- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-12
- Bylos Nr.
- ATP-832-290/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00088-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Z. M. J. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutarimo jos administracinių teisės pažeidimų byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutarimu Z. M. J., pripažinta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir nubausta, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. - 28 eurų bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. - 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams. Paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.
Z. M. J. nubausta už tai, kad 2014-08-21 apie 15.40 val. Z. M. J. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia prekybos centro (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vairuodama ir manevruodama jai priklausančia transporto priemone – automobiliu „Ford Kuga“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ? išvažiuodama iš stovėjimo vietos, iš jos išsukdama, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad eismas būtų saugus, ir du kartus automobilio priekiu (kairės pusės bamperiu) atsitrenkė į šalia stovėjusią A. K. priklausančią transporto priemonę ? „VW Sharan“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) – ir apgadino jos dešinės pusės galinį bamperį – padarė žalos ? ir iš eismo įvykio vietos pasišalino ? pažeidė tuo metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 9, 132 ir 232 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Z. M. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-07-13 nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Z. M. J. tokio įvykio neprisimina, neprisimina ar tą dieną buvo (duomenys neskelbtini). Jei toks įvykis ir buvo, tai Z. M. J. jokio kontakto automobiliu nejuto, nes nebuvo tikslo tyčia pasišalinti iš įvykio vietos. Ji nevartoja alkoholio, t.y. girta negalėjo būti, „Ford Kuga“ yra draustas ir „Kasko“ draudimu ir civilinės atsakomybės draudimu, todėl motyvų pasišalinti iš įvykio vietos (jei autoįvykis tikrai buvo) neturėjo.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tyrimo eigoje paaiškėjo, kad pagal nukentėjusiojo bei liudytojo parodymus, abiejų automobilių apgadinimus tokio susidūrimo mechanizmo negalėjo būti. Pas „WV Sharan“ nubrozdinimas matosi ant užpakalinio bamperio dešinėje pusėje iš galo. Apeliantė išvažiuodama atbuline eiga, net per du kartus, iš tos padėties, kurioje buvo abu automobiliai, nei kairiuoju nei dešiniuoju priekiniu bamperiu tokių nubrozdinimų „WV Sharan“ padaryti negalėjo. Neatitinka nei galimo kontakto kampas, nei bamperių aukščiai, nei bamperių forma. Sumodeliuoti kontaktą, kad teoriškai atitiktų nubrozdinimai ant apeliantės ir kito automobilio galima, bet tai neatitiktų autoįvykio turimos medžiagos, t.y. liudytojo ir nukentėjusiojo parodymams, kurie yra ir taip pakankamai prieštaringi ir kritikuotini. Autoįvykio tyrimas buvo atliekamas labai neoperatyviai, dėl to neišliko daug svarbių įrodymų (neišsaugotas vaizdo įrašas, per tokį laikotarpį galima daug kartų sudaužyti ir atremontuoti automobilį), taip pat tyrimas atliktas su procesiniais pažeidimais (liudytojui pateikta atpažinti apeliantės automobilio nuotrauka ne pagal taisykles, o reikėjo taikyti BPK normas ir pateikti kelias nuotraukas). Prašė paskirti autotechninę ekspertizę, tačiau teismas pasiūlė susirasti kompetentingą specialistą, kuris teisme pagal bylos medžiagą galėtų pateikti savo išvadą. Vedė derybas su ekspertu V. M., persiuntė jam visas bylos kopijas, tačiau bylos nagrinėjimo dieną jis buvo išvykęs į užsienį. Privataus telefoninio pokalbio metu jis pasakė, kad specialisto nereikia, kad būtų galima pamatyti, jog „WV Sharan“ tokio sugadinimo pagal pateiktą susidūrimo mechanizmą padaryti neįmanoma. Tai apeliantę padrąsino ir nutarė neprašyti atidėti bylos. Teismas nevisapusiškai išnagrinėjo šią bylą, nepilnai išanalizavo turimus įrodymus, dėl to padarė neteisingą išvadą.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.
Zitos M. J. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.
Remiantis ATPK 257 straipsniu, administracinę bylą nagrinėjantis organas (kartu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas išsamiai ir laikydamasis įstatymo reikalavimų išnagrinėjo bylą, išklausė ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojų parodymus, įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus.
Bylos įrodymų visuma – administracinio teisės pažeidimo protokolas, (b.l. 6), tarnybiniai pranešimai (b.l. 7, 8, 9), Z. M. J., M. J., A. K. paaiškinimai (b.l. 11-14), eismo įvykio vietos schema su papildomais duomenimis (b.l. 15), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b.l. 18), automobilių nuotraukos (b.l. 19-23), bei teismo posėdyje apklausto nukentėjusiojo A. K. ir liudytojų (M. J., A. R., G. M.) paaiškinimai.
Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
Apeliaciniame skunde neigiant kaltę dėl pažeidimų padarymo nurodoma, jog Z. M. J. pažeidimų nepadarė, kontakto su kitu automobiliu nejautė, taip pat kritikuojami nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, teigiant jog tyrimo eigoje paaiškėjo, kad pagal jų parodymus ir abiejų automobilių apgadinimus tokio susidūrimo mechanizmo negalėjo būti.
Apylinkės teismas, įvertinęs Z. M. J. parodymus kompleksiškai kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumoje, pripažino jog apeliantės išdėstytas aplinkybes paneigia nukentėjusiojo A. K. ir M. J. paaiškinimai. Tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritartina iš esmės. Vertinant aptartų apeliantės parodymų visumą, jų patikimumą ir objektyvumą, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra teisinga. Natūralu, jog gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nagrinėjamo įvykio aplinkybių, savo tikslų bei motyvų. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu apklaustų asmenų parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga, kurios kompleksinis vertinimas leidžia pagrįstai patvirtinti ar paneigti kaltininko pateiktą įvykių versiją.
Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklauso nukentėjusiojo A. K. parodymų, įvykio dieną jis buvo palikęs automobilį „VW Sharan“ prekybos centro aikštelėje, atėjus prie automobilio, prie jo rado vaikiną ir merginą, kurie nurodė, jog jo automobilį užkabino kitas automobilis t.y. žalios/salotinės spalvos džipas ir išvažiavo. Po kelių dienų nukentėjusysis nuvyko į prekybos centrą ir peržiūrėjo filmuotą medžiagą, kurioje matė, kaip šalia jo automobilio stovėjo salotinės spalvos automobilis „Ford Kuga“, kuris išvažinėjo atbulas ir kelis kartus atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilį, nes gale neleistinoje vietoje stovėjo kitas visureigis, matėsi, jog vairavo moteris trumpais plaukais. Apeliantė ginčija susidūrimo mechanizmą, tačiau nukentėjusiojo parodymai yra aiškūs ir nepaneigti, jis paaiškino, kad vaizdo įraše (kuris nebuvo išsaugotas ir pateiktas policijos pareigūnams) matyti, jog šalia nukentėjusiojo automobilio, kuris stovėjo priekiu į sieną, automobilis „Ford Kuga“ stovėjo jam iš dešinės, taip pat priekiu į sieną. Išvažiuodamas atbulas automobilis „Ford Kuga“ bandė išsukti į dešinę, kelis kartus bandė išvažiuoti, išvažiavo išsukdamas atbulas į dešinę pusę, tada išsilygino ir išvažiavo tiesiai.
Šiai įvykių sekai neprieštarauja ir kitų nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje apklausto M. J. tiesiogiai ir betarpiškai mačiusio įvykį, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kuriuose jis pakankamai detaliai išdėstė analizuojamo įvykio aplinkybes, iš kurių seka, kad Z. M. J. skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairuodama ir manevruodama jai priklausančia transporto priemone „Ford Kuga“ ir važiuodama atbuline eiga nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir atsitrenkė į kitą automobilį, dėl ko abiems automobiliams buvo padaryta žala. Šis liudytojas tiesiogiai matė įvykį ir girdėjo Z.M. J. vairuojamo automobilio atsitrenkimo į nukentėjusiojo automobilį garsus. Teismas tinkamai įvertino šio liudytojo parodymus, pasisakė, jog neesminiai neatitikimai (dėl automobilio markės ir automobilio pusės, kuria buvo atsitrenkta į nukentėjusiojo automobilį) yra pateisinami ir liudytojas tiesiog žmogiškai suklydo, o šios abejonės buvo pašalintos nagrinėjant bylą teisme. Šiame kontekste pažymima ir tai, kad procesinių pažeidimų liudytojui M. J. parodant apeliantės automobilio nuotraukas nepadaryta. Liudytojas iš karto po įvykio policijos pareigūnams nurodė automobilio spalvą ir valstybinius numerius, tačiau suklydo nurodydamas automobilio markę, todėl siekiant įsitikinti, jog tai tas automobilis buvo parodyta automobilio nuotrauka, tačiau nebuvo atliktas BPK nustatytas atpažinimo veiksmas.
Kritikuodama apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą ir ginčydama padarytas išvadas apeliantė ginčija susidūrimo mechanizmą, teigdama, jog ji išvažiuodama atbuline eiga net per du kartus iš tos padėties, kurioje buvo abu automobiliai, nei kairiuoju, nei dešiniuoju priekiniu bamperiu tokių nubrozdinimų automobiliui „VW Sharan“ padaryti negalėjo. Tačiau byloje įrodymų visumos kontekste pažymėta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus patrulio G. M. 2015-01-20 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad apžiūrėjus automobilį „Ford Kuga“ ant bamperio dešiniojo kampo matėsi didelis apgadinimas – braukimo žymės. Pagal apgadinimo pobūdį šis apgadinimas neatitiko tiriamo įvykio apgadinimų. Policijos pareigūnas nustatė, kad ant priekinio bamperio kairio kampo matėsi braukimo žymė, tačiau ji buvo poliruota ir vos matėsi. Z. M. J. buvo informuota iki tyrimo pabaigos neremontuoti automobilio, nekeisti jo dabartinės būsenos, tačiau pakartotinai nusprendus apžiūrėti automobilius, jų sustatyti nepavyko, nes Z.M. J. automobilio bamperis buvo perdažytas ir apgadinimų nesimatė. Teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas G. M. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtino, nurodė, jog yra įsitikinęs pažeidimo padarymu, iš pradžių apgadinimai ant automobilio „Ford Kuga“ buvo, o vėliau buvo paslėpti, buvo poliruota tik viena bamperio pusė, nors apibraižytos buvo abi, tai kėlė įtarimų. O automobilius nusprendus sustatyti, kad patikrinti susidūrimo mechanizmą automobilis „Ford Kuga“ buvo jau perdažytu bamperiu. Be to, nukentėjusysis aiškiai nurodė, jog iš filmuotos medžiagos matė, jog automobilis „Ford Kuga“ bandė išsukti ir kelis kartus pasitaisyti, tačiau priekiu kliudė jo automobilį. Aptartų įrodymų visuma patvirtina, pirmosios instancijos teismo skundžiamame nutarime nustatytą susidūrimo mechanizmą, o apeliaciniame skunde keliamos abejonės yra tik subjektyvus bylos aplinkybių vertinimas, bei apeliantei palankios versijos kėlimas, tikslu išvengti gresiančios griežtos administracinės atsakomybės. Apeliacinio skundo argumentas dėl techninės ekspertizės skyrimo buvo aptartas skundžiamame nutarime. Iš bylos duomenų matyti, jog šiuo metu apeliantės automobilio bamperis yra perdažytas, todėl ekspertui iš padarytų nuotraukų, kurios taip pat nėra itin geros kokybės, o kaip nustatyta „Ford Kuga“ automobilis nufotografuotas jau po poliravimo, nebūtų galimybių nustatyti susidūrimo mechanizmą. Susidūrimo mechanizmas nustatytas policijos pareigūno, kuris dirba Eismo įvykių registravimo skyriuje, turi tokio pobūdžio darbinės patirties bei realiai matė abu automobilius paaiškinimais, bei kitais byloje surinktais ir skundžiamame nutarime aptartais įrodymais. Be to, kaip teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas, tiek pažeidėjai tiek ir jos gynėjui buvo suteikta galimybė nurodyti klausimus specialistui, ar ekspertui, nurodyti pageidaujamą apklausti specialistą, tačiau net du kartus atidėjus teismo posėdį, jokių prašymų pareikšta nebuvo. Įvertinus išdėstytus argumentus Z.M. J. kaltė padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą įrodyta.
Žemesnės instancijos teismas
Aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos aplinkybes ir dėl Z. M. J. kaltės padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose dėl ATPK 130 str. 1 d. taikymo yra pažymėjęs, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį ir paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-11-2012). Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą.
Šalies argumentai
Apeliantės skunde nurodyti argumentai, kad ji nesiekė pasišalinti iš įvykio vietos, nes nesuvokė, jog ji sukėlė eismo įvykį ir šalinasi iš įvykio vietos, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad apeliantės automobilis du kartus atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilį, liudytojas M. J. nurodė, jog buvo netoliese ir girdėjo automobilių susidūrimo garsus, todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog apeliantė nejuto jokio kontakto atmestini, kaip nepagrįsti. Svarbu ir tai, kad automobilio „VW Sharan“ apgadinimai yra aiškiai matomi, akivaizdu, jog toks susidūrimas iš tiesų negalėjo būti nejuntamas ir negirdimas. Taip pat šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad Z. M. J. iškviesta į policijos įstaigą, atvyko automobiliu, kurio bamperis iš abiejų šonų buvo apgadintas, tačiau tik vienas iš jų, kaip nustatyta tos pusės, kuria buvo kliudytas nukentėjusiojo automobilis buvo poliruotas, taip bandant paslėpti susidūrimo pėdsakus.
Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Z. M. J. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, suvokusi, jog įvyko eismo įvykis, ir tikėdamasi išvengti atsakomybės, kadangi nepranešė policijos pareigūnams apie eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprato savo veiksmų neteisėtumą ir priešingumą Kelių eismo taisyklėms, nevykdė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje. Nustatytų aplinkybių nepaneigia apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantės automobilis buvo apdraustas ir privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir „Kasko“ draudimu. Z. M. J. suvokė, jog yra susijusi su eismo įvykiu, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino, į eismo įvykio vietą negrįžo, o žinodama, jog turi pareigą pranešti apie įvykį policijai, ir turėdama galimybę policijai apie įvykį pranešti, to nepadarė.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantė administracinių teisės pažeidimų nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, numatytus pažeidimus, todėl skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjas
nutarė:
palikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutarimą nepakeistą ir Z. M. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.