Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. U. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nutarimo, kuriuo J. U. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., J. U. paskiriant galutines administracines nuobaudas - 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. U. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad ji 2012-09-19, apie 13.50 val., Draugystės g. 13, Elektrėnuose, vairuodama automobilį „Renault Clio“, v/n (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į kitą stovintį automobilį „Audi A6“, v/n (duomenys neskelbtini), ir apgadino abi transporto priemones, po ko nepranešė policijai apie eismo įvykį ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos.

Iš tarnybinio pranešimo negalima nustatyti, kurią valandą nukentėjusioji kreipėsi į policijos komisariatą. Jos automobilio apgadinimo laikas buvo nustatytas remiantis A. D. paaiškinimais. Teigia, kad nuo eismo įvykio iki to momento, kai nukentėjusioji grįžo prie savo automobilio, praėjo ne mažiau nei pusvalandis, nes ji apsipirkinėjo. Per tą laiką prie automobilio „Audi A6“ galėjo parkuotis ir kitas automobilis. Ši transporto priemonė galėjo būti apgadinta ir po to, kai apeliantė išvažiavo. Liudytoja V. P. nebuvo priėjusi prie automobilio „Audi A6“ įvykio metu. Šios liudytojos rašytiniame paaiškinime neužfiksuota, kad automobilis „Audi A6“ buvo apgadintas. Pažymi, kad teismo posėdžio metu neapklausta nei liudytoja V. P., nei policijos pareigūnai, teismas nesiėmė priemonių visapusiškai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, tinkamai nemotyvavo nutarimo. Mano, kad administracinio teisės pažeidimo byla dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo nutrauktina nesant jos tyčios.

Teigia, kad jai paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams yra neproporcingai per griežtas. Nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos ATPK 30, 30¹ ir 31 str. nuostatas. Tvirtina, kad yra visos sąlygos taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas, o teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jos asmenybę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, turėjo neskirti jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

J. U. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nors J. U. apeliaciniame skunde neprašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-10-17 nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme, tačiau ji nurodo, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, padarė esminius proceso teisės pažeidimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 3 d. įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, remiantis minėta nuostata, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-05-28 nutarimas). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nevisapusiškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių ir nerinko įrodymų, o priimdamas nutarimą, kuriuo J. U. buvo nubausta pagal inkriminuotus straipsnius, rėmėsi tik rašytiniais įrodymais.

J. U. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad 2011-09-19, apie 14 val., ji vairavo dukrai priklausantį automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje. Važiuodama atbuline eiga ji išgirdo, kaip pradėjo veikti gale stovinčio automobilio signalizacija. Ji nepajuto jokio smūgio, bet vis dėl to galvodama, kad gal atsitrenkė į stovintį automobilį, išlipo, apžiūrėjo savo ir kitą transporto priemonę, tačiau nepastebėjusi apgadinimų nuvažiavo (b.l. 2). Taigi, apeliantė neigė apgadinusi kitą transporto priemonę ir tyčia pasitraukusi iš eismo įvykio vietos, t.y. padariusi Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus teisės pažeidimus. Tokios pozicijos laikomasi ir apeliaciniame skunde. Priešingai nei tvirtinama skundžiamame nutarime, byloje nėra jokių duomenų, kad J. U. raštu pripažino kaltę dėl padarytų teisės pažeidimų. Apylinkės teismas turėjo išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek teisės pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų. Tačiau skundžiamas nutarimas yra iš esmės nemotyvuotas. Apylinkės teismas nutarime deklaratyviai tik išvardijo, kokie įrodymai patvirtina J. U. kaltę, tačiau jų neanalizavo ir nevertino, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos ATPK 286 str. reikalavimus. Teismo posėdyje neapklausta galimai eismo įvykį mačiusi liudytoja V. P., taip iš esmės nebuvo betarpiškai patikrinta apeliantės teikiama įvykio versija. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtą aplinkybę, pažymi, kad vien tik rašytiniai, pažeidimą galinčio patvirtinti asmens paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojo parodymams, duodamiems teismo posėdžio metu (Lietuvos Respublikos ATPK 273 str.) ir jų nepakeičia. Be to, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. garantuoja asmeniui teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Tokių nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N62-2475/2010, N62-3061/2010, N575-326/2012).

Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nors Lietuvos Respublikos ATPK 285 str. numatyta, jog nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N1-1333/2007, N575-326/2012). Šiuo atveju byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl nėra aišku kokius paaiškinimus davė ir prašymus teikė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Tik ištyrus ir įvertinus visas minėtas aplinkybes, galima nuspręsti, ar J. U. veiksmuose yra inkriminuotų teisės pažeidimų sudėtys, ar jų nėra. Atsižvelgiant į tai, Trakų rajono apylinkės teismo 2012-10-17 nutarimas yra naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Tenkinti J. U. apeliacinį skundą iš dalies.

Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.

Nutartis neskundžiama.