Kauno apygardos teismo nutartis

2008-06-25 · Civilinė byla Nr. 2A-203-555/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-25
Bylos Nr.
2A-203-555/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas (pirm.), Nijolia Indreikienė, Albinas Čeplinskas
Ieškovas
UAB „Lybiškiai“
Atsakovas
Tauragės apskrities viršininko administracijai
Advokatai
Vytautas Sirvydis
Kategorijos
  • 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-203-555/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Rimantas Paulaitis
Procesinio sprendimo kategorija 94.5(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,

kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės, Albino Čeplinsko,

sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovo atstovams J. K., advokatei Stanislavai Jorudienei, trečiojo asmens atstovams J. M., advokatui Vytautui Sirvydžiui viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų O. M. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Lybiškiai“ ieškinį atsakovui Tauragės apskrities viršininko administracijai, tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų O. M., dėl klaidos ištaisymo ir įsakymo iš dalies panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašė teismo ištaisyti klaidą ir panaikinti Tauragės apskrities viršininko 2006 02 11 įsakymo Nr. V-268 „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties 2001 11 06 Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, nuosavybės teisės į žemę atkūrimo O. M. ir žemės sklypo /kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) / kadastro duomenų patikslinimo Jurbarko rajone“ 1-ą punktą.

Nurodė, kad 2001-11-06 tarp UAB „Lybiškiai“ ir Tauragės apskrities viršininko administracijos buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis 99 metų laikotarpiui. Šioje 2,6903 ha ploto žemėje yra pastatyti UAB „Lybiškiai“ priklausantys pastatai, o taip pat dalis žemės skirta privažiavimui prie šių statinių ir jų aptarnavimui. Trečiajam asmeniui O. M. išreiškus pageidavimą, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės natūra, t.y. į žemę po UAB „Lybiškiai“ priklausančiais pastatais, ieškovės atstovas direktorius J. K. tam prieštaravo, tačiau Valstybinės žemės nuomos sutarties, sudarytos 2001-11-06 nenutraukė. Atkuriant nuosavybės teisę O. M. vardu, buvo padaryta klaida ir Tauragės apskrities viršininko 2006-02-11 įsakymo Nr. V-268 1 p. buvo nutraukta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai.

Žemesnės instancijos teismas

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, panaikino Tauragės apskrities viršininko 2006 02 11 įsakymo Nr. V-268 „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties 2001-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, nuosavybės teisės į žemę atkūrimo O. M. ir žemės sklypo /kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) / kadastro duomenų patikslinimo Jurbarko rajone“ 1-ą punktą, kitos ieškinio dalies netenkino. Nurodė, kad nors šiuo atveju ieškovas UAB „Lybiškiai“ ginčija administracinio akto dalį, tačiau ginčas yra kilęs dėl civilinių teisių ir pareigų, todėl taikytina CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatyta ieškinio senatis, kuri yra 10 metų ir ieškovas UAB „Lybiškiai“ šio termino nėra praleidęs. Teismas nustatė, kad 2006-02-11 Tauragės apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. V-268 1 p. prieštarauja teisės normoms – Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 (aktuali redakcija nuo 2005-05-26) 4 straipsnio 11 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 18 straipsniui, CK 6.559 straipsniui, todėl jį panaikino. Nesant įstatymo normos, kurioje būtų reglamentuojamas klaidos ištaisymas, ieškinio dalį, kuria prašoma ištaisyti klaidą, atmetė. Trečiojo asmens O. M. atstovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas atmetė, nurodydamas, kad patenkinus ieškinį, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, esančiam atsakovo pusėje, bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos nei iš ieškovo UAB „Lybiškiai“, nei iš atsakovo Tauragės apskrities viršininko administracijos. Taip pat atmetė jo prašymą taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalies sankciją, nes UAB „Lybiškiai“ ieškinys tenkintinas iš dalies, teisėtai pareikštas, pripažintas atsakovo, netaikytos jokios laikinosios apsaugos priemonės ir ieškovas šiuo atžvilgiu nepiktnaudžiavo jokiomis procesinėmis teisėmis.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu tretysis asmuo O. M. prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, be pagrindo netaikė ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų, nesivadovavo suformuota teismų praktika. Nurodo, jog teismas visiškai nevertino rašytinio ieškovo sutikimo, kad po jų pastatais esanti žemė apeliantei būtų grąžinta natūra, taip pat apeliantės atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, bei nesiaiškino ieškovo valios įsigyti iš apeliantės nekilnojamąjį turtą, neatsižvelgė į šalių elgseną nutraukiant valstybinės žemės nuomos sutartį. Apeliantės nuomone, ieškovo ir atsakovo elgsena nutraukiant valstybinės žemės nuomos sutartį, buvo „kitoks susitarimas“, kurį numato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalis bei teismo minėto Vyriausybės nutarimo 18 straipsnis, o tai patvirtina, kad toks nuosavybės teisių atkūrimas, koks buvo įteisintas ginčo įsakymu, visiškai atitiko ieškovo valią. Nurodo, jog teismas neteisingai aiškino ieškinio senaties terminus ir rėmėsi bendruoju ieškininės senaties terminu, t.y. esant visiems pagrindams taikyti specialiąją teisės normą, jos be pagrindo netaikė ir ieškinio šiuo pagrindu neatmetė. Apeliantė nesutinka su teismo pozicija, kad pagal ginčo pobūdį tretysis asmuo nagrinėjamoje byloje buvo atsakovo pusėje, nes atsakovui su ieškiniu sutikus, tai prieštaravo trečiojo asmens interesams, o tokia procesinė situacija nėra galima. Nurodo, kad toks klaidingas procesinės teisės normų taikymas nulėmė ir neteisingą bylinėjimosi išlaidų priteisimą, nes teismas be pagrindo nepriteisė trečiajam asmeniui jos patirtų ir įrodytų atstovavimo išlaidų proporcingai atmesto ieškinio daliai. Taip pat apeliantės nuomone, teismas vertindamas trečiojo asmens atstovo veiksmus skundžiant teismo nutartį dėl trečiojo asmens procesinės padėties byloje pakeitimo, išėjo už ieškinio ribų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Lybiškiai“ prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiajam asmeniui O. M. ginčo administraciniu aktu - Tauragės apskrities viršininko 2006 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. V-268 atkurtos natūra nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , Jurbarko rajone. Pagal bylos duomenis, į buvusio savininko turėtą žemę pateko 2,6903 ha valstybinės žemės sklypas, išnuomotas ieškovui UAB „Lybiškiai“ pagal 2001 m. lapkričio 6 d. nuomos sutartį, kurios paskirtis – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti.

Pagal Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalį, kaimo vietovėje žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai ir kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei, grąžinama natūra šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais; teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Šios įstatymo nuostatos yra atkartotos Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 18 punkto 1 dalyje, kurioje taip pat nurodyta, kad apskrities viršininkui priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesutaria kitaip; šių žemės sklypų plotai ir ribos nustatomi žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Iš nurodytų teisės normų matyti, kad žemės grąžinimas natūra buvusiems savininkams (jų įpėdiniams), kurioje yra įsiterpę žemės sklypai, išnuomoti pagal valstybinės žemės nuomos sutartį, nesuteikia teisinio pagrindo institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, vienašališkai nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį.

Apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovui buvo žinoma apie nuosavybės teisių atkūrimą, kad tarp šalių – ieškovo ir trečiojo asmens egzistavo susitarimas, jog nuosavybės teisės trečiajam asmeniui bus atkurtos be jokių apsunkinimų, nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą teismo sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu, kadangi tiek rašytiniame įrodyme (b.l. 34), kuriuo grindžiamas apeliacinis skundas, tiek iš šalių elgesio nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu, spręstina, kad nėra išreikšta jokių susitarimų tarp ieškovo ir trečiojo asmens dėl ginčo žemės sklypo nuomos santykių nutraukimo ar pakeitimo, šis rašytinis įrodymas patvirtina tik aplinkybę, ieškovas yra informuotas apie nuosavybės teisių atkūrimą trečiajam asmeniui. Be to, kolegija pažymi, kad trečiajam asmeniui atkūrus nuosavybės teises, susitarimas dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo (nutraukimo) galimas tik tarp trečiojo asmens ir ieškovo, ir nėra sprendžiamas institucijos, priimančios sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Nagrinėjamojoje byloje tretysis asmuo prašė taikyti ieškinio senatį, nurodydamas, jog ieškovas praleido LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatytą 30 dienų terminą nuo sprendimų įteikimo dienos, per kurį gali būti skundžiami atitinkamų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė nėra subjektas, dalyvaujantis nuosavybės teisių atkūrimo procese. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas tiesiogiai taikomas tik piliečiams, kuriems priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir asmenims, kurių teises ar įstatymų saugomus interesus šis sprendimas pažeidžia ir kurie kreipiasi į teismą gindami savo teises ir įstatymų saugomus interesus, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo argumentai dėl ieškinio senaties termino yra pagrįsti.

CPK 93 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo išlaidos priteisiamos ne tik bylą laimėjusiai šaliai arba trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, bet ir trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas priimtas naudai tos šalies, kurios interesus gynė trečiasis asmuo. Tretysis asmuo į bylą įtrauktas atsakovo pusėje, todėl patenkinus ieškovo ieškininius reikalavimus, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė ir bylinėjimosi išlaidų klausimą (CPK 98 straipsnis).

Esant išdėstytiems argumentams spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-329 straipsniais kolegija,

nutaria:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus TamašauskasKolegijos teisėjai Nijolia IndreikienėAlbinas Čeplinskas