- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-12
- Bylos Nr.
- 2A-106/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Virginija Čekanauskaitė, Alė Bukavinienė
- Trečiasis asmuo
- L. Ž., V. Ž.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Filipopolis“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gembės statyba“
- Advokatai
- Laimutis Jankauskas, Vytenis Gubavičius
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Filipopolis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. galutinio sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-533-510/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gembės statyba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Filipopolis“, tretieji asmenys – L. Ž. ir V. Ž., dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Gembės statyba“ 2009-03-25 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iš atsakovo UAB „Filipopolis“ priteisti 97 861 Lt skolą, 35 817,13 Lt delspinigių, 15,21 procentų dydžio procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu UAB „Filipopolis“ 2001-09-28 sudarė statybos rangos sutartį Nr. 28.01 (toliau – Rangos sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo iki 2002 m. spalio mėnesio atlikti parduotuvių, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, o atsakovas įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti 97 861 Lt ir atsiskaityti pagal ieškovo pateiktą atliktų darbų aktą per penkias darbo dienas nuo šio akto pasirašymo. Pagal Rangos sutartį atsakovas už atliktus statybos darbus turėjo atsiskaityti iki 2002-11-05, tačiau liko skolingas ieškovui 97 861 Lt. Ieškovas, remdamasis Rangos sutarties 9.1 punktu, prašė priteisti 0,2 procentų dydžio delspinigių, tai yra 35 817,13 Lt už šešių mėnesių laikotarpį.
Ieškovas prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 6 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Filipopolis“ pateikė teismui prieštaravimus ir prašė preliminarų sprendimą panaikinti, o ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovas nurodytų darbų neatliko ir nustatyta tvarka jų neperdavė. Teigė, kad pateiktas 2010-10-31 atliktų darbų perdavimo aktas buvo pasirašytas tik ieškovo ir yra suklastotas, nes nepateikta įrodymų, patvirtinančių šio akto įteikimą atsakovui, taip pat kitų įrodymų, patvirtinančių skolą – atsakovo atsisakymą pasirašyti šį aktą, ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentų, kuriuose būtų užfiksuota skola, PVM sąskaitos faktūros, išrašytos atsakovui ir kt. Pažymėjo, kad ieškovas iki kreipimosi į teismą dėl skolos priteisimo nė karto neprašė nei žodžiu, nei raštu sumokėti skolą. Atsakovo nuomone, Rangos sutartis nors ir buvo pasirašyta, tačiau nebuvo vykdoma, nes atsakovas parduotuves įsigijo tik 2002-12-20.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 26 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą pakeitė ir ieškinį patenkino iš dalies – ieškovui iš atsakovo priteisė 97 861 Lt skolą, 14 326,85 Lt delspinigių, 15,21 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, remdamasis civiliniame procese taikomu tikimybių pusiausvyros principu, sprendė, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog šalys faktiškai vykdė Rangos sutartį, o atsakovui atstovavęs įmonės direktorius L. Ž. už ieškovo atliktus darbus neatsiskaitė. Tokią išvadą teismas grindė aplinkybėmis, kad L. Ž. neturi pinigų perdavimą patvirtinančių dokumentų, jog ieškovas su UAB „Lanlita“ buvo sudaręs sutartį dėl langų pristatymo į minėtas patalpas, jog liudytojai ieškovo darbuotojai V. J., J. G., A. Z. ir R. D. patvirtino tuo metu dirbę įvairius rekonstrukcijos darbus (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje. Teismas taip pat rėmėsi ieškovo ir UAB „Konstruktorių cechas“ 2001-11-05 pasirašytu architektūrinės – statybinės dokumentacijos atidavimo – priėmimo aktu Nr.1-1005-2a, patvirtinančiu, kad UAB „Konstruktorių cechas“ atliko projekto korektūrą.
Ieškovo atstovai bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad pateiktas 2002-10-31 atliktų darbų aktas yra ieškovo vienašališkai pasirašytas prieš paduodant ieškinį teismui, todėl teismas sprendė, jog šis aktas neturi įrodomosios reikšmės.
Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009, sprendė, kad 0,2 procentų dydžio delspinigiai yra laikytini nepagrįstais, todėl preliminariu sprendimu priteistą delspinigių dydį sumažino iki 0,08 procentų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Filipopolis“ apeliaciniu skundu prašo šį teismo sprendimą panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde rašoma:
1. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į bylos aplinkybių kontekstą, nepasisakė ir nevertino visų pateiktų įrodymų ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei CPK 185 straipsnį, todėl klaidingai sprendė, kad ieškovas atliko darbus atsakovo užsakymu, o ne buvusio savininko L. Ž. užsakymu.
2. Teismas rėmėsi 2001 m. rugsėjo – gruodžio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiais ir ieškovo darbuotojų parodymais, kad jie atliko darbus ginčo objekte. Tačiau teismas neatsižvelgė į liudytojų parodymus, kad darbų užsakovu buvo ne atsakovas, bet trečiasis asmuo L. Ž.. Kaip matyti iš 2001-07-16 statybos leidimo, leidimas rekonstruoti parduotuves buvo išduotas taip pat L. Ž.. Jam pardavus patalpas atsakovui, statybos leidime buvo padarytas prierašas, jog atsakovas perima statytojo teises. Patalpų pirkimo sutarties 1 punkte nurodyta, kad patalpų rekonstrukcija atsakovui įsigyjant patalpas jau buvo atlikta, nėra pateikti tik priėmimo naudoti dokumentai. Remiantis šiomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad atsakovas įsigijo jau rekonstruotas patalpas, todėl atsakovui nebuvo jokio pagrindo sudaryti Rangos sutartį.
3. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai rėmėsi tuo, kad ieškovas 2001-11-30 sudarė sutartį dėl penkių plastikinių langų montavimo. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad būtent šie langai buvo sumontuoti ginčo patalpose, priešingai, apelianto pateikta PVM sąskaita faktūra LAA Nr. 6375242 patvirtina, jog nuo 1998 m. iki šiol parduotuvėje yra eksploatuojami ne plastikiniai, o mediniai langai, kurie buvo sumontuoti buvusio savininko AB ,,Kauno skalsa“. Be to, langų montavimas nėra numatytas Rangos sutarties priede – darbų sąmatoje.
4. Teismas nepagrįstai rėmėsi 2001-11-05 architektūrinės – statybinės dokumentacijos atidavimo – priėmimo aktu, nes UAB ,,Konstruktorių cechas“ atliko ne visus patalpų rekonstrukcijos projektavimo darbus, o tik pagrindinio projekto korektūrą, todėl darbai pagal projekto pakoregavimus galėjo būti atlikti iki atsakovui įsigyjant patalpas 2001-12-20.
5. Ieškovas yra juridinis asmuo, todėl reikalavimą priteisti skolą privalo įrodyti ne tik sutartimi, bet ir buhalterinės apskaitos dokumentais, kurių teismas visiškai nevertino. Ieškovo pateikti 2001 m. ir 2002 m. balansai patvirtina, kad atsakovas buvo skolingas, tačiau kaip matyti iš 2003-01-16 šalių tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto, 2002-12-31 atsakovo skola ieškovui sudarė 21 595,24 Lt, kurią atsakovas sumokėjo 2003-02-26.
6. Ieškovas aštuonerius metus nereiškė jokių pretenzijų dėl skolos, o pablogėjus ekonominei situacijai šalyje nepagrįstai iš karto kreipėsi į teismą.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Gembės statyba“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas neginčija Rangos sutarties, nenurodo, jog ją pasirašęs atsakovo direktorius neturėjo įgaliojimų tokiai sutarčiai sudaryti, o ta aplinkybė, kad atsakovas nebuvo ginčo patalpų savininkas neturi įtakos įsipareigojimų vykdymui. Šalys buvo sudariusios ne vieną rangos sutartį dėl darbų atlikimo kituose objektuose, atsakovas nuolat vėluodavo atsiskaityti, todėl apeliaciniame skunde atsiskaitymus pagal kitas sutartis nepagrįstai nurodo kaip ginčijamos skolos apmokėjimą. Apeliantas pats sau prieštarauja – iš pradžių teigia, kad Rangos sutartis nebuvo vykdoma, o paskui nurodo, jog yra sumokėjęs ieškovui už atliktus darbus. Ieškovas teigia, kad nuolat žodžiu ragino atsakovą sumokėti skolą, tačiau atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų, nepraleidęs CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nurodyto dešimties metų ieškinio senaties termino, pagrįstai kreipėsi į teismą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti ne tik faktinį, bet ir teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str.).
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino surinktus įrodymus, nustatė visas šio ginčo išsprendimui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, o taip pat teisingai išaiškino, pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas ir, iš dalies patenkindamas ieškovo UAB „Gembės statyba“ ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama atsakovo apeliacinio skundo ribose.
Kaip minėta, ieškovas UAB „Gembės statyba“ (rangovas) 2001-09-28 statybos rangos sutarties Nr. 28.01 pagrindu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Filipopolis“ (užsakovas) už parduotuvių, esančių (duomenys neskelbtini), atliktą rekonstrukciją 97 861 Lt skolą, 35 817,13 Lt, tai yra 0,2 procentų dydžio, delspinigių už 6 mėn. laikotarpį, 15,21 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad atsakovas už šį darbą turėjo atsiskaityti iki 2002-11-05, tačiau atsisako vykdyti savo prievolę. Atsakovas, nesutikdamas su pareikštu reikalavimu, teigė, kad rangos sutartis nebuvo vykdoma, ieškovas nurodytų darbų neatliko, nustatyta tvarka jų neperdavė, neišrašė PVM sąskaitų faktūrų, nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų su duomenimis apie skolą ir kt. Apeliaciniame skunde iš esmės laikomasi tos pačios pozicijos, be to teigiama, kad teismas pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą.
Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais ir atmesdama atsakovo apeliacinį skundą, pažymi, kad visų pirma, abi ginčo šalys yra privatūs juridiniai asmenys, procese besinaudojantys profesionalių teisininkų – advokatų, pagalba. Taigi, akivaizdu, kad jiems yra žinomi teisių bei teisėtų interesų įgyvendinimo bei gynimo būdai. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nėra nustatytas viešas interesas, todėl teismas neturėjo ir neturi pagrindo veikti ex officio (CPK 320 str.).
Antra, apeliantas teisus teigdamas, jog rangos, o tuo labiau statybos rangos teisiniai santykiai, yra tiksliai reglamentuoti CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus pirmojo bei trečiojo skirsnio normų. Gausioje teismų praktikoje nagrinėjamais klausimais (atsiskaitymas pagal rangos sutartį) taip yra susiklosčiusios nuostatos, kaip rangos sutarties šalys turi veikti ir įforminti atliekamus veiksmus. Tačiau taip pat nurodoma, jog sprendžiant šiuos klausimus yra svarbu įvertinti būtent nagrinėjamoje byloje paaiškėjusius teisinius santykius, kuriuos atskleidžia byloje nustatytos konkrečios aplinkybės. Tuo tarpu iš šios bylos medžiagos aiškėja, kad sutartiniai įsipareigojimai ginčo šalis siejo ne vien dėl darbų minimame objekte. To neginčija nei apeliantas. Tuo remdamasi teisėjų kolegija pažymi, kad tokiais atvejais šalys, tarpusavyje bendradarbiaudamos, akivaizdu, neretai nesiima įstatymo bei sutarties joms suteiktų priemonių ir kt., tai yra šie santykiai neretai nėra formalizuojami.
Trečia, nežiūrint to, kad atsakovo procesiniuose dokumentuose, atstovų bei trečiojo asmens L. Ž. paaiškinimuose teigiama, kad 2001-09-28 sudaryta Rangos sutartis Nr. 28.01 šalių buvo pasirašyta nesiekiant sukurti jokių teisinių pasekmių, tačiau nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta ieškininių reikalavimų, susijusių su šios sutarties galiojimu (CK 1.78 str.). Byloje taip pat nėra duomenų, kad toks reikalavimas būtų nagrinėjamas kitoje byloje. Taigi ieškovas teigia, kad Sutartis buvo vykdoma ir pateikia įrodymus, ji nėra nuginčyta, todėl ja privalu vadovautis sprendžiant dėl vykdymo bei su tuo susijusių pasekmių.
Ketvirta, šalys nesiginčija dėl to, kad atsakovui UAB ,,Filipopolis“ priklausančių parduotuvių, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija buvo atlikta, taip pat nesiginčijama dėl šių darbų apimties, kokybės, kainos bei to, kad faktiškai šie darbai yra priimti, nes statinys yra pripažintas tinkamu naudoti.
Penkta, byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad Kauno apskrities viršininko administracijos komisija 2002-01-07 aktu dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti, konstatavo, jog Rangos sutarties objektas – parduotuvė tenkina nustatytus reikalavimus ir yra tinkama naudoti, o šio akto 4 punkte statytoju yra įvardintas atsakovas UAB ,,Filipopolis“, o statybos ir montavimo darbus atlikusiu asmeniu – ieškovas UAB ,,Gembės statyba“. Akto įvadinėje dalyje nurodyta, jog į komisijos sudėtį buvo įtrauktas ir dalyvavo statytojo atstovas L. A.. Byloje nėra duomenų, kad šis oficialus, teisines pasekmes sukuriantis dokumentas ar jame užfiksuoti atskiri duomenys būtų nuginčyti (CPK 197 str.). Todėl byloje nesant rašytinių įrodymų, jog dėl darbų šiame objekte tarp šalių būtų buvusi sudaryta kita nei ieškovo pateikta sutartis, pagal kurią su ieškovu pilnai atsiskaityta, apelianto argumentai, jog ieškovas UAB ,,Gembės statyba“ ginčo objekte nedirbo ir neturi teisės reikalauti apmokėjimo už darbą, atmetami, kaip prieštaraujantys bylos medžiagai (CPK 178 str.). Pagrindo daryti priešingą išvadą ir naikinti skundžiamą teismo sprendimą taip pat neduoda apelianto bei trečiojo asmens L. Ž. teiginiai, jog, priešingai, nei sprendė teismas, Sutartis bei sąmata neįrodo, kad ieškovo įsipareigojimai buvo vykdomi ir įvykdyti, kad to neįrodo ir ieškovo pateikti ir teismo įvertinti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kad ieškovo argumentus paneigia 2001-12-20 sutarties, kurios pagrindu ginčo turtą iš L. Ž. įsigijo atsakovas, 1 punkto pastaboje esantys duomenys, o taip pat argumentai, susiję su langų įrengimu bei architektūrine – statybine dokumentacija, ieškovo finansinės atskaitomybės duomenimis ir kt. (CPK 185 str.).
Šešta, atsakovas, laikydamasis pozicijos, jog ieškovas UAB ,,Gembės statyba“ ginčo objekte jokių darbų, numatytų Rangos sutartyje, neatliko, netvirtina, jog su juo už šį objektą atsiskaitinėjo ir teigia, jog už šiuos darbus buvo atsiskaityta, kai trečiasis asmuo L. Ž. sumokėjo pinigus asmeniškai atsakovo UAB ,,Filipopolis“ administracijos vadovui R. Ž.. Tačiau atsižvelgiant į pirmiau paminėtas byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad į bylą nepateikti tai patvirtinantys įrodymai, o teismo apklaustas liudytoju R. Ž. minėtas aplinkybes neigė, minimi apelianto motyvai taip pat atmetami.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais ir civiliniame procese taikomu tikimybių pusiausvyros principu, turėjo pagrindą spręsti, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog šalys faktiškai vykdė Rangos sutartį, o atsakovas už ieškovo atliktus darbus neatsiskaitė, ir priteisti paminėtą skolą, delspinigius, bei palūkanas (CK 6.189, 6.200, 6.256 str., 6.681 str. 1 d.).
Taip pat atmetami apelianto teiginiai, susiję su, jo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo padarytais CPK normų pažeidimais (sprendime neįvertinti visi atsakovo pateikti įrodymai ir kt.). Kaip minėta, teismo sprendime nustačius esmines bylos aplinkybes, kurių pagrindu daroma išvada dėl ieškovo pareikšto reikalavimo pagrįstumo, o atsakovo pateiktų prieštaravimų nepagrįstumo, tuo atveju, kai yra teisingai išnagrinėta byla, visų kitų įrodymų bei aplinkybių išsamus neišanalizavimas negali būti vertinamas kaip apelianto nurodomo CPK 185 straipsnio, 265 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto pažeidimas. Beje, iš teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas nurodė motyvus, tai yra pasisakė dėl atmetamų esminių atsakovo įrodymų bei argumentų.
Kaip žinoma, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovo apeliacinis skundas yra atmetamas, todėl, vadovaujantis CPK 79 bei 88 straipsnių nuostatomis, iš atsakovo valstybei priteistina 4,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 95).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Filipopolis“ (įmonės kodas 11034422) valstybei 4,25 Lt (keturi litai 25 ct) procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas.