- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-25
- Bylos Nr.
- ATP-968-594/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – Kaišiadorių rajono policijos komisariatas) apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo A. M. (toliau – A. M.) administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu A. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 str. už tai, kad jis 2015 m. birželio 9 d., apie 20.41 val., būdamas adresu (duomenys neskelbtini), paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu 112, žinomai melagingai iškvietė policiją – pranešė, kad (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje pasikoręs A. V., 32 metų amžiaus. Policijai nuvykus minėtu adresu, joks lavonas nerastas. Vėliau, A. M. paaiškino, kad būdamas neblaivus sugalvojo iškviesti policiją ir pabėgo, kad šie atvykę jo nepamatytų.
Už šių veiksmų atlikimą skundžiamu Kauno apylinkės teismo nutarimu A. M. buvo paskirta 120 (vieno šimto dvidešimties) eurų bauda.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Kaišiadorių rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą, paliekant pirmosios instancijos teismo paskirtą 120 (vieno šimto dvidešimties eurų) baudą bei įpareigojant A. M. atlyginti Kaišiadorių rajono policijos komisariatui 1,53 eurų turtinį nuostolį.
Institucijos teigimu, nepagrįsti piliečių iškvietimai iškraipo normalų specialiųjų tarnybų darbą, dėl ko kyla grėsmė netinkamai sureaguoti į įvykį, kur tikrai bus reikalinga policijos pagalba arba bus nevykdomi kiti šiai institucijai priskirti uždaviniai. Apeliaciniu skundu pažymima, kad teikiant nagrinėjamą administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teismui, prie bylos buvo prijungtas ir Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininko pasirašytas prašymas atlyginti įstaigai patirtą nuostolį, kuris buvo nustatytas remiantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsakingų struktūrinių padalinių skaičiavimais.
Kaišiadorių rajono policijos komisariato apeliacinis skundas netenkinamas.
Byloje ginčo dėl A. M. padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 186 str., nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik išlaidų priteisimo klausimas, todėl apygardos teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumo dalį tik dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu A. M. buvo pripažintas kaltu už tai, jog jis bendrosios pagalbos telefonu 112 melagingai pranešė ir iškvietė policijos pareigūnus, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje yra pasikoręs A. V.. Sutinkamai su analizuojamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, pagal A. M. melagingą pranešimą į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nurodytu adresu jokio lavono nerado. Nustatyta, jog telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo skambinta bendruoju pagalbos telefonu 112, priklauso A. M., kuris administracinio teisės pažeidimo protokolo jo atžvilgiu surašymo metu savo kaltę jam inkriminuojamo teisės pažeidimo, numatyto ATPK 186 str., padaryme pripažino visiškai, paaiškinęs, kad įvykio metu jis buvo neblaivus (b. l. 5). Tokiu būdu, nustačius, jog pranešimas policijos pareigūnams buvo melagingas, administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 186 str. (žinomai melagingas specialiųjų tarnybų iškvietimas) buvo perduota Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.
Šalies argumentai
Bylos duomenimis, Kaišiadorių rajono policijos komisariatas kartu su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga Kaišiadorių rajono apylinkės teismui pateikė ir prašymą dėl turtinio nuostolio atlyginimo. Remiantis pateikto prašymo turiniu, dėl melagingo A. M. policijos iškvietimo, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui buvo padarytas 1,58 eurų turtinis nuostolis (b. l. 4).
Šių duomenų kontekste pažymėtina, kad turtinių nuostolių atlyginimo institutas yra įtvirtintas ATPK 37 str.. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio 1 dalimi, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį <...>. ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl, sprendžiant klausimą dėl ATPK 37 str. nuostatų taikymo, įvertintinos ir kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normos. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.249 str. 1 d., pagal kurią, žala - tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Šiuo aspektu analizuojant Kaišiadorių rajono policijos komisariato apeliacinio skundo turinį matyti, kad nagrinėjamu atveju Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirta turtine žala Institucija laiko išlaidas, atsiradusias dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras, o pareigūnams išmokėtas darbo užmokestis. Vertinant tokius apelianto argumentus vis tik pažymėtina, kad policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tarp jų ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 str. 1 d.). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tarp jų ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kt., atlikti lėšas skiria valstybė. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami tiesiogines savo pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo panaudotas, be to, darbo užmokestis pareigūnams būtų buvęs išmokėtas nepriklausomai nuo to ar būtų buvęs gautas šis pranešimas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl melagingo A. M. pranešimo į iškvietimą reagavusi Institucija patyrė nuostolių, kaip jie suprantami CK 6.249 str. prasme.
Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad skundžiamas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.