Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą - dešimčiai metų laisvės atėmimo, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - penkeriems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. S. paskirta galutinė dešimties metų laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nuteistas už tai, kad naktį iš 2008 m. lapkričio 6 d. į 7 d., apie 0.30 val., prie Klaipėdos miesto Herkaus Manto g. (duomenys neskelbtini) namo, turėdamas tikslą užvaldyti Z. T. Holgerio turtą, kumščiais sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris smūgius į galvą bei ant žemės nugriuvusiam nukentėjusiajam spyrė ne mažiau kaip vieną kartą į galvą, tokiais veiksmais Z. T. Holgeriui padarydamas kaktos dešinės pusės odos nubrozdinimą, poodines minkštųjų audinių kraujosruvas galvos bei kaklo abiejose pusėse (šoninėse dalyse), kraujosruvas akių vokuose ir paakiuose, dešiniojo smilkinkaulio – kaukolės pamato vidurinės duobės lūžį, nedidelį kraujo išsiliejimą virš kietojo smegenų dangalo dešinėje smilkininėje – pamatinėje dalyje, galvos smegenų sumušimą bei kraujosruvas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Po pavartoto smurto R. S. užvaldė Z. T. Holgerio 690,56 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su SIM kortele, 690,56 litų vertės vyrišką laikrodį Boccia, 200 litų ir 60 eurų. Šiais savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Klaipėdos apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam R. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sudėties, jo kaltės padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir BK 180 straipsnio 1 dalyje pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, ko iš esmės apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuosprendžio dalis dėl bausmių skyrimo teisėta ir pagrįsta, nes Klaipėdos apygardos teismas atsižvelgė į R. S. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir tyčios rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kitas reikšmingas bausmės dydžiui aplinkybes ir vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta, ką nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčija nuteistasis.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, t. y. ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį ir turi būti skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Už labai sunkų nusikaltimą – sunkų sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų, BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų, už sunkų nusikaltimą – plėšimą, BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas areštas arba laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų. Nagrinėjamu atveju teismas nuteistajam R. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte padarymą paskyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymą – penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Skirdamas nuteistajam R. S. būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmes, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų. Teismas įvertino nuteistojo R. S. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei jo kaltės formą ir rūšį. Vertindamas šias aplinkybes, apygardos teismas nuosprendyje nurodė kad veikiant tiesiogine tyčia padarytas itin pavojingas, labai sunkus nusikaltimas. Papildomai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog padarytas ne tik vienas labai sunkus nusikaltimas, bet ir vienas sunkus nusikaltimas. Smurtą nuteistasis R. S. prieš nukentėjusįjį Z. T. H. vartojo siekdamas užvaldyti pastarajam priklausantį turtą, todėl nuteistojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 1 dalį, kaip idealioji šių veikų sutaptis. Pastaroji aplinkybė sunkina nuteistojo teisinę padėtį, nes iš esmės vienu veiksmu buvo pažeistos dvi baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės – žmogaus sveikata bei turtinės teisės. Taip pat nuosprendyje įvertinti ir nusikalstamų veikų padarymo motyvai ir tikslai, t. y. veikos padarytos dėl savanaudiškų tikslų. Kolegija taip pat atkreipia, kad padarytos baigtos nusikalstamos veikos.

Apygardos teismas taip pat teisingai įvertino ir nuteistojo asmenybę. Kolegijos nuomone, nuteistojo asmenybė šiuo atveju turi esminės įtakos skiriant nuteistajam griežtesnę, nei BK 135 straipsnio 2 dalies ir BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistais R. S. niekur nedirba, anksčiau teistas šešis kartus už nusikalstamas veikas susijusias smurto panaudojimu (t. 2, b. l. 2-5). Nusikalstamas veikas dėl kurių pripažintas kaltu šiuo nuosprendžiu, nuteistasis padarė neišnykus ankstesniems teistumams, praėjus tik dviem savaitėms po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Bausmės atlikimo vietoje R. S. charakterizuojamas neigiamai (t. 2, b. l. 40). Kolegija konstatuoja, kad pastarosios aplinkybės didina nuteistojo asmenybės pavojingumą ir rodo, jog nuteistojo R. S. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, o yra nuoseklus jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Veikos padarytos dėl nuteistojo antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki šių nusikalstamų veikų padarymo.

Taip pat apygardos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tačiau, kolegijos nuomone, šiuo atveju vien tai, kad nuteistasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi neturi lemiamos reikšmės parenkant nuteistajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį. Nežiūrint į tai, kad nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, šiuo atveju kitos byloje nustatytos bausmės dydžio parinkimui reikšmingos ir nuteistajam nepalankios aplinkybės nulemia griežtesnių nei padarytų nusikalstamų veikų sankcijose numatyti bausmių vidurkiai paskyrimą. Kolegijos nuomone, šiuo atveju byloje nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė vertintina tik kaip pagrindas neskirti nuteistajam maksimalios laisvės atėmimo bausmės.

Pagrindų, leidžiančių skirti nuteistajam švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi ar BK 62 straipsniu, byloje nenustatyta.

Įvertinusi visas aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio nuostatas, teisingai įvertino nuteistojo R. S. asmenybę, atsižvelgė į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir pagrįstai nuteistajam už kiekvienos inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmes, didesnes nei BK 135 straipsnio dalies bei BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Nuteistajam už šių nusikalstamų veikų padarymą pagrįstai paskirta subendrinta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė subendrinta nepažeidžiant BK 63 straipsnio reikalavimų.

Kolegijos nuomone, tokia bausmė šiuo atveju nėra aiškiai per griežta, jos rūšis ir dydis atitinka BK VIII skyriuje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, kitas skyriuje esančias bausmių skyrimo taisykles ir nėra aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima paskirtą bausmę švelninti.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.