- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-12-18
- Bylos Nr.
- 1-3461-946/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-01224-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- A. O.
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. O., gim. (duomenys neskelbtini) Daugpilyje, Latvijoje, rusas, Latvijos Respublikos pilietis, neturintis jokio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, be pastovios gyvenamosios vietos, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. O. 2014 m. gruodžio 8 d. apie 21.30 val., Šauklių g. prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune atvirai pagrobė iš nukentėjusiosios R. K. rankinės ten buvusią nukentėjusiosios 50 Lt vertės piniginę su joje buvusiais 180 litų.
A. O. apklausiamas prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir parodė, kad tai buvo vakare. Viskas buvo autobusų stotelėje. Viskas vyko prieš 6 dienas. Gatvės pasakyti negali, nes nemoka skaityti. Stotelėje toliau nuo jo ir nukentėjusiosios dar buvo žmonių, gal dar kokie 2 ar 3 žmonės. Prie nukentėjusiosios priėjo, nes reikėjo pinigų.. Norėjo paprašyti pinigų kelionei. Priėjo būtent prie jos, nes ji pirmoji, kuri jam pasitaikė kelyje. Kai jos paprašė pinigų kelionei, tai ji davė 20 litų. Tada jis ir pamatė, kad ji pasidėjo piniginę į rankinę ir ją ištraukė. Ta rankinė buvo jai ant rankos. Rankinukas buvo atitrauktas. Jis tiesiog įkišo ranką ir ištraukė. Nukentėjusioji tik vėliau pastebėjo, kad piniginę jai ištraukė. Jis ištraukęs nubėgo. Bėgo dėl to, kad taip sureagavo. Kiti žmonės nematė, kad jis ištraukė piniginę. Mano, kad kiti žmonės nematė dėl to, kad jo nesivijo. Po to užėjo į barą, kur pamatė, kad jis turi moterišką piniginę, nes iš jos atsiskaitinėjo. Todėl iškvietė policiją ir jį sulaikė. Tas baras už dviejų stotelių nuo įvykio vietos. Negirdėjo, kad kas iš žmonių būtų šaukęs, kai jis bėgo. Iš tos piniginė jis ištraukė tik pinigus. Ten buvo kažkur 150-180 litų. Pinigus skaičiuoti moka. Iš tų pinigų išleido 20 litų. Likusius pinigus ir piniginę įsidėjo į kišenę. Atvažiavusi policija paėmė tą piniginę. Savo poelgį vertina labai blogai, gailisi dėl to. Labai atsiprašo moters. Pinigų, kuriuos išleido bare, nukentėjusiajai negrąžino.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. O. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
Nukentėjusioji R. K. parodė, kad į darbą pirmadienį važiavo be automobilio. Po darbo važiavo autobusu. Stotelėje stovėjo ir laukėu kokio nors mikriuko ar autobuso. Prie jos tada priėjo kaltinamasis. Siūlė pirkti treningą. Labai įkyriai kalbėjo. Tai ji jam davė 20 litų, kad atstotų. Padavusi pinigus piniginę įsidėjo į rankinę, todėl piniginė buvo rankinuko viršuje. Ji buvo raudonos spalvos. Kadangi stotelė apšviesta, tai ji gerai matėsi rankinėje. Staiga kaltinamasis pradėjo bėgti, o kažkokia stotelėje buvusi moteris ėmė šaukti, kad ją apvaginėja. Kol ta moteris taip nepasakė, tai ji to nesuprato, nes nepastebėjo kaip jis ją paėmė. Iš viso nepajuto, kaip jis ėmė tą piniginę. Ta moteris, kai ji dar kalbėjosi su kaltinamuoju, jau pradėjo sakyti, kad ją apvaginėja, ir tada jis staigiai pradėjo bėgti. Mano, kad tuo metu jis jau buvo ištraukęs piniginę ir pradėjo bėgti. Piniginėje buvo 100 litų, 3 kupiūros po 20 litų ir 10 litų, dar kažkiek buvo metalinių pinigų. Viską jai grąžino. Už naują tą piniginę mokėjo 80 litų, bet ji jau padėvėta. Ji natūralios odos, tai gali būti, kad dabar ji verta 50 litų. Kai pareigūnai grąžino piniginę, joje buvo 138 litai. Trūkumas nebuvo kompensuotas.
Kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus taip pat patvirtina byloje esantis protokolas – pareiškimas (b.l. 3), kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji R. K. pareiškė, kad iš jos buvo pagrobta piniginė su pinigais, daiktų apžiūros 2014-12-09 protokolas, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėta pas A. O. jo sulaikymo metu rasta ir paimta nukentėjusiajai priklausanti piniginė su joje buvusiais pinigais ir dokumentais (b.l. 16-19).
Policijos patrulių N. Z. ir Ž. K. 2014-12-08 tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad 2014-12-08 apie 22.25 val. jiems patruliuojant iš Kauno AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad prie Savanorių pr. 95 namo pastebėtas įtartinas pilietis. Nuvykus į vietą, priėję prie vyriškio paklausė, kur jis gyvena. Vyriškis atsakė rusiškai, kad gyvena Latvijoje. Paprašius parodyti asmens dokumentus vyriškis asmens tapatybę patvirtinančio dokumento neturėjo. Padarius paviršutinę asmens apžiūrą vienoje iš kelnių kišenių buvo rasta moteriška raudonos spalvos piniginė su asmens tapatybės kortele, išduota R. K. vardu, piniginėje buvo įvairių nuolaidų kortelių, vyro R. K. Šiaulių banko kortelė, Swedbank Visa ir Maestro kortelės. Vyriškis paaiškino, kad piniginė ir dokumentai yra jo draugės, tačiau vardo ir pavardės pasakyti nesugebėjo. Piniginėje buvo metaliniai pinigai. Kitoje kelnių kišenėje buvo rasti popieriniai pinigai 117 Lt 50 cnt. Įtartinas pilietis buvo sulaikytas ir pristatytas į Centro PK, kur jis prisistatė A. O., gim. (duomenys neskelbtini). Komisariate budėtojui susisiekus su asmens dokumento savininke, paaiškėjo, kad apie 22.00 val. prie Kauno pilies prie jos buvo priėjęs ir kalbino tamsaus gymio pilietis, pagal moters apibūdinimą sulaikytasis jį atitiko (b.l. 21-22).
A. O. veika ikiteisminio tyrimo metu ir atiduodant jį teismui buvo kvalifikuota kaip atviras svetimo turto pagrobimas pagal BK 178 str. 2 d.
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-428/2011). Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinės nutartys Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011). Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą.
Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis A. O. veikdamas tiesiogine tyčia atvirai pagrobė svetimą, R. K. priklausantį turtą – nukentėjusiosios rankinėje buvusią piniginę su joje buvusiais pinigais. Kaip matyti iš byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų, šiuo atveju nustatyti du nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., kvalifikuojantys požymiai,. Tai yra, kad turtas pagrobtas atvirai bei tai, kad šis turtas pagrobtas iš rankinės (kišenvagystė). Tačiau veikos kvalifikacijai tai jokios reikšmės neturi, nes, kaip minėta, tokiai kvalifikacijai pagal BK 178 str. 2 d. pakanka bent vieno iš šio straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų kelių alternatyvių požymių
Kaip matyti, A. O. nusikalstamai veikė viešai, atvirai iš nukentėjusiosios rankinės paimdamas jai priklausančią piniginę, tai darė nors ir pačiai nukentėjusiajai pradžioje to nepastebint, tačiau kitų stotelėje buvusių žmonių akivaizdoje, kuri vienas (netoliese buvusi moteris) į tai sureagavo perspėdama nukentėjuisiają, po ko kaltinamasis ėmė bėgti. Iš tokios netoliese buvusios ir perspėjusios nukentėjusiąją apie vagystę moters reakcijos matyti, kad A. O. ištraukiant iš rankinės nukentėjusiosios piniginę, ji pamatė šią neteisėtą veiką ir patį turto (piniginės) pagrobimo faktą bei aiškiai tai suprato, dėl ko atitinkamai reagavo perspėdama nukentėjusiąją, kuri tuomet ir pati pamatė bei suprato, kad iš jos pagrobta piniginė. Iš to, kad A. O. stotelėje buvusiai moteriai sureagavus ėmė staiga bėgti, kad pasišalinti iš įvykio vietos, matyti, kad ir jis pats suvokė, kad buvo pastebėtas, kai iš nukentėjusiosios rankinės ištraukė piniginę, ir suprato savo tokių nusikalstamų veiksmų pobūdį. Taigi nustačius aplinkybę, kad A. O. veiksmai padaryti matant kitiems asmenims, suvokiantiems, jog grobiamas svetimas turtas, jam pačiam suprantant, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisant, konstatuotina, kad jis svetimą turtą – R. K. piniginę iš jos rankinės pagrobė ne slaptai, bet atvirai. Tačiau, kaip minėta, tai esminės reikšmės kvalifikacijai neturi, nes esant nustatytam ir tik vienam iš paminėtų dviejų šiuo atvejų konstatuotų požymių (atviras pagrobimas bei pagrobimas iš rankinės), veika būtų kvalifikuojama kaip vagystė pagal BK 178 str. 2 d. Todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad kaltinamojo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal minėtą BK 178 str. 2 d.
A. O. atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl to nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.). A. O. padarė apysunkį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimą padarė būdamas anksčiau neteistas, tačiau penkis kartus yra baustas už administracinės teisės pažeidimus, už ką jam paskutiniu atveju buvo taikyta ir administracinio arešto nuobauda, kadangi prieš tai paskirtų nuobaudų – baudų kaltinamasis nei vienu atveju neįvykdė, baudų nesumokėjo. Tai rodo kaltinamojo visiškai nekritišką požiūrį į jo daromas neteisėtas veikas. Tuo pačiu tai rodo, kad kaltinamajam taikant su laisvės atėmimu nesusią bausmę bausmės tikslai nebus pasiekti. Tai rodo bei patvirtina ir tokios nustatytos aplinkybės apie tai, kad kaltinamasis yra nedirbantis, neturintis jokio išsilavinimo, taip pat ir galiojančio dokumento, neturintis jokios pastovesnės gyvenamosios vietos. Tai reiškia, kad kaltinamajam, nežiūrint to, kad jis anksčiau yra neteistas, yra pagrindas skirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę – areštą. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslus galima pasiekti šia, švelnesne savo rūšimi nei terminuotas laisvės atėmimas, bausme. Nustatant jos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo veika buvo baigta, ja padaryta turtinė žala yra nedidelė, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už jo padarytą nusikaltimą skirtina BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Bausmės dydis nustatytinas artimas nurodytos sankcijoje arešto bausmės dydžio vidurkiui. A. O. paskyrus bausmę, ji turės būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra visos reikalingos sąlygos (byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą).
Byloje buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl procese A. O. ginti paskirto advokato dalyvavimo.
Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš esmės galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto A. O. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.
Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Pirma, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Antra, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos. Analogiškai tokio pobūdžio klausimai sprendžiami ir aukštesniųjų teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540/2014).
Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 dalimis, 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d ir paskirti jam bausmę areštą 54 paroms.
Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti bausmę areštą 36 paroms, bausmę atliekant areštinėje.
Į paskirtos galutinės arešto bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti laikotarpį nuo 2014-12-08 iki 2014-12-10, kai A. O. buvo laikinai sulaikytas, ir laikotarpį nuo 2014-12-15 iki šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės vykdymo pradžios dienos, prilyginant 1 (vieną) sulaikymo dieną 1 (vienai) arešto parai.
A. O. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą palikti galioti ir pratęsti iki šiuo nuosprendžiu jam paskirtos arešto bausmės vykdymo pradžios.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato, gynusio procese A. O., darbui apmokėti iš A. O. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.