- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-25
- Bylos Nr.
- 1A-785-134-2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Evaldas Vanagas, Eligijus Gladutis
- Nuteistasis
- R. M.
- Advokatai
- Raimundas Kurklietis
- Kategorijos
Pranešėja Bronė VidzėnienėBaudž.byla Nr. 1A-785-134/2013Teisėjas Nijolė BražiūnienėProcesinio sprendimo kategorija: 2.4.2 (S) Teisminio sprendimo Nr. 1-83-1-00026-2013-7
2013 m. spalio 25 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. nuteistas pagal BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., šią bausmę subendrinus su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-04-16 paskirta ir neatlikta bausme, skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams ir 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda.
Priteista iš R. M. G. Č. 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 79726,31 Lt Panevėžio teritorinei ligonių kasai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. nuteistas už tai, kad 2013 m. sausio 12 d., apie 21.30 val., bute, esančiame r., priklausančiame B. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pykčio išdavoje, ranka suduodamas 2-4 smūgius G. Č. į galvą, galvai atsitrenkiant į palangę, padarė G. Č. galvos sumušimą, pasireiškusį lūpų, nosies minkštųjų audinių pabrinkimu (tinimu), galvos smegenis suspaudžiančiu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio smegenų pusrutulio, galvos smegenų sumušimu, tokiais veiksmais sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. Č. sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. M. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir sušvelninti skirtą bausmę.
Skunde teigia, kad jam skirta per griežta bausmė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis G. Č. jį provokavo nusikalsti. Teismas neįvertino, kad jis nusikaltimą padarė, būdamas nepilnametis, ir netaikė BK 81 ir 91 str. nuostatų. Teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę švelninančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Teismas pažeidė jo teises, neleisdamas dalyvauti teismo posėdyje, kuriame buvo skelbiamas nuosprendis.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Skirdamas apeliantui bausmę, teismas teisingai taikė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str. 2 d., ir atsižvelgė į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, numatytus BK XI skyriuje. BK 135 str. 1 d., pagal kurią apeliantas pripažintas kaltu, sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, todėl dėl bausmės rūšies parinkimo apeliantui nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai netaikomi ir jam iš esmės reikšmingos BK 91 str. 2 d. numatytos aplinkybės. Šias aplinkybes teismas nuosprendyje įvertino : atsižvelgė į byloje esančius duomenis, kad apelianto asmenybė formavosi nepalankioje aplinkoje – tarp nuolat girtaujančių atskirai gyvenančių tėvų, kurių šeimos buvo įtrauktos į socialinės rizikos šeimų grupę. Tačiau, vertinant apelianto socialinę brandą, atsižvelgtina ir į tai, kad nusikaltimo padarymo metu jam buvo likęs mažiau nei mėnuo iki pilnametystės, jis buvo įgijęs pagrindinį išsilavinimą, todėl buvo pajėgus įvertinti savo daromo nusikaltimo pavojingumą ir pasekmes.
Iš byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados ir kitų nukentėjusiojo medicininių dokumentų matyti, kad jam po apelianto padaryto galvos smegenų sužalojimo paralyžiuota kairioji kūno pusė, jis neteko pažinimo funkcijų, yra socialiai dezadaptuotas, visiškai nedarbingas (1 t., 75 b.l., 2 t., 111 b.l.). Taigi, apelianto nusikaltimas sukėlė sunkiausias iš BK 135 str. numatytų galimų pasekmių : nukentėjusysis yra fiziškai ir protiškai neįgalus ir labai maža tikimybė, kad jo gyvenimo kokybė pagerės. Todėl šis nusikaltimas yra žymiai pavojingesnis nei analogiškos tos pačios rūšies nusikalstamos veikos.
Byloje esantys apeliantą apibūdinantys duomenys jį charakterizuoja taip pat kaip pavojingą asmenį : jis iki nagrinėjamo nusikaltimo buvo triks kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, iš jų vieną kartą – už smurtinį nusikaltimą – nesunkų sveikatos sutrikdymą, seniūnijos charakteristikoje apibūdinamas kaip girtaujantis ir girtas tampantis agresyviu (2 t., 33 b.l.).
Teismas, skirdamas apeliantui bausmę, atsižvelgė į jo skunde minimą atsakomybę švelninančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, todėl dar kartą vertinti šią aplinkybę nėra pagrindo. Apelianto pirmosios instancijos teisme dėstytos ir apeliaciniame skunde pakartojamos versijos – tai, kad nukentėjusysis jį išprovokavo nusikalsti, įžeidžiančiai kalbėdamas apie jį ir jo tėvą – nepatvirtino nei vienas iš byloje apklaustų įvykį mačiusių liudytojų, todėl apelianto prašymas pripažinti jo atsakomybę švelninančia aplinkybe provokuojantį nukentėjusiojo elgesį atmestinas.
Apibendrindama kolegija sprendžia, kad, įvertinus didelį apelianto padaryto nusikaltimo ir jo asmenybės pavojingumą, jam skirta bausmė, nedaug didesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, yra tinkamai individualizuota, todėl skunde nurodytais motyvais nešvelnintina.
Apelianto, nedalyvavusio pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame teismas skelbė nuosprendį, teisės nebuvo pažeistos, nes teismas gali nuspręsti, kad nuosprendis gali būti paskelbtas ir nedalyvaujant kaltinamajam (BPK 308 str. 3 d.), o nuosprendžio nuorašas jam buvo išsiųstas per 3 d. nuo jo paskelbimo, nepažeidžiant (duomenys neskelbtini) str. 2 d. nustatyto 5 d. termino (2 t., 143 b.l.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
N. R. Maticko apeliacinį skundą atmesti.