- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-20
- Bylos Nr.
- e2S-1371-580/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04618-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- K. V., mažosios bendrijos „Kubas“, G. V.
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. V., mažosios bendrijos „Kubas“ ir G. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų K. V., mažosios bendrijos „Kubas“ ir G. V. skundus dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų; suinteresuoti asmenys – išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja K. V. padavė su skundus dėl antstolės veiksmų, prašydama panaikinti antstolės 2024-02-22 nurodymą Nr. S-24-33-5677 nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą ir 2024-02-21 turto arešto aktą Nr. S-24-33-5467. Nurodė, kad antstolės 2024-02-22 nurodymas Nr.S-24-33-5677 nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą ir 2024-02-21 turto arešto aktas yra nepagrįsti. Vykdomoji byla Nr. 0033/12/00885 vykdoma pagal išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) 2012-08-09 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-38482 dėl 9 559,49 Lt (2 768,62 Eur) skolos išieškojimo iš skolininkės MB „Kubas“ (buvusi G. V. KŪB). Pareiškėja nėra skolininkė ir nėra susijusi su MB „Kubas“ veikla. Dėl antstolės patvarkymų pareiškėja negali išgyventi ir išlaikyti dviejų asmenų.
2. Pareiškėjas G. V. padavė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės 2024-02-22 nurodymą Nr. S-24-33-5678 priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Nurodė, kad antstolės 2024-02-22 nurodymas Nr. S-24-33-5678 priverstinai nurašyti pinigines lėšas yra nepagrįstas. Pareiškėjas nėra skolininkas, išieškotoja jam nepateikė jokių reikalavimų. Pareiškėjas dėl antstolės patvarkymo negali išgyventi ir išlaikyti dviejų asmenų.
3. Pareiškėja MB „Kubas“ padavė skundus dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės 2024-02-22 nurodymą Nr. S-24-33-5679 priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir 2024-02-21 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-33-5468. Nurodė, kad nesutinka su antstolės 2024-02-22 nurodymu Nr. S-24-33-5679 priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir 2024-02-21 vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-24-33-5468, nes jie prieštarauja teisės aktų reikalavimams, yra nepagrįsti. Antstolė vykdo išieškojimą, praėjus trylikai metų, suėjus senaties terminui, išieškojimą vykdo, nežinodama MB „Kubas“ skolos išieškotojai dydžio. Antstolė išieško 2 768,62 Eur, nors išieškotojos tinklalapyje nurodyta, jog skolos dydis yra 2 420,73 Eur. Pareiškėjos teigimu, vykdymo išlaidos turi būti perskaičiuotos.
4. Antstolė 2024-03-20 patvarkymu Nr. S-3.5.-24-19 pareiškėjų skundus atsisakė tenkinti ir kartu su vykdomąja byla Nr. 0033/12/00885 perdavė nagrinėti teismui. Nurodė, kad:
4.1. vykdomojoje byloje Nr. 0033/12/00885 surinkti duomenys patvirtina, jog pareiškėja MB „Kubas“ neturi turto ir lėšų, todėl skolos išieškojimas buvo nukreiptas į buvusio tikrojo nario pareiškėjo asmeninį turtą, o, šio nesuradus, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, areštas buvo nukreiptas į turtą (pinigines lėšas), kuris yra bendras su kitais asmenimis, t. y. su sutuoktine (pareiškėja): areštuotos pareiškėjos (sutuoktinės) banko sąskaitos. 2024-02-22 surašyti nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas, nurodymas nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą ir turto arešto aktas, kuriuo areštuotas pareiškėjos darbo užmokestis bei piniginės lėšos. Nustačius, kokios pareiškėjos sąskaitoje buvusios lėšos yra areštuotos, būtų reikalinga siųsti pasiūlymą sutuoktiniams CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Antstolė 2024-02-21 išsiuntė pareiškėjai ir pareiškėjui pasiūlymą bei ėmėsi priemonių nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje;
Šalies argumentai
4.2. pareiškėjai jau buvo pateikę skundą dėl senaties taikymo, nurodydami, kad antstolė vykdo išieškojimą, praėjus trylikai metų po vykdomosios bylos užvedimo, tačiau antstolės 2024-02-29 patvarkymu skundas buvo atmestas bei išsiųstas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, skolos išieškojimo senaties terminas negali būti taikomas;
4.3. 2019-06-03 gautas išieškotojos sprendimas pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką, kuriuo išieškotina suma sumažinta iki 2 420,73 Eur (pareiškėja MB „Kubas“ atleista nuo delspinigių). Dėl to antstolių informacinės sistemos finansinėje dalyje likusi išieškotina suma buvo sumažinta ir šiuo metu išieškotinos sumos likutis sudaro 2 420,73 Eur skolos ir 814,77 Eur vykdymo išlaidų iš viso – 3 235,50 Eur. Dėl šios sumos išieškojimo buvo surašyti skundžiami antstolės patvarkymai;
4.4. vykdomojoje byloje Nr. 0033/12/00885 vykdymo išlaidos, kurias sudaro 97,86 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų, 370,60 Eur papildomų vykdymo išlaidų ir 318,26 Eur antstolės atlygio, yra apskaičiuotos teisingai, atsižvelgus į skolos sumą. Pareiškėja MB „Kubas“ nenurodė, kokias vykdymo išlaidas antstolė apskaičiavo netinkamai, todėl nėra aišku, su kokia išlaidų dalimi ji nesutinka.
Atsiliepimas
5. Išieškotoja VMI atsiliepimu prašo pareiškėjų skundus nagrinėti savo nuožiūra.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjai MB „Kubas“ ir G. V. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad pareiškėja K. V. nėra MB „Kubas“ narė ir neatsakinga už šios įmonės įsipareigojimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjų skundus dėl antstolės veiksmų. Nurodė, kad:
7.1. dėl pareiškėjo G. V. skundo pažymėjo, kad pagal Ūkinių bendrijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kai bendrijos prievolėms įvykdyti neužtenka bendrijos turto, bendrijos tikrieji nariai pagal bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu, o komanditoriai pagal komanditinės ūkinės bendrijos prievoles atsako tik tuo savo turtu, kurį įnešė ir (ar) įsipareigojo įnešti į komanditinę ūkinę bendriją. Vykdymo procese išieškojimo iš ūkinių bendrijų turto ypatumus nustato CPK 672 straipsnis, pagal kurį jeigu ūkinė bendrija neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, išieškojimas nukreipiamas solidariai į jos narių turtą. VMI 2012-08-19 sprendimo Nr. (23.17-08)-320-38482 priėmimo metu pareiškėjas buvo buvusios G. V. komanditinės ūkinės bendrijos (dabar MB „Kubas“) tikrasis narys, todėl buvo subsidiariai atsakingas už MB „Kubas“ prievoles, šiai neturint turto. Antstolė, nustačiusi, jog buvusi G. V. komanditinė ūkinė bendrija neturi turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą ir vykdymo išlaidas, pagrįstai nukreipė išieškojimą į pareiškėjo turtą ir pinigines lėšas;
7.2. dėl pareiškėjos K. V. skundo nurodė, kad antstolė, prieš areštuodama sutuoktinės lėšas, patikrino, ar skolininkė MB „Kubas“ turi turto, iš kurio galima būtų išieškoti skolą ir vykdymo išlaidas, o jo neradusi, nukreipė išieškojimą į G. V.. Antstolei nepavykus išieškoti lėšų iš MB „Kubas“, antstolė 2024-02-21 patvarkymu Nr. S-24-33-5463 pasiūlė pareiškėjai ir pareiškėjui nustatyti jiems priklausančio bendro turto dalis ar pasidalinti turtą bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Antstolė 2024-02-21 turto arešto aktu Nr. S-24-33-5467 areštavo pareiškėjai priklausančias lėšas iki bus nustatyta pareiškėjo, kaip buvusio G. V. komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario, turto dalis bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, į kurią gali būti nukreiptas skolos išieškojimas;
7.3. skundo argumentai dėl išieškojimo, suėjus senaties terminui, ir išieškomos skolos dydžio, išnagrinėti ir dėl jų pasisakyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-04-05 nutartyje, civilinėje byloje Nr. e2YT-8006-1101, todėl teismas pakartotinai dėl jų nepasisakė;
7.4. dėl pareiškėjos MB „Kubas“ skundo pažymėjo, kad apskaičiuotas vykdymo išlaidas vykdomoje byloje sudaro: 97,86 Eur būtinosios vykdymo išlaidos, 370,60 Eur papildomos vykdymo išlaidos (iš jų – 28,05 Eur išlaidos tretiesiems asmenims) ir 318,26 Eur antstolio atlygis. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 109.10 punkte nustatyta, kad administravimo išlaidų dydis, kuomet išieškotina suma yra didesnė nei 2 000 Eur, bet mažesnė nei 2 600 Eur, yra 56 Eur, o antstolio atlygis yra 14 procentų nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 300 Eur. Antstolės atlygio suma – 318,26 Eur, nustatyta, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų;
7.5. apskaičiuodama 97,86 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidas, antstolė vadovavosi Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 ir 120 punktais, apskaičiuodama 370,60 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidas (papildomas) – Sprendimų vykdymo instrukcijos 124 ir 130 punktais, indeksavimo taisyklėmis (CPK 82 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 135, 136), detalizuotos išlaidos tretiesiems asmenims už jų suteiktas paslaugas (papildomos neindeksuojamos vykdymo išlaidos 16,57 Eur, arešto įregistravimas 6,56 Eur, pašto išlaidos 4,92 Eur). MB „Kubas“ nenurodė argumentų dėl konkrečių antstolės apskaičiuotų vykdymo išlaidų nepagrįstumo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Pareiškėjai K. V., MB „Kubas“ ir G. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės 2024 m. balandžio 15 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl pareiškėjų skundų dėl 2024-02-22 antstolės nurodymo nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr.S-24-33-5677 ir 2024-02-21 turto arešto akto Nr.S-24-33-5467 pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad:
8.1. spręsdamas dėl išieškojimo iš pareiškėjų turto vykdymo teismas netinkamai aiškino reikšmingas vykdomosios bylos aplinkybes, įstatymus, pažeidė bylų nagrinėjimo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, principus;
8.2. teismas neįvertino reikšmingos aplinkybės, kad antstolė vykdo išieškojimą iš G. V. komanditinės ūkinės bendrijos pagal VMI 2012-08-09 sprendimą dėl 9 559,49 Lt skolos išieškojimo, suėjus priverstinio išieškojimo senaties terminui. Remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsniu, mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai;
8.3. VMI 2019-04-01 priėmė sprendimą, kuriuo pakeitė 2012-08-09 sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką, mokestinės nepriemokos suma 2 420,73 Eur. Dėl šios nepriemokos VMI nesikreipė į antstolius, o 2024-04-01 suėjo priverstinio išieškojimo senaties terminas. Antstolė savo sprendimu nepatvirtino, kad priima išieškojimo vykdymą pagal VMI 2019-04-01 sprendimą, nepateikė skolininkui raginimo įvykdyti VMI sprendimą. Antstolė vykdo išieškojimą pagal negaliojantį VMI 2012-08-09 sprendimą;
Atsiliepimas
8.4. teismas nevertino reikšmingų aplinkybių dėl kreditoriaus sprendimų, nurodytų G. V. ir MB „Kubas“ 2024-04-09 atsiliepimuose.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-04-15 nutartis, kuria išnagrinėti skundai dėl antstolių veiksmų, atliekant išieškojimo veiksmus iš ūkinės bendrijos, jos nario bei nario sutuoktinės.
Faktinės aplinkybės
12. Remiantis vykdomosios bylos Nr. 0033/12/00885 duomenimis nustatyta, kad antstolė Nemira Šiugždaitė–Stakeliūnė atlieka vykdymo veiksmus VMI 2012-08-09 sprendimo Nr. (23.17-08)-320-38482 pagrindu dėl 2 768,62 Eur (9 559,48 Lt) mokestinės nepriemokos išieškojimo iš skolininkės G. V. komanditinės ūkinės bendrijos. Nustatyta, kad išieškotoja VMI antstolei pateikė 2019-04-01 sprendimą Nr. (23.17-08)467-49028 pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kuriuo buvo sumažinta 2012-08-09 sprendime nurodyta išieškoma skola iki 2 420,73 Eur.
13. Vykdomosios bylos Nr. 0033/12/00885 duomenimis, antstolė 2024-02-21 sudarė turto arešto aktą Nr. S-24-33-5467, kuriuo areštuotas pareiškėjos darbo užmokestis ir piniginės lėšos, esančios pareiškėjai priklausančiose banko sąskaitose. Antstolė 2024-02-22 priėmė nurodymą Nr. S-24-33-5677 nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą, kuriuo nurodė nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš pareiškėjai priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bendra lėšų suma, kurios išmokėjimą nurodė antstolė nutraukti, – 3 235,50 Eur. 2024-02-22 antstolė priėmė nurodymą Nr. S-24-33-5678 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuriuo nurodė priverstinai nurašyti pareiškėjo lėšas, esančias jam priklausančioje banko sąskaitoje, priverstinai nurašomų lėšų suma: 3 235,50 Eur. Antstolė 2024-02-22 nurodymo Nr. S-24-33-5679 pagrindu nurodė priverstinai nurašyti pareiškėjai MB „Kubas“ priklausančią 3 235,50 Eur sumą iš visų jos banko sąskaitų ir vykdymo išlaidų apskaičiavimu nustatė bendrą vykdomosios bylos Nr. 0033/12/00885 vykdymo išlaidų sumą: 814,77 Eur.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl šių antstolės sprendimų: 1) 2024-02-22 nurodymo Nr. S-24-33-5677 nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą; 2) 2024-02-21 turto arešto akto Nr. S-24-33-5467; 3) 2024-02-22 nurodymo Nr. S-24-33-5678 priverstinai nurašyti pinigines lėšas; 4) 2024-02-22 nurodymo Nr. S-24-33-5679 priverstinai nurašyti pinigines lėšas; ir 5) vykdymo išlaidų apskaičiavimo vykdomosios bylos Nr. 0033/12/00885.
Dėl vykdomojo dokumento galiojimo ir senaties termino
15. Atskirąjį skundą apeliantai iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino G. V. ir MB „Kubas“ 2024-04-09 atsiliepimų argumentų dėl reikšmingų aplinkybių: 1) priverstinio išieškojimo senaties termino pasibaigimo; 2) VMI 2019-04-01 sprendimo dėl pakeistos nepriemokos nepriėmimo vykdyti.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjų atsiliepimų ir atskirojo skundo argumentai dėl išieškojimo vykdymo, suėjus senaties terminui, jau buvo išnagrinėti ir dėl jų pasisakyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-04-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-8006-1101. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2024-06-06 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-04-05 nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūra buvo pradėta vykdyti nepraėjus Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam penkerių metų išieškojimo senaties terminui, todėl, priešingai nei teigia pareiškėjas, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 5 dalimi, gali būti tęsiama nepaisant to, jog jos vykdymo metu pasibaigė mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Taip pat teismas minimoje nutartyje nurodė, kad VMI 2019-04-01 sprendimas yra vykdomas kaip sudėtinė pirminio VMI sprendimo dalis. Antstolė pagrįstai tęsia pradėtus vykdymo veiksmus (pradėti nuo 2012-09-21 patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui), o apeliantė neteisingai interpretuoja išieškotojos priimtą sprendimą kaip apskritai naują vykdomąjį dokumentą, teigdama, jog toks sprendimas nepriimtas vykdymui. Kadangi skundo argumentai dėl priverstinio išieškojimo senaties termino pasibaigimo yra išnagrinėti įsiteisėjusia teismo nutartimi, dėl jų plačiau nepasisako ir apeliacinės instancijos teismas.
17. Daroma išvada, kad atskirojo skundo argumentai nepagrįsti, nes VMI 2019-04-01 sprendimu pakeitė savo 2012-08-09 išduotą sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, kad mokestinės nepriemokos suma sudaro 2 420,73 Eur. Išieškotojos 2019-04-01 sprendimas yra vykdomas kaip sudėtinė pirminio VMI sprendimo dalis.
18. G. V. ir MB „Kubas“ 2024-04-09 atsiliepimai be aukščiau nurodytų argumentų, grindžiami argumentu, jog pareiškėja K. V. nėra mažosios bendrijos „Kubas“ narys, ir nėra atsakinga už šios įmonės įsipareigojimus. Kaip matyti, iš skundžiamos nutarties, apeliantai nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino reikšmingų aplinkybių nurodytų G. V. ir MB „Kubas“ 2024-04-09 atsiliepimuose. Apylinkės teismas išnagrinėjo pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų argumentus šiuo aspektu, vertino sutuoktinių prievolių išieškojimą reglamentuojančias teisės normas, padarydamas išvadą, kad antstolė laikėsi įstatyme nustatytų reikalavimų ir pagrįstai ėmėsi priemonių, kad pareiškėjos MB „Kubas“ skola pirmiausi būtų išieškota iš jos turto, o, nustačiusi, kad įmonė turto neturi, – iš asmeninio pareiškėjo turto ir lėšų, ir tik nepavykus skolos išieškoti, areštavo pareiškėjo sutuoktinės (pareiškėjos) gaunamas lėšas ir pasiūlė pareiškėjams pasidalyti bendrą turtą bendraturčių susitarimu. Taigi, apeliantų argumentai, jog teismas nevertino G. V. ir MB „Kubas“ 2024-04-09 atsiliepimų argumentų, nepatvirtina skundžiamos nutarties motyvai.
19. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat jam priklausančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje.
20. Vykdomosios bylos Nr. 0033/12/00885 duomenys patvirtina, kad antstolė vykdo išieškojimą iš skolininkės buvusios G. V. komanditinės ūkinės bendrijos (dabar MB „Kubas“) turto. Antstolė, prieš areštuodama pareiškėjo sutuoktinės (pareiškėjos) pinigines lėšas, nustatė ir patikrino, ar skolininkė (pareiškėja MB „Kubas“) turi turto, iš kurio galima būtų išieškoti skolą ir vykdymo išlaidas, o, jo neradusi, nukreipė išieškojimą į skolininkės buvusį tikrąjį narį – pareiškėją. Antstolei nepavyko išieškoti lėšų iš pareiškėjo. Todėl antstolė atlikdama CPK 667 straipsnyje nustatytus veiksmus pagrįstai 2024-02-21 patvarkymu Nr. S-24-33-5463 pasiūlė pareiškėjai ir pareiškėjui nustatyti jiems priklausančio bendro turto dalis ar pasidalinti turtą bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, 2024-02-21 turto arešto aktu Nr. S-24-33-5467 areštavo pareiškėjai priklausančias lėšas areštavo iki bus nustatyta pareiškėjo, kaip buvusio G. V. komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario, turto dalis bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, į kurią gali būti nukreiptas skolos išieškojimas. Atsižvelgiant į nurodytą, pareiškėjų argumentai, kad pareiškėja nėra skolininkė ir nėra (nebuvo susijusi) su buvusios G. V. komanditinės ūkinės bendrijos veikla, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl išieškojimo iš ūkinės bendrijos ypatumų
21. Antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes. Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.
22. Ūkinių bendrijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai bendrijos prievolėms įvykdyti neužtenka bendrijos turto, bendrijos tikrieji nariai pagal bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu, o komanditoriai pagal komanditinės ūkinės bendrijos prievoles atsako tik tuo savo turtu, kurį įnešė ir (ar) įsipareigojo įnešti į komanditinę ūkinę bendriją. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris nebėra tikrasis narys, pagal bendrijos prievoles, atsiradusias, kol jis buvo tikruoju nariu, atsako taip, kaip jis atsakytų būdamas tikruoju nariu. Vykdymo procese išieškojimo iš ūkinių bendrijų turto ypatumus nustato CPK 672 straipsnis, pagal kurį jeigu ūkinė bendrija neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, išieškojimas nukreipiamas solidariai į jos narių turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-558-781/2020).
23. Vykdomosios bylos Nr. 0033/12/00885 duomenimis nustatyta, kad G. V. nuo 2000-12-22 buvo G. V. komanditinės ūkinės bendrijos vienintelis tikrasis narys (2024-03-13 pakeistas šios bendrijos teisinis statusas į MB „Kubas“). Antstolė vykdo išieškojimą iš G. V. komanditinės ūkinės bendrijos VMI 2012-08-09 sprendimo Nr. (23.17-08)-320-38482 dėl 2 768,62 Eur (9 559,48 Lt) skolos, kurios dydis pakeistas 2019-04-01 sprendimu, pagrindu. Pareiškėjas minėtos piniginės prievolės atsiradimo metu buvo šios komanditinės ūkinės bendrijos vienintelis tikrasis narys. Todėl vadovaujantis Ūkinių bendrijų įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis, jis yra atsakingas solidariai visu savo turtu G. V. komanditinės ūkinės bendrijos kreditoriams, šiuo atveju Valstybinei mokesčių inspekcijai. Iš vykdomosios bylos Nr.0033/12/00885 nustatyta, kad G. V. komanditinė ūkinė bendrija turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą ir vykdymo išlaidas, neturi, mokestinė nepriemoka išieškota nebuvo, todėl antstolė pagrįstai nukreipė išieškojimą į pareiškėjo G. V. turtą ir pinigines lėšas. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo G. V. skundo argumentus, kad jis nėra atsakingas už reorganizuotos mažosios bendrijos skolas.
24. Dalyje dėl vykdymo išlaidų dydžio atskirasis skundas negrindžiamas motyvais, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios skundžiamos nutarties dalies nepasisako.
25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjų skundus dėl antstolės veiksmų, tinkamai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas bei ją aiškinančią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjų K. V., mažosios bendrijos „Kubas“ ir G. V. atskirojo skundo netenkinti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartį nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos