Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Jolantos Medvedevienės, Albinos Rimdeikaitės,

atsakovo – Alytaus apskrities viršininko administracijos įgaliotai atstovei Ingai Jurkšaitienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Alytaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimų atsakovą atlikti veiksmus – priimti sprendimą dėl 2009-02-02 pareiškėjo prašymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Iš teismui pateiktų faktinių duomenų visumos matyti, kad pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,95 ha žemės sklypas, esantis Varėnos rajone Akmenio kaime (b.l. 55-56, 61). 2001-06-28 taip pat buvo užfiksuota, kad pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso minėtame sklype esantis 40 m² ploto pagalbinio ūkio paskirties ūkinis pastatas (b.l.58-59, 62). 2008-05-30 atsakovas nustatė, kad pareiškėjas Akmenio (Maskaukos) kaime, Jakėnų seniūnijoje, Varėnos rajone, Merkio upės vandens apsaugos zonoje (49,40 m iki upės kranto), Merkio ichtiologiniame draustinyje, Akmens valstybiniame geologiniame draustinyje, savavališkai pastatė naują statinį (pirtį) su gyvenamosiomis patalpomis su mansarda, medinių apipjautų rastų, jų storis – 0,18 m. (pastato išmatavimai : 10,47x6,56 m, aukštis 6,62 m su terasa 3,20x10,47, užstatymo plotas su terasa – 102,18 m). Buvo įvertinta, kad naujas statinys pastatytas be leidimo (nauja statyba), buvo surašyti savavališkos statybos ir savavališkos statybos sustabdymo aktai (b.l. 21-28). 2008-06-05 raštu (b.l. 31) atsakovas apie tai pranešė Varėnos rajono savivaldybės administracijai ir paprašė neišduoti projektavimo sąlygų sąvado, statybos leidimo ir t.t., kol nebus pateiktas patvirtinimas, jog pašalinti savavališkos statybos padariniai. Įsiteisėjusiu 2008-09-19 Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje (b.l. 48-50, 51, 64) buvo nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 ir 3 p., 12 str. 1 d. 3 ir 4 p., taip pat Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 ,,Statybos leidimas“ 2 punktą, Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p., 20 str. 3 d. 4 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 159 str. 1 d. 2008-06-12 Alytaus apskrities viršininkas priėmė įsakymą (b.l. 35), kuriuo pareikalavo, kad pareiškėjas per 5 mėnesius nugriautų savavališkai pastatytą statinį (bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas šio įsakymo ABTĮ nustatyta tvarka neapskundė). Pareiškėjas įsakymu nustatytu terminu reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdė (b.l. 33-34, 38-46, 52-54). 2009-03-10 atsakovas ieškinio pareiškimu kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismą dėl savavališkos statybos padariniu šalinimo, remdamasis CK 4.103 str. (b.l. 16-20, 65).

Išnagrinėjus pareiškėjo skundo motyvus, taip pat pareiškėjo įgalioto atstovo paaiškinimą teismo posėdžio metu, pirmiausia būtina nustatyti, ar pareiškėjas skundžia individualų administracinį aktą – 2009-03-02 atsakovo atsakymą (b.l. 9), ar atsakovo neveikimą – atsisakymą priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2009-02-03 prašymo (b.l. 7-8). Nustatant šią aplinkybę, būtina atsižvelgti į individualaus teisės akto sąvokos turinį, pateiktą ABTĮ 2 str. 14 d. Minėta teisės norma nustato, kad tai vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus, kaip teisinės sąvokos, nėra tapačios. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas. Taigi sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo individualų teisės aktą, ar neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis, o ne vien pareiškėjo reikalavimo žodinė išraiška. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d., Teismų įstatymo 33 str. 4 d., LVAT 2003-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, 2007-10-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007 ir kt.). Pareiškėjo skundo motyvai, įgalioto atstovo paaiškinimo turinys duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad iš esmės ginčijamas 2009-03-02 atsakovo priimtas individualus teisės aktas (b.l. 9). Atsakovas šiuo individualiu teisės aktu per mėnesį atsakė į pareiškėjo 2009-02-02 paklausimą iš esmės atsisakydamas atlikti prašomus veiksmus. Įgaliotas atstovas taip pat papildomai paaiškino, kad iš esmės buvo neišsamiai atsakyta į pareiškėjo 2009-02-03 paklausimą, pats atsakymas nemotyvuotas, nenurodyta akto apskundimo tvarka bei terminai.

Viešojo administravimo įstatymo (toliau tekste – VAĮ) 14 str. 1d. ir 2d. numato, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Nagrinėjant asmenų prašymus, Vyriausybės patvirtintų taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja įstatymai ir įstatymų pagrindu priimti kiti teisės aktai. Skundžiamo atsakymo priėmimo metu galiojusių Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Taisyklių 6 p. numatė, kad asmenų prašymai ir skundai nagrinėjami vadovaujantis VAĮ bei Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme (toliau tekste – Įstatymas) įtvirtintais principais. Taisyklių 30 p. nustatė, kad asmens prašymas turi būti išnagrinėtas per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. VAĮ 22 str. 1 d. įpareigoja pradėti administracinę procedūrą per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, o VAĮ 31 str. reglamentuoja, kad sprendimas turi būti priimtas per 20 darbo dienų nuo administracinės procedūros pradžios. Atitinkamai Įstatymo 14 str. taip pat įpareigojo atsakovą priimti sprendimą per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Įvertinęs pareiškėjo prašymą bei atsakovo atsakymą, taip pat aplinkybę, kad pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų kada ir kokia būdu jis atsakovui įteikė atsakovui savo 2009-02-02 prašymą, teismas konstatuoja, kad atsakovas, priimdamas 2009-03-02 individualų teisės aktą, nepažeidė VAĮ, Įstatyme ir Taisyklėse numatytų terminų.

Statybos įstatymo 27 str. 1 d. 1 p. nustato, kad statybos valstybinę priežiūrą apskrities lygiu atlieka apskrities viršininko administracija. Apskrities viršininko administracijos kompetencija statybos valstybinės priežiūros srityje apibrėžta Statybos įstatymo 27 str. 4 – 6 dalyse. Apskrities viršininko administracijos įgalioti pareigūnai pagal Statybos įstatymo 27 str. 3 - 5 dalyse nustatytą kompetenciją turi teisę sustabdyti statinio statybą šio įstatymo 33 str. 2 ir 3 d. numatytais atvejais (Statybos įstatymo 27 str. 6 d.). Statinio statybos sustabdymo pagrindai yra reglamentuoti Statybos įstatymo 33 str. 2 d., kuria remiantis statyba sustabdoma, kai: 1) nustatomas, kad statinio statyba ar griovimas yra savavališki; 2) pateiktas prašymas (pareiškimas) teismui dėl statybos leidimo panaikinimo pagal šio Įstatymo 23 straipsnio 19 dalį; 4) nustatoma, kad statytojas (užsakovas) arba rangovas pažeidė statinio projekto sprendinius, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus; 5) paaiškėja statinio projekto klaidos, dėl kurių atsirado statinio avarijos grėsmė; 6) statybos leidimas neteko galios. Bylos duomenys duoda neginčijamą pagrindą išvadai, kad savavališkos statybos ir savavališkos statybos sustabdymo aktai buvo surašyti pagrįstai ir nepažeidžiant teisės normų reikalavimų. Be to, pareiškėjas jų neginčija ir jie taip pat nėra šios bylos ginčo dalyku. Statybos įstatymo 28 str., 33 str. 5 d. imperatyviai nustato, kad statytojas privalo likviduoti savavališkos statybos padarinius, o, to nepadarius, atsakovas turi teisę kreiptis į teismą. Civilinio kodekso 4.103 str. nuostatose taip pat numatomos iš esmės tik dvi išeitys: arba įpareigoti statytoją likviduoti savavališkos statybos padarinius (dalį nugriauti, perstatyti pagal projekto reikalavimus ir t.t), arba nugriauti visą savavališkai pastatytą statinį. Iš to seka, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. (nuo 2006-10-31 galiojančia redakcija) ir STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ nuostatomis, pareiškėjas pirmiausia privalo likviduoti savavališkos statybos padarinius ir apie tai informuoti atsakovą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas Statybos įstatymo 28 str., Aplinkos ministro 2007-05-03 įsakymu Nr. D1-243 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, CK 4.103 str. pagrindais ir nustatyta tvarka vykdo pareiškėjo savavališkos naujos statybos padarinių šalinimo procedūrą, todėl atlikti pareiškėjo 2009-02-02 prašyme nurodytus konkrečius veiksmus atsakovas neturi teisinio pagrindo. Priešingu atveju, atsakovo veiksmai prieštarautų aukščiau paminėtų teisės normų reikalavimams (ABTĮ 88 str. 1 p.). Kompleksiškai išanalizavęs ginčijamo akto priėmimo metu galiojusias Vietos savivaldos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, taip pat Statybos įstatymo, statybos techninių reglamentų: STR 1.05.07: 2002 ,,Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“, STR 1.07.01:2002 ,,Statybos leidimas“, STR 1.01.08:2002 ,,Statinio statybos rūšys“, taip pat STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ nuostatas, teismas daro išvadą, kad projektavimų sąlygų išdavimas nepriklauso atsakovo kompetencijai, jo pranešimas dėl projektavimo sąlygų neišdavimo yra tik rekomendacinio pobūdžio raštas savivaldybės administracijai, o ne imperatyvus draudimas. Taip pat, neužfiksavus savavališko statinio griovimo ir užfiksavus savavališką naujos statybos statinio statybą, teisės aktai imperatyviai reikalauja jį pirmiausia nugriauti (neteisėtos naujos statybos likvidavimo būdas). Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, siekdamas savo reikalavimų patenkinimo, per teismą bando įteisinti naujo statinio (2007-2008 metų naujos statybos) savavališką statybą, nekreipdamas į Statybos įstatymo 28 straipsnio imperatyvias nuostatas. Pareiškėjas, siekdamas kartu su griovimo darbais atlikti senojo pastato atstatymo darbus, savo skunde vadovaujasi STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 20.1.1.2 p. Minėto punkto analizė patvirtina atsakovo įgaliotos atstovės teiginį, jog teisės normos numato galimybę atstyti tik savavališkai nugriautą statinio dalį, bet ne visą statinį. Pareiškėjas, statydamas naują statinį sąmoningai pažeidžiant teisės normų reikalavimus (įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės), siekė sau naudos ignoruodamas visuotinai pripažintą teisinį gėrį. Dėl šių priežasčių teisėtų lūkesčių ir protingumo principai negali būti pagrindu bei įteisinant savavališkai pastatytą statinį.

Išanalizavęs pareiškėjo 2009-02-02 prašymą ir atsakovo 2009-03-02 atsakymo į šį prašymą formą bei turinį kitų administracinėje byloje esančių įrodymų kontekste, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui iš esmės išsamiai ir tinkamai buvo atsakyta į jo keliamus klausimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atsakydamas į pareiškėjo 2009-02-02 prašymą, atsakovas nevisiškai tiksliai laikėsi Įstatymo 17 str., VAĮ 8 str., Taisyklių 41.3 p. reikalavimų (atsakymas nebuvo labai išsamiai motyvuotas, iš dalies laikytinas abstrakčiu, nepatvirtintas įstaigos antspaudu, nenurodyta apskundimo tvarka, tačiau teismas tai nelaiko esminiu pažeidimu ir, tuo pačiu, duodančiu pakankamą pagrindą pareiškėjo skundui patenkinti. Pažymėtina, kad paminėti trūkumai neįtakojo pareiškėjo realizuojant savo teisę į teisminę gynybą, nes į teismą jis kreipėsi tinkamai ir laiku. Be to, pats pareiškėjo įgaliotas atstovas teisme pripažino aplinkybę, kad iš atsakovo atsakymo turinio jam iš esmės aišku, jog atsakovas kreipsis į apylinkės teismą dėl savavališkai pastatyto pastato nugriovimo ir jokie nauji terminai negali būti nustatomi, taip pat negalimas leidimas dėl projektavimo sąlygų išdavimo. Teismas konstatuoja, kad administracinėje byloje nustatytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymu visetas duoda neginčijamą pagrindą teismui daryti išvadą, kad atsakovas 2009-03-02 raštu Nr. 4-151-(1.28.) iš esmės tinkamai suteikė pareiškėjui jo 2009-02-02 prašyme nurodytą informaciją, minėtas raštas priimtas kompetentingo pareigūno, teisės aktuose nustatytu terminu, iš esmės atitinka individualaus teisės akto turiniui ir formai keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus - priimti naują sprendimą ir, tuo pačiu, tenkinti pareiškėjo skundą jo skunde nurodytais motyvais (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. – 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Alytaus apskrities viršininko administracijai atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.