojusiose akto surašymo dieną) savavališka statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai be atitinkamų leidimų ir pan., šių įstatymo bei poįstatyminio akto straipsnių, reglamentuojančių savavališką statybą, analizė sudaro pagrindą, atsižvelgiant į jų paskirtį bei esmę, daryti išvadą, kad statytoju plačiąją prasme laikomas asmuo - kuris ne tik investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui), bet ir tas, kuris laiko save neteisėtai pastatų statinių valdytoju. Be to, būtent žemės sklypo/daikto savininkas yra įstatymo įpareigotas rūpintis turimais daiktais taip, kad jie nekeltų pavojaus ir atitiktų teisės aktų reikalavimus.
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: nuotraukos (t. 1, b.l. 14-15), planas (t. 1, b.l. 26), ginčijamas savavališkos statybos aktas, kuriame ieškovas savo paaiškinimuose rašo apie atraminę sienutę (t. 1, b.l. 78-81), faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t. 1, b.l. 135-147), ieškovo paaiškinimai (t. 1, b.l. 171-172), planas (t. 1, b.l. 183) patvirtina, jog ginčo 1,5 m aukščio atraminė sienutė faktiškai pastatyta tarp ieškovo ir trečiojo asmens S. D. sklypų.
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ l priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 2 lentelės „Inžineriniai statiniai“ 13 eilutėje nustatytus kriterijus, atraminė sienutė, kurios aukštis 1,5 m, priskirtina II grupės nesudėtingiems statiniams, be to, atraminės sienutės statymui ant sklypo ribos nustatytas papildomas reikalavimas: būtina gauti kaimyninio sklypo savininko rašytinį sutikimą. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.2 papunktyje nustatyta, kad II grupės nesudėtingiems statiniams turi būti rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį turi patikrinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus. Be to, Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 2 lentelė nustato, kad bet kokia tvora ant sklypo ribos gali būti statoma, tik turint rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą. Be gretimo sklypo savininko sutikimo prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypų ribos) tvoras galima statyti: 1) statytojo sklypo šiaurinėje pusėje (tarp (>)315o ir (<) 45o) - ažūrinę tvorą, kurios kiaurymių plotas didesnis už 50% bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) (toliau - kiaurymių plotas); 2) statytojo sklypo rytinėje (tarp 45o ir 135o) ir vakarinėje (tarp 225o ir 315o) pusėse: ažūrinę tvorą, kurios kiaurymių plotas didesnis už 25%; 3) statytojo sklypo pietinėje pusėje (tarp (>)135o ir (<) 225o) - tvoros tipas nereglamentuojamas. Statant tvoras tarp sklypų, kurių paviršius turi skersinį (tvoros atžvilgiu) nuolydį, tvoros aukštis (įskaičiuojant į jį cokolį - atraminės sienutės viršutinę dalį) skaičiuojamas (matuojamas) nuo aukštesniojo žemės paviršiaus. Tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršinio vandens nutekėjimo nuo gretimo sklypo; kai yra toks pavojus, statytojas privalo, susitaręs su kaimyninio sklypo savininku, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą (į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą ar rasti abiem savininkams priimtiną sprendimą), gavus jos savininko sutikimą raštu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau paminėto reglamento nuostatos (redakcijos, galiojusios ir atraminės sienelės statybos metu, ir akto ir reikalavimo surašymo, ir dabar) visada, nepaisant, ar tai buvo 1 m, ar 1,5 m aukščio atraminė sienutė, reikalavo gretimo sklypo savininko sutikimo, nors statytojas ir statė atraminę sienutę savo sklypo ribose, jeigu atstumas nuo sklypo ribos : 1) prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypų ribos) - sklypo pietinėje pusėje (tarp (>)135o ir (<)225o); 2) ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos - sklypo rytinėje (tarp 45o ir 135o) ir vakarinėje (tarp 225o ir 315o) pusėse; 3) ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos - sklypo šiaurinėje pusėje (tarp (>)315o ir (<)45o). Todėl, esant nustatytam, darytina išvada, kad statant atraminę sienutę turėjo būti gautas trečiojo asmens S. D. rašytinis sutikimas – nepaisant to, ar ji buvo statoma sklypų riboje, ar 17 cm atstumu nuo ribos, ir nesant gretimo sklypo savininko rašytinio sutikimo laikytina, kad ji buvo pastatyta pažeidžiant statybos reglamento reikalavimus.
Teismas mato,kad savavališkų statybų faktas išnagrinėtas ir šioje byloje nenagrinėjama kokia atraminė sienelė,kur yra tiksliai pastatyta,ar tam reikalingas projektas,o nagrinėjamas ieškovo prašymas dėl įpareigojimo duoti leidimą įteisinti savavališką statybą.Tokiu būdu ieškovo aukščiau nurodyti argumentai dėl statybos reikalavimų laikymosi statant atraminę sienelę teismo nenagrinėtini ir neanalizuotini.
Aiškinant sistemiškai ir trumpai ieškovo nurodomą 1 metų terminą akivaizdu,kad jis pradeda galioti nuo įstatymo priėmimo jau visoms savavališkoms statyboms,kurios buvo padarytos iki įstatymo paskelbimo,t.y iki 2010-10-01 ir taip pat po to.Todėl iki šiol nepraėjo pretenzijos pareiškimo terminas ir pagal naują įstatymo redakciją,o atsakovė priešingai dar 2009 metais išreiškė pretenziją,ko pasekoje savavališka statyba buvo konstatuota.Todėl kiti ieškovo argumentai ir išvados neturi esminės įtakos teismo sprendimui netenkinti ieškovo prašymą įpareigoti atsakovę duoti sutikimą įteisinti savavališką statybą.
Teismas nesupranta kodėl ieškovas argumentuodamas,ir laikydamasis pozicijos,kad dėl šios priežasties, manytina, jog atraminei sienutei įteisinti nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, tame tarpe atsakovės rašytiniai sutikimai, ir tokiu būdu būtų apgintos ieškovo teisės ir teisėti interesai, dėl kurių gynybos vis tiek buvo kreiptasi į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo duoti rašytinį sutikimą dėl atraminės sienutės buvimo greta žemės sklypu ribos. Kam tokiu būdu kreiptis į teismą?
Nors ieškovas nurodo,kad jeigu gerb. teismas manytų, jog atraminei sienutei įteisinti yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, pažymime, jog savo poziciją dėl įpareigojimo duoti rašytinį sutikimą dėl atraminės sienutės buvimo greta žemės sklypu ribos grindžiame patikslintame ieškinyje nurodytais argumentais ir motyvais,teismas tokios galimybės netiria,nes tokio reikalavimo nebuvo pareikšta.
Dėl reikalavimo įpareigoti persodinti tujas ir kitus medžius.
Teismas turi pagrindą sutikti su ieškovo pateiktais argumentais: privataus žemės sklypo savininkai, sodindami medžius ir krūmus,privalo vadovautisstatybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „ Gyvenamieji pastatai" 1 priedo „Vienbučiu ir dvibučiu gyvenamųjų namu valdu užstatymo ir tvarkymo reikalavimai" ir statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „ Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" 9 - to priedo „Namo sklypu užstatymo ir tvarkymo reikalavimai" nuostatomis:„5. Nuo kaimyniniu sklypu ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti:krūmų ir gyvatvorių - ne mažiau kaip 1 m;žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, - 2 m;kitų medžių - 3 m.6. Formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytu ar šiaurės vakaru pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m."Ieškovo vertinimu tokie medžiai yra du klevai ir kriaušė.Su tuo teismas turi pagrindą sutikti.
Teismas nesutinka,kad atsakovės atsiliepime nurodytas argumentas, jog, remiantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 15 straipsniu atsakovė neva negali ar neturi teisės persodinti tujas ir kitus medžius, pasodintus pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, neturi jokio pagrindo, nes atsakovė byloje nėra pateikusi jokiu dokumentų, įrodančiu, kad jos susodinti augalai yra priskiriami saugotiniems. Minėto želdynų įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas nurodo, kad želdinių savininkai turi teisę „privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyniniu žemės sklypu ir namu valdu savininku, valdytoju ar naudotojų interesų". Dėl neteisėtai pasodintų atsakovės augalų, ieškovas jau yra kreipęsis ir gavęs atsakymus iš atsakovės atsiliepime minimų institucijų - t.y. Aplinkos ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (pateikti kartu su Ieškovo ieškiniu) ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros (pridedamas prie šių paaiškinimu), iš kuriu taip pat matyti, ieškovas pagrįstai reikalauja atsakovę persodinti ieškovo ieškinyje nurodytus medžius-du klevus,kriaušę ir tujas.
Atsakovė iš esmės teismo posėdžio metu sutiko persodinti minimus medžius ir tujas,todėl šioje dalyje ieškinys tenkinamas.Atsakovė įpareigojama savo lėšomis per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo persodinti tujų gyvatvorę,kuri pasodinta prie ieškovo sklypo ribos ir dar ten esančius du klevus ir kriaušę vadovaudamasi statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „ Gyvenamieji pastatai" 1 priedo „Vienbučiu ir dvibučiu gyvenamųjų namu valdu užstatymo ir tvarkymo reikalavimai" ir statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „ Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" 9 - to priedo „Namo sklypu užstatymo ir tvarkymo reikalavimai" nuostatomis.
Patenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovės priteisiamos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų apimčiai: 133 litai žyminio mokesčio(b.l.1,2),1180,62 lt advokato pagalbai(2t.,b.l.6,7),t.y.viso 1313,62 Lt(CPK 88,93 str.).
Iš ieškovo ir atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidos(pašto išlaidos) valstybei po 6,89 lito už procesinių dokumentų įteikimą(CPK 96str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Atsakovė S. D. (a.k(duomenys neskelbtini) įpareigojama per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos persodinti atsakovei priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) rytinėje pusėje esančią tujų gyvatvorę,du klevus ir kriaušę greta ieškovui nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo ribos, esančios (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Kitoje dalyje ieškinys netenkinamas.
Iš atsakovės S. D. (a.k(duomenys neskelbtini) priteisti ieškovui L. J. (a.k(duomenys neskelbtini) 1313,62 Lt(vieną tūkstantį tris šimtus trylika litų 62 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Iš atsakovės S. D. (a.k(duomenys neskelbtini) ir ieškovo L. J. (a.k(duomenys neskelbtini) priteisti po 6,89 Lt(šešis litus 89 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.