Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Vėgelienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: A. F., M. P., valstybės įmonė Turto bankas,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis M. P.. Kadangi jis nebuvo surašęs testamento, tai po jo mirties liko trys įstatyminiai įpėdiniai – pareiškėja, kaip jo sutuoktinė ir du vaikai – A. F. ir M. P.. Kitų įpėdinių, suinteresuotų bylos baigtimi, nėra. Nors po M. P. mirties niekas per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, t. y., po sutuoktinio mirties ji liko gyventi santuokoje įgytame ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kur faktiškai iki savo mirties gyveno ir palikėjas. Pareiškėja trijų mėnesių laikotarpyje po sutuoktinio mirties mokėjo įvairius mokesčius už santuokoje įgytam turtui tiektas paslaugas, kas patvirtina, kad pareiškėja trijų mėnesių laikotarpyje perėmė palikėjo prievoles. Pareiškėja nuolat rūpinosi santuokoje įgytu turtu ir po sutuoktinio mirties laikė save vienintele to turto savininke. Leido savo dukrai M. P. gyventi santuokoje įgytame ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame jai bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Prižiūrėjo, šienavo ir tvarkė prie namų esantį žemės sklypą (namų valdą). Pareiškėja elgėsi su paveldėtu turtu kaip šeimininkė, jį tvarkė ir prižiūrėjo, mokėjo visus reikiamus mokesčius. Po pareiškėjos sutuoktinio mirties, liko jų santuokoje įgytas katinas kurį pareiškėja šėrė ir toliau prižiūrėjo bei rūpinosi juo, kas taip pat reiškia palikėjo prievolių perėmimą. Palikimo priėmimo faktą reikia nustatyti paveldėjimo teisės liudijimui gauti, kad S. P. galėtų disponuoti aukščiau nurodytu turtu ir jį persiregistruoti savo vardu.

5. Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

6. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

7. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatyme įtvirtinti keli palikimo priėmimo būdai: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. P. ir M. P. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), sutuoktinių vaikai – A. F. ir M. P.. Iš mirties liudijimo ir VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad M. P. (toliau – palikėjas) mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad palikėjas santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise (po ½ su sutuoktine) įgijo šį nekilnojamąjį turtą: 629/7130 ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), S. P. vardu registruotą gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pagalbinio ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi minėtas nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu, laikytina, kad palikėjui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė pusė viso sutuoktinių vardu registruoto turto (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis). Pagal VĮ Registrų centro 2024-08-29 Testamentų registro išrašą palikėjo vardu įregistruotų testamentų ar įregistruotų jo palikimo priėmimo faktų nėra. Iš Pabradės seniūnijos pažymos matyti, kad pareiškėja iki palikėjo mirties gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį adresu (duomenys neskelbtini) bei, kad po sutuoktinio mirties pareiškėja toliau gyvena tuo pačiu adresu. Iš Pabradės komunalinio ūkio 2024-08-26 rašto matyti, kad pareiškėja už komunalines paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. vasario, kovo, balandžio mėnesiais įsiskolinimų neturėjo.

9. Po palikėjo mirties ((duomenys neskelbtini)) jo sutuoktinė pareiškėja ir toliau liko gyventi santuokoje įgytame bendrame name, darytina išvada, kad iš karto po sutuoktinio mirties (trijų mėnesių laikotarpyje) pareiškėja valdė ir naudojosi visu minėtu turtu, prižiūrėjo jį ir tvarkė, taip pat naudojosi visais name bei ūkiniame pastate likusiais santuokos metu įgytais buities daiktais, buitine technika ir kt. daiktais, kas reiškia, kad priėmė palikimą faktiniu valdymu. Nurodytos aplinkybės įrodo faktą, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties valdė, naudojosi ir prižiūrėjo jo paliktą turtą kaip savo, palaikė jį tinkamos būklės ir laikė save to turto vienintele savininke, bei perėmė palikėjo pareigas, kas reiškia, kad atliko aktyvius veiksmus. Teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų daryti išvadai, kad pareiškėja rūpinosi turtu, kuris liko po jos sutuoktinio mirties. Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad S. P. priėmė palikimą po sutuoktinio M. P. mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

10. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, atsiradusį po sutuoktinio M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė faktiniu valdymu nuo palikimo atsiradimo momento.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.