- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-28
- Bylos Nr.
- ATP-264-200/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- V. M.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutarties, kuria netenkintas V. M. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012-11-06 priimtas nutarimas Nr. 10N-2099663-12 nubausti V. M. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau Institucija) 2012-11-06 nutarimu Nr. 10N-2099663-12 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. už tai, kad jis 2012-10-30, 09.15 val., Vilniuje, L.Asanavičiūtės g., vairuodamas automobilį VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini), sukėlė pavojingą situaciją, tai yra privertė kitą automobilį staigiai stabdyti, tam, kad būtų užtikrintas žmonių saugumas.
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas V. M. padavė teismui skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartimi V. M. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012-11-06 nutarimą Nr. 10N-2099663-12.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas V. M. nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas neobjektyviai ir neatsakingai išnagrinėjo jo 2012-11-22 prašymą peržiūrėti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012-11-06 nutarimą Nr. 10N-2099663-12. Pasak apelianto, nei apylinkės teismas, nei Vilniaus AVPK nesistengė ir netyrė įvykusios situacijos ir neatsakė į V. M. užduotus klausimus. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodoma, kad apeliantas sukėlė pavojingą situaciją ir privertė policijos automobilį, važiuojantį antra juosta, staigiai stabdyti, kad būtų užtikrintas žmonių saugumas. Pasak apelianto, jo vairuojamas automobilis į antrą eismo juostą neįvažiavo. Apelianto ir policijos pareigūnų saugumui pavojaus akcentavimas, pasak apelianto, yra perdėtas. Policijos automobilis judėjimo krypties nekeitė ir staigaus stabdymo nebuvo, policijos pareigūnai apelianto nestabdė, o garsinį signalą įjungė, kai nusprendė apsisukti. Be to, apeliantas nurodo, kad jo vairuojamas automobilis policijos automobiliui buvo iš dešinės pusės, o ne iš kairės. Nei vienas policijos pareigūnas nenurodo, kad prieš policijos automobilį į kairę pasuko dar vienas automobilis, kurį apeliantas nurodė schemoje, ir kurios niekas nepaneigė. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo situaciją. Nurodo, kad 4 mėnesių vairuotojo pažymėjimo atėmimas UAB „N.“ kainuos 6340,04 litų. Be to, policijos atstovas apelianto akivaizdoje koridoriuje skambino telefonu ir diktavo kažkam apelianto asmens kodą, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ATPK 124² str. 1 d. numato, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog V. M. 2012-10-30, 09.15 val., Vilniuje, L.Asanavičiūtės g., vairuodamas automobilį VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini), sukėlė pavojingą situaciją, tai yra privertė kitą automobilį staigiai stabdyti, tam, kad būtų užtikrintas žmonių saugumas.
Policijos pareigūnas P. Suchodimcovas tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2012-10-30, apie 9 val. 10 min., dirbdamas kartu su I. Popelkovskij, važiavo L. Asanavičiūtės g. link A. P. Kavoliuko g., staiga prie išvažiavimo iš Laisvės pr. į jų važiuojamąją dalį išvažiavo automobilis VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini), priversdamas juos staigiai stabdyti siekiant išvengti eismo įvykio ir užtikrinti žmonių saugumą. Pareigūnas taip pat nurodė, kad VW Passat vairuotojas V. M. dėl įvykio labai gailėjosi ir aiškino, kad nepastebėjo policijos automobilio (b. l. 12). Apklaustas pirmosios instancijos teisme P. Suchodimcovas nurodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes, papildomai paaiškino, kad jie važiavo L. Asanavičiūtės g. antrąja eismo juosta link A. P. Kavoliuko g. VW Passat vairuotojas V. M. policijos automobilio net nematė, žiūrėjo į dešinę pusę, kur automobilių nebuvo, paspaudė greičio pedalą prieš pat policijos automobilį, P. Suchodimcovui teko staigiai stabdyti ir pavažiuoti į šoną. Policijos pareigūnai įjungė švyturėlius ir sustabdė tą vairuotoją (b. l. 30). P. Suchodimcovo nurodytas aplinkybes patvirtino kartu su juo patruliavęs policijos pareigūnas I. Popelkovskij, kuris apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie važiavo L. Asanavičiūtės g. antrąja eismo juosta link A. P. Kavoliuko g., prie išvažiavimo iš Laisvės pr. prieš juos užlindo automobilis ir vos neatsitrenkė į jų tarnybinį policijos automobilį. VW Passat vairuotojas V. M. žiūrėjo visai į kitą pusę, užkirto policijos automobiliui kelią. Nors P. Suchodimcovas prieš tai signalizavo, tačiau jokios reakcijos nebuvo. Policijos pareigūnai privalėjo stabdyti automobilį, tam kad nesusidurtų su automobiliu VW Paesat, kuris iššoko prieš policijos automobilį, jie net turėjo sustoti kampu, kad automobiliai nesusidurtų. I. Popelkovskij paaiškino, kad V. M. žiūrėjo į dešinę pusę. Policijos pareigūnai iš karto įjungė švyturėlius ir sustabdė V. M. (b. l. 30-31). Policijos pareigūnų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti policijos pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus.
Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. parodymus, matyti, kad jis tyrimo metu pirminiame paaiškinime surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pripažino, kad situacija įvyko nenoromis, labai gailėjosi, kad nepastebėjo policijos automobilio (b. l. 11), tačiau vėliau savo poziciją pakeitė ir apklaustas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad buvo neteisingai nubaustas, paaiškino, kad važiavo L. Asanavičiūtės g., per vėlai pastebėjo policijos automobilį ir pradėjo stabdyti. Pasak V. M., jis laiku sustojo, policijos automobiliui kelio neužkirto, jokio įvykio nebuvo, policijos pareigūnai galėjo toliau važiuoti (b. l. 29). Tokia pozicija vertintina kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, nes ją paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai. Apeliaciniame skunde apelianto nurodytos įvykio aplinkybės nepaneigia jo kaltės ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti apelianto veiksmų.
V. M. apklaustas pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė, kad vairuotojo pažymėjimas jam yra reikalingas atliekant darbines funkcijas, todėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas 4 mėnesiams yra per griežta nuobauda, neatitinka pažeidimo sunkumo. Apeliantas skunde nurodo, kad 4 mėnesių vairuotojo pažymėjimo atėmimas UAB „N.“ kainuos 6340,04 litų.
ATPK 124² str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vairuotojams yra privaloma nuobauda, todėl, institucija, pripažinusi apeliantą kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d., negalėjo neskirti šios nuobaudos. Iš pažymos apie asmens baustumą (b. l. 19-26) matyti, kad ir anksčiau V. M. buvo ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, kad V. M. atitinkamų išvadų nepadarė, pažeidėjui taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, toliau linkęs pažeidinėti įstatymus. Apeliantui padarant naują administracinį teisės pažeidimą, jis turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas už tokios pačios rūšies teisės pažeidimus, todėl šią aplinkybę policijos pareigūnai įvertino kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Šiuo atveju sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas neprieštarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams. Įvertinus minėtas aplinkybes, V.M. paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad policijos atstovas apelianto akivaizdoje koridoriuje skambino telefonu ir diktavo kažkam apelianto asmens kodą, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje yra nagrinėjamas V. M., o ne policijos pareigūnų veikos neteisėtumo klausimas. V. M. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 124² str. 1 d., yra baigtas, o pareigūnų veiksmų, atliktų po minėto pažeidimo padarymo, tyrimas peržengia šios bylos nagrinėjimo ribas, be to, neturi įtakos V. M. veikos kvalifikavimui.
Išnagrinėjus bylą, daroma išvada, kad V. M. pažeidimas, numatytas ATPK 124² str. 1 d., yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartį nepakeistą ir V. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.