- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-15
- Bylos Nr.
- II-118-892/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-01638-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Ieva Pluirienė,
dalyvaujant pareiškėjai V. K.,
išnagrinėjusi V. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus kelių policijos poskyrio (toliau – Vilniaus rajono PK) 2012-08-27 nutarimo Nr. 10-57-AT1-296 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
V. K. 2012-07-20 kreipėsi į Vilniaus rajono PK su pareiškimu, kuriame nurodė, kad 2012-07-19, apie 22 val. Vilniaus r., Pagirių sen., Gudelių k., automobilis ,,Audi 100 C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. J. (V. J.), partrenkė jos šunį, kuris dėl patirtų sužalojimų nugaišo. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Vilniaus rajono PK pareigūnas – specialistas V. S. (V. S.) 2012-08-27 priėmė nutarimą Nr. 10-57-AT1-296 administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, nes remiantis tyrimo metu surinktų įrodymu visuma, V. J. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str., sudėties.
Šalies argumentai
Skunde teismui V. K. prašė nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, priėmusiai nutarimą, nagrinėti iš naujo, įpareigojant tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą (b. l. 1-3). Skunde nurodė, kad pareigūnai nenustatė visų bylos aplinkybių tam, kad kaltas asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos (ATPK 130 str.). ATPK 284 str. 1 d. nustatyta pareiga organui (pareigūnui) išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nagrinėjamu atveju ši pareiga įvykdyta netinkamai. Pareigūnai padarė nepagrįstą išvadą, kad sužalojimų ant automobilio nebuvimas reiškia kontakto su šunimi nebuvimą.
Atsiliepimas
Nutarimą surašiusi institucija atsiliepime prašo skundo netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą. Atsiliepime nurodoma, kad apie eismo įvykį policijai pranešta nebuvo, įvykis nebuvo įformintas, todėl nebuvo užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės bei eismo įvykio pėdsakai, kas turi reikšmės nustatant eismo įvykio kaltininką. ATPK 260 str. 1 d. reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją, tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginti nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Protokole turi būti pateikiamas aiškus kaltinimas pagal inkriminuojamosios teisės normos dispoziciją. Nagrinėjant V. K. pareiškimą, abiejų pusių parodymai buvo prieštaringi, todėl patvirtinti arba paneigti vienos ar kitos pusės žodžius institucija, priėmusi nutarimą, neturėjo galimybės. Be to, 2012-07-28 šuns savininkė buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 str. 1 d. dėl to, kad jai priklausantis šuo, nespėjus jo uždaryti, išbėgo iš kiemo bei buvo bendrojo naudojimo vietoje, gatvėje, kur buvo nublokštas automobilio. V. K. neskundė priimto sprendimo, o tai reiškia, kad sutiko su jai inkriminuotu administracinės teisės pažeidimu ir skirta nuobauda.
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skundą. Nurodė, kad policija patikėjo tik V. J. žodžiu. Liudytojas D. B. pasakė tą, kas jo buvo paprašyta pasakyti ir policija juo patikėjo. Dar kartą reikėtų apklausti, kad jis pasakytų, jog melavo. Reikėtų liudytojo paklausti, kurioje būtent vietoje buvo sustojusi mašina, kurioje vietoje gulėjo šuo. Pareiškėja su vyru 2012-07-19 apie 22 val. vedžiojo šunį, liepos mėnesį tokiu metu tikrai nėra dar tamsu, šuo visada yra vedžiojamas su pavadžiu, pavedžiojus šunį, atidarė garažo vartus, o prieš juos uždarant šuo kažkaip išsmuko ir pabėgo į želdinius už namo. Staiga išgirdo šuns staugimą, nubėgę už namo, pamatė nuvažiuojančią mašiną, šuo gulėjo kruvinas. Pareiškėja paėmė groteles, kurios liko nuo automobilio ir nubėgo paskui mašiną, matė, kad mašina įsuko į V. J. kiemą. Tiksliai negali pasakyti, koks buvo automobilis, kadangi paties partrenkimo momento nematė. Pareiškėjai įbėgus į V. J. kiemą V. J. pasilenkęs apžiūrinėjo mašiną. Paklausus ar jo grotelės, jis patvirtino, kad jo. Tada su vyru nuvežė šunį pas veterinarą, grįžo apie 2 val. 30 min. nakties, o 6 val. ryto šuo numirė. Policijos nekvietė, nes skubėjo vežti šunį pas veterinarą. Kitą dieną nuvažiavo į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą. Įvykio metu kitų žmonių tikrai nebuvo, todėl niekas nematė to įvykio.
Teismo posėdyje liudytojas V. S. (V. S.) paaiškino, kad jis yra Vilniaus r. policijos komisariato Viešosios policijos kelių poskyrio specialistas. Gavo iš savo viršininkų tarnybinį pranešimą, kad 2012-07-19 įvyko įvykis, kurio metu buvo mirtinai sužalotas šuo. Tarnybinį pranešimą perdavė Vilniaus r. Pagirių nuovados įgaliotiniai. Kadangi iš pradžių jie tyrė, ir nustatė, kad galimai gali būti eismo įvykis, todėl buvo perduota į kelių policijos poskyrį. Kelių policijos poskyris, nagrinėjant šitą pareiškimą, turėjo padaryti išvadą, ar tai buvo eismo įvykis, ar nebuvo. Buvo iškviesti minėti žmonės, kurie galimai galėjo būti įvykio metu. Išsikvietus vairuotoją, vairuotojas atvyko su savo liudytoju ir tėvu. Tėvas apklaustas nebuvo, nes iš karto pasakė, kad nieko nematė. Buvo apklaustas ,,Audi 100“ vairuotojas ir liudininkas. Vairuotojas paaiškino, kad jis važiavo tamsiu paros metu, pamatė keliu važiuojanti dviratininką, apvažiavo jį ir dar pasignalizavo dviratininkui, kadangi jį atpažino. Apvažiavus dviratininką, nuvažiavo tiesiai link savo namų. Staiga iš krūmų iššoko į kelią šuo. Jis pradėjo stabdyti, bet nepavyko pilnai sustabdyti mašinos ir įvyko įvykis. Nėra aišku, ar šuo atsitrenkė į automobilį, ar automobilis atsitrenkė. Šios aplinkybės pareigūnai negalėjo nustatyti. Vairuotojas paaiškino, kad jis išlipo iš automobilio pasižiūrėti, bet šuns nebuvo, automobilis nebuvo apgadintas, žalos nepatyrė. Pasižiūrėjęs išvažiavo namo, o liudytojas paaiškino maždaug tą patį, kad jį apvažiavo ,,Audi“ automobilis, jam pasignalizavo ir jį aplenkęs iš kairės pusės nuvažiavo tiesiai link savo namų. Dviratininkas pastebėjo, kad užsidegė mašinos stop žibintai ir kaip užstaugė šuo. Privažiavo prie vairuotojo, paklausė, kas atsitiko, o jis pasakė, kad atsitrenkė šuo. Pasižiūrėjęs, kad šuns nėra, dviratininkas apsisuko ir nuvažiavo namo, o vairuotojas išvažiavo pas save. Paskui V. J. teigė, kad V. K. atbėgo pas jį namo ir pradėjo konfliktuoti. Kadangi į policiją nebuvo kreiptasi tą pačią dieną, nebuvo galima nustatyti eismo įvykio schemos, todėl ir skiriasi parodymai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ATPK 9 straipsnyje pateikiama administracinio teisės pažeidimo sąvoka, kur nurodoma, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 256 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.).
Pabrėžtina, jog sprendimas byloje dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, o būtent dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, gali būti padarytas tik išnaudojus visas įrodinėjimo galimybes ir surinkus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių sprendimą. Nutarimą pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. priima teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą. Iš bylos duomenų ir teismo posėdyje dalyvavusių asmenų parodymų matyti, kad Vilniaus rajono PK 2012-07-20 gavo V. K. pareiškimą, kad 2012-07-19, apie 22 val. Vilniaus r., Pagirių sen., Gudelių k., automobilis ,,Audi 100 C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. J., partrenkė jos šunį, vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Vilniaus rajono PK pareigūnas – specialistas V. S., remdamasis tyrimo metu surinktais įrodymais, 2012-08-27 priėmė nutarimą Nr. 10-57-AT1-296 administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, nes, V. J. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. sudėties.
ATPK130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. KET 234 punktas numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės, o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra.
Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Be to, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2010-11-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. N-444-2387/2010 pažymėjo, jog atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės (pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas KET reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė). Iš V. J. paaiškinimo, duoto Vilniaus r. PK, matyti, kad jam važiuojant Vilniaus r., Gudelių k., žvyrkeliu tarp namų, staiga prieš automobilį iššoko didelis šuo, jis nespėjo sustabdyti automobilio, išgirdo smūgį į automobilio priekinės dalies dešinę pusę. Iš karto po smūgio šuo nubėgo į laukus. Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ir įvykio liudininkas D. B., kuris paaiškino, kad jam važiuojant dviračiu, jį automobiliu aplenkė V. J., po to jis išgirdo šuns staugimą ir pamatė, kaip užsidegė automobilio galiniai žibintai. Privažiavus prie sustojusio automobilio, V. J. jam paaiškino, kad kliudė staiga į kelią išbėgusį šunį. Apžiūrėjus aplinkui šuns nebuvo. V. K. nurodė, kad nors paties šuns partrenkimo momento nematė, tik išgirdo staugimą, iš nubėgo ant kelio ir pamatė gulintį sužeistą šunį bei nuvažiuojantį automobilį, kuris įsuko į V. J. kiemą. Ji nubėgo paskui automobilį, tarp jų su V. J. kilo konfliktas, V. J. neneigė, kad įvyko susidūrimas tarp jo automobilio ir staiga į kelio važiuojamąją dalį išbėgusio šuns. Vėliau šuo buvo nuvežtas į veterinarijos gydyklą, tačiau nuo patirtų sužalojimų kitą rytą nugaišo. Iš šių asmenų paaiškinimų galima manyti, kad 2012-07-19, apie 22 val. Vilniaus r., Pagirių sen., Gudelių k. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo mirtinai sužalotas V. K. šuo, t.y. jai buvo padaryta turtinė žala.
Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus ir skundžiamą nutarimą, sprendžia, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija padarė nepagrįstas išvadas abstrakčiai nurodydama, kad nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog V. J. neneigia to, kad partrenkė staiga prieš jo automobilį išbėgusį šunį (girdėjo smūgį, liudytojas girdėjo šuns staugimą), tačiau bylą nagrinėję pareigūnai netyrė aplinkybių, ar V. J. suvokė sukėlęs eismo įvykį, ir turėjęs pareigą iš karto apie įvykį pranešti policijai.
Pažymėtina, kad pagal ATPK 259 str., dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigūnas) arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą. Bylas dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 130 str. nagrinėja teismas (ATPK 224 str.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus kelių policijos poskyrio 2012-08-27 nutarimas Nr. 10-57-AT1-296 naikintinas, administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina institucijai, surašiusiai nutarimą dėl administracinės bylos teisenos nutraukimo pavedant iš naujo spręsti dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo V. J. atžvilgiu surašymo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
V. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus kelių policijos poskyrio 2012-08-27 nutarimą Nr. 10-57-AT1-296 ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus kelių policijos poskyriui.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą