Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja I.Sakalauskaitė, sekretoriaujant J.Skuodeinei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. L., jo atstovui advokatui R.Simonavičiui, institucijos, surašiusios protokolą atstovui M.Dargiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis ,,Klaipėdos zoologijos sodas“ direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 41³ str. 1d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-04-22 Darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.ATPP 0643-0177, kuriame nurodė, kad E. L., būdamas ,,Klaipėdos zoologijos sodas“ vadovu, savo vadovaujamoje įmonėje, vykdančioje veiklą Jonušų k., Dauparų–Kvietinių sen., Klaipėdos r., nesudaręs darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, teisės aktų nustatyta tvarka, nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie priėmimą į darbą, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti darbininkais nuo 2014-10-09 iki 2015-01-16 V. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. D., gim. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu E. L. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93, 95, 99 straipsnius ir 98 str. 1 d. 1p. reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 41³ str. 1d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad su protokolu nesutinka. Paaiškino, kad jis buvo patalpinęs skelbimą, kad ieško darbininkų ir lapkričio pirmoje pusėje susitiko su V. N. ir E. D. ir sutarė, kad jie gali pabandyti dirbti su gyvūnais, nes ne visis žmonės sugeba dirbti su gyvūnais. Nurodė, kad jiedu apie dvi savaites įsirenginėjo vien tik savo vagonėlį, kuriame jiems buvo leista gyventi, kadangi buvo šalta ir jiems nesisekė užbaigti darbų, jis juos perkėlė gyventi kitur į namą, o vėliaus perkėlė prie kitų darbininkų. Paaiškino, kad jis davė Eleonorai 100,00 Lt, nes jie nedirbo ir neturėjo pinigų. Paaiškino, kad V. N. ir E. D. buvo kaip savanoriai, nes jiems konkrečių darbų nebuvo pavesta, jis norėjo įsitikinti, ar jie sugebės dirbti su gyvūnais, tačiau jie ne tik, kad nedirbo, bet ir girtavo. Mano, kad jiems reikėjo tik gyvenamojo ploto, o maitinosi iš maisto parsivežto iš parduotuvių, kuris skirtas gyvūnams. Paaiškino, kad su visais dirbančiais sudaro darbo sutartis, o su savanoriais sudaromos savanoriškas sutartis, tačiau su šias dviem asmenimis jokių sutarčių nebuvo sudaręs. Ketino juos įdarbinti nuo Naujųjų metų, jei jie sugebės dirbti, tačiau jie nesistengė ir dar girtavo. Nurodė, kad įmonėje dirba viso 8 žmonės po 0,26 etato ir atlyginimas yra apie 68 eurai, kuris mokamas vieną kartą per mėnesį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašė bylą nutraukti, nes mano, kad nebuvo įrodyta, kad yra pažeidimo sudėtis, tai yra, kad buvo susitarimas dėl darbo, darbo užmokesčio. Be to, byloje nėra nustatyta, kad V. N. ir E. D. būtų buvusios pavestos kokios nors funkcijos ar koks konkretus darbas, nes nebuvo nustatytos vidaus darbo taisyklės ar tartasi dėl darbo užmokesčio, o buvo tartasi, kad jie pabandys susipažinti su darbo pobūdžiu ir už tai jiems suteikiamas gyvenamas būstas. Nors liudytojai patvirtino, kad V. N. ir E. D. dirbo laisvu grafiku, tačiau ji nebuvo įpareigoti laikytis darbo tvarkos, o 100,00 Lt E. L. davė iš gailesčio. Mano, kad byloje nesurinkta įrodymų apie pažeidimo faktą, todėl bylą prašė nutraukti. Nurodė, kad V. N. ir E. D. parodymai yra nekonkretūs ir prieštaraujantys, be to, jie tik gerino savo gyvenamojo būsto gyvenimo sąlygas, nes jie buvo priimti gyventi ir už tai jie turėjo padėti sode darbuotis, ką jie ir darė, tai yra padėdavo kitiems darbuotojams, tačiau konkrečių funkcijų jiems nebuvo pavesta ir jie dirbo laisvu grafiku, kada jie norėjo. Faktas, kad buvo mokamas atlyginimas taip pat nenustatytas, nes E. L. tik patvirtino, kad davė pinigus įsikūrimui.

Liudytoja I. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra E. L. teta ir dirba kaip savanorė savaitgaliais ir šventinėmis dienomis. Paaiškino, kad ji V. N. ir E. D. nepažįsta, tačiau matė, kaip jie porą savaičių įsirenginėjo sau būstą, o kai atšalo jie buvo perkelti pas ją, o po to dar kitur. Nurodė, kad ji matydavo kaip jiedu vaikšto, tačiau nieko nedirbo, o tik įrengė rinkyklą ir rinkdavosi pinigus iš lankytojų. Nurodė, kad jie nebuvo darbininkai, o buvo kaip mokiniai, be to, jie vartodavo alkoholį. Kaip ji suprato, jie turėjo žiūrėti kaip maitinami gyvūnai ir prisirišti prie gyvūnų, kad jei dirbtų, kad sugebėtų dirbti su gyvūnais.

Liudytoja S. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji dirba gyvūnų prižiūrėtoja. Paaiškino, kad nuo 2014m. lapkričio iki sausio mėnesio įmonėje dirbo 9 darbuotojai, tai yra V. M., I., G., A., P., ji, V. ir K.. V. ir E. ji pažįsta, nes jie buvo kaip savanoriai, tačiau ji juos matydavo retai, nes jie būdavo gyvenamosiose patalpose ir sode tik kartais būdavo. Jiems buvo pasakyta susipažinti su zoologijos sodu ir susipažinti su gyvūnais, tačiau jie nesidomėdavo darbu. Jei ji paklausdavo E., ar ji pamaitino paukščius, ji jai pasakydavo, kad pamaitino, tačiau nuėjusi patikrinti rasdavo paukščius nepašertus. Nurodė, kad ji pati pasiūlė E. rūpintis paukščiais. Nurodė, kad V. ir E. darydavo tai kas jiems patinka ir ką jie norėdavo, o kas jiems būdavo pasakyta padaryti jie neatlikdavo, nurodė, kad ji ne kartą yra sakiusi E., kad pasakys E. L., kad ji neklauso, tai E. jai atsakydavo, kad nedaryk problemų. Taip pat nurodė, kad jie abu tik apsimetinėjo, kad dirbo visą savaitę, o savaitgaliais išeidavo į Klaipėdą, kad galėtų gerti ir kad už tai jiems nieko nebūtų.

Liudytoja E. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis su V. N. rado skelbimą laikraštyje dėl darbo ir paskambino, o vėliau susitikę E. L. susitarė, kad juos paims bandomajam laikotarpiui trims savaitėms ir nuo spalio 9d. jie pradėjo dirbti, buvo sutarta, kad už savaitę tiek ji, tiek V. gaus po 100,00 Lt kiekvienas ir gaus apgyvendinimą. Nurodė, kad iš pradžių jie remontavo grindis vagonėlyje, kuriame turėjo gyventi, o po to mokėsi dirbti, tai yra šėrė paukščius. Paaiškino, kad dirbo tada, kai buvo darbo, tačiau konkretus darbo laikas nebuvo nustatytas, be to, po kurio laiko jai buvo pavesta rūpintis paukščiais, ji rūšiavo maistą gyvūnams, narvus valė, šėrė gyvulius ir viską ką reikia atlikti jiems nurodydavo pats E. L.. Nurodė, kad E. L. vengė klausimo dėl darbo sutarties, o dirbo iki 2015-01-16, nes E. L. jiems paskambino ir pasakė, kad jie nebereikalingi. Paaiškino, kad E. L. kas savaitę jiems duodavo pinigus už darbą, duodavo pinigus arba jai, ar V., tačiau už gautus pinigus nepasirašydavo. Nurodė, kad kalbos apie jų buvimą savanoriais nebuvo, nes iš jų reikalavo kaip iš darbuotojų, o ji tik savo noru papuošė gyvūnų narvelius. Kai jie dirbo taip pat kartu su jais dirbo S., V., I., V., A., E., P., K., o savaitgaliais I.. Neneigė, kad po darbo išgerdavo alaus. Raštiškai su darbo sąlygomis nebuvo supažindinti, tačiau darbo eigoje jiems buvo paaiškinama ką ne taip daro ir kaip turi būti daroma. Nurodė, kad V. tvarkė namelio grindis, atlikinėjo kitus ūkio darbus, be to prižiūrėjo plėšrūnus, apuokus, šunis ir pelėdas. Mano, kad E. L. už darbą su jais pilnai neatsiskaitė, todėl ir kreipėsi į Darbo inspekciją. Dėl konkretaus darbo užmokesčio su E. L. nebuvo sutarę, nes apie konkretų darbo užmokestį turėjo susitarti vėliau po bandomojo laikotarpio. Spalio 22d. ji jau prižiūrėjo konkrečiai paskirtus gyvūnus. Lapkričio mėnesį gavo 500,00 Lt per abu, o gruodžio mėnesį 720,00 Lt.

Liudytojas V. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal skelbimą dirbo pas E. L. ir buvo sutarę, kad dirbs pas jį ir gyvens, gaus minimumą už darbą. Jis buvo plėšriųjų žvėrių prižiūrėtojas, šerdavo žvėris ir prižiūrėdavo juos, taip pat atlikdavo ir kitokius darbus, tai yra tvarkė vagonėlio grindis, kad galėtų gyventi ir tai truko apie porą savaičių. Taip pat vežė malkas, jas krovė, E. L. jam buvo pavedęs ir ūkvedžio darbus, tai yra jis tvarkė visus narvus ir darbo įrankius. Viso zoologijos sode jis su E. dirbo nuo 2014-10-10 iki 2015-01-13, nes E. L. pasakė, kad jie nebereikalingi ir nepaaiškino dėl ko, nors prieš tai juos dėl darbo girdavo. Nurodė, kad darbo sutartį žadėjo sudaryti po bandomojo laikotarpio, kuris turėjo būti viena ar dvi savaitės, tačiau išdirbus dvi savaites darbo sutartis nebuvo sudaryta. Paaiškino, kad E. dirbo su paukščiais, vėliau jai pavesta prižiūrėti voveres, kengūras ir stručius. Nurodė, kad už darbą jiems mokėdavo po šimtą litų ir tai būdavo paprastai savaitgaliais, už gautus pinigus nepasirašydavo. Paaiškino, kad darbai jiems buvo nurodomi žodžiu, dirbo ir savaitgaliais. Gyvūnus šerdavo nuo ryto 8.00val. iki 14.00val. Jokios kalbos apie jų savanoriavimą nebuvo. Pripažino, kad jis rašė žinutę E. L., kad atsiskaitytų, nes E. L. už darbą su jais pilnais neatsiskaitė ir yra skolingas daugiau nei 100,00 Eur, tačiau rašydamas žinutę jis prašė 100,00 Eur. Nurodė, kad darbus paskirstydavo E. L..

Protokolą surašiusios institucijos atstovas posėdžio metu nurodė, kad byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad E. D. ir V. N. laikotarpiu nuo 2014-10-09 iki 2015-01-16, dirbo nelegaliai Klaipėdos zoologijos sode. Tai patvirtina pačių E. D. ir V. N. paaiškinimai bei pateis E. L. pirminis rašytinis paaiškinimas, kuriuo jis nurodė, kad su protokolus susipažino ir sutinka iš dalies. Prašė paskirti nuobaudą sankcijos ribose.

LR ATPK 257str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

LR ATPK 41³str. 1d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Individualūs darbo santykiai atsiranda, kai tarp darbuotojo ir darbdavio sudaromas susitarimas dėl tam tikrų sąlygų, numatytų LR DK 93str. LR DK 98str. 1d. 1p. nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant LR DK 93str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, tai yra kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja LR DK 99str. Šio straipsnio 3d. suformuluota įsakmi taisyklė, nustatanti, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Būtini nelegalaus darbo objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymius, t. y. darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. L. yra Klaipėdos zoologijos sodo vadovas. 2015-02-14 nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 0920-0147 patvirtinta, kad 2015-02-14 apie 10.30 val. Klaipėdos zoologijos sode rasti dirbantys penki asmenys, kurie dirbo pagal darbo sutartis. VSDFV duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014-10-09 iki 215-01-20 Klaipėdos zoologijos sode buvo įdarbinti 11 asmenų, vienas iš jų buvo atleistas 2014-10-31, duomenų apie E. D. ir V. N. įdarbinimą šioje įstaigoje nėra (b.l. 13). Byloje esančios darbo sutartys, patvirtina, kad darbuotojai I. R., A. R. ir V. M. dirba Klaipėdos zoologijos sodo gyvūnų prižiūrėtojai pagal neterminuotas darbo sutartis, po ¼ etato ir jiems mokamas 75,00 Eur darbo užmokestis (b.l. 15-20). Byloje neginčijamai nustatyta, kad E. L. darbuotojų Klaipėdos zoologijos sodui ieškojosi per skelbimus, nes tai patvirtino pats E. L. teismo posėdžio metu bei V. N. ir E. D., kurie patvirtino, kad jie perskaitė skelbimą dėl darbo ir paskambimo. Teismo posėdžio metu E. L. iš esmės neginčijo aplinkybių, kad laikotarpiu nuo 2014-10-09 iki 2015-01-16 E. D. ir V. N. gyveno Klaipėdos zoologijos sodo teritorijoje, tai yra jis juos priėmė, kai jie atsiliepė į skelbimą ir apgyvendino nemokamai, tačiau tvirtino, kad jie nebuvo darbuotojai, o buvo kaip savanoriai, nes jis norėjo, kad jie patys pasižiūrėtų ar sugebės atlikti darbą ir tik po to, tai yra po Naujųjų metų, ketino sudaryti darbo sutartis su jais. Tai, kad E. D. ir V. N. minėtu laikotarpiu būdavo zoologijos sode iš esmės patvirtino ir liudytojos I. L. ir S. S., kurios teismo posėdžio metu patvirtino, kad minėti asmenys gyveno ir retkarčiais praeidavo pro zoologijos sodo teritoriją bei savo iniciatyva įrengė pinigų rinklyklę, tačiau šios liudytojos tvirtino, kad šie du asmenys nebuvo darbuotojai, nes jie tik mokinosi kaip dirbti, be to, jiems niekas nenurodydavo ką reikia dirbti ir jie dirbdavo tik savo iniciatyva. Iš pirminio I. L. 2015-02-14 teikto rašytinio paaiškinimo nustatyta, kad ji nurodė, kad E. ir V. nebedirba, tačiau likusio paaiškinimo teksto, kurioje nurodyta priežastis dėl ko jie nedirba neina įskaityti (b.l. 11). Tai, kad apie tris savaitės E. ir V. nebedirba patvirtina ir byloje esantis rašytinis A. R. rašytinis paaiškinimas (b.l. 12). Įvertinus tai, kad liudytoja I. L. patvirtino, kad ji Klaipėdos zoologijos sode dirbdavo tik savaitgaliais ir švenčių dienomis, bei pati nurodė, kad penktadieniais E. su V. išeidavo į Klaipėdą pėsčiomis, darytina išvada, kad jos parodymai, kad šie du asmenys nedirbo, vertintini kritiškai, nes ji pati iš esmės pripažino, kad kai ji būdavo zoologijos sode, zoologijos sode nebūdavo E. D. ir V. N., ji tik retkarčiais juos matydavo, todėl akivaizdu, kad ji negali patvirtinti ar E. D. ir V. N. dirbo ar ne, be to, ši liudytoja laikytina suinteresuota bylos baigtimi, nes ji yra E. L. teta. S. S. teismo posėdžio metu duoti parodymai taip pat vertintini kritiškai, nes ji yra dirbanti Klaipėdos zoologijos sode ir ji nebuvo apklausta patikrinimo metu, todėl nėra galimybės nustatyti, ar ji nėra įtakota savo darbdavio. Teismo posėdžio metu E. L. tvirtino, kad jis E. D. ir V. N. leido apsigyventi ir pasižiūrėti, koks yra darbas zoologijos sode, tai yra laikinai pabūti savanoriais, tačiau tai nėra patvirtinta jokiais rašytiniais įrodymais, nes pats E. L. pripažino, kad su visais dirbančiais yra sudaromos darbo sutartys, o su savanoriais pasirašomos savanoriavimo sutartys, o šiuo atveju su E. D. ir V. N. jokios sutartys nebuvo sudarytos. E. D. ir V. N. apklausti teismo posėdžio metu neigė, kad tarp jų ir E. L. buvo susitarimas dėl jų savonoriavimo, be to jie tvirtino, kad būtent E. L. jiems pavesdavo kokius darbus jie turi atlikti ir už juos kas savaitę jiems atsiskaitydavo. Savanoriškos veiklos įstatymo 9 str. 1 d. 2 p. numato, kad dėl savanoriškos veiklos turi būti sudaryta savanoriškos veiklos sutartis. Be to, E. L. pirminiame rašytiniame 2015-02-20 paaiškinime taip pat nėra nurodyta, kad E. D. ir V. N. jis priėmė kaip savanorius, priešingai rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad atsiliepus pagal jo duotą darbo skelbimą, jis apgyvendino V. ir E. ir leido apsiprasti prie darbo kolektyvo, apžiūrėti teritoriją, kokie čia darbai (b.l. 14), kas tik patvirtina E. D. ir V. N. teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad jiems buvo nustatytas bandomasis laikotarpis, nes liudytojai E. D. ir V. N. teismo posėdžio metu tvirtino, kad suradę pagal skelbimą, kad yra siūlomas darbas su E. L. susitarė, kad jie bus įdarbinti po bandomojo laikotarpio ir tai, kad jiems buvo leista gyventi sode, taip pat tvirtino, kad jiems buvo žadėta mokėto po 100,00 Lt kas savaitę už darbą. Nors E. L. neigia, kad E. D. ir V. N. buvo pavesta atlikti tam tikras, funkcijas, tačiau įvertinus rašytinius E. D. ir V. N. paaiškinimus duotus Darbo inspekcijos atstovams, į tai, kad šie paaiškinimai iš esmės analogiški jų teismo posėdžio metu duotiems paaiškinimams, nes teismo posėdžio metu jie patvirtino, kad jie prižiūrėjo gyvūnus ir atliko kitus darbus ir kas savaitę jiems buvo mokamas darbo užmokestis, tai yra E. D. buvo atsakinga už paukščius, kengūras, o V. N. dirbo įvairius staliaus darbus bei prižiūrėjo plėšrius gyvūnus ir šiuos darbus jiems pavesdavo E. L.. Tai, kad E. ir V. dirbo zoologijos sode iš esmės patvirtina ir liudytojos S. S. paaiškinimai, nes ši liudytoja, nors ir tvirtino, kad jie tik apsimetinėjo, kad dirbo, tačiau pati pripažino, kad jie savaitgaliais išvykdavo į Klaipėdą, kad galėtų niekieno nebaudžiami išgėrinėti. Išanalizavus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas pripažįsta neabejotinai įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. L. leido E. D. ir V. N. dirbti nepasirašius su jais darbo sutarties ir neįteikus antrojo šios sutarties egzemplioriaus bei neišdavus darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento. Sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas, jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Išbandymo sąlyga turi būti numatyta darbo sutartyje. Išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai (Darbo kodekso 105 straipsnio 1, 2 dalys). Aplinkybė, kai darbdavys nori pažiūrėti, ar darbuotojas yra tinkamas atlikti tam tikrą darbą, jo nuo darbo sutarties sudarymo neatleidžia, išbandymo sąlyga nurodoma darbo sutartyje.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų paaiškinimus, darytina išvada, jog E. L. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1d., sudėtis.

Byloje nėra duomenų, kad E. L. turėtų galiojančių administracinių nuobaudų, nėra jo asmenybę neigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

E. L. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d., ir skirti :

– 868,00 Eur baudą už E. D. nelegalų darbą;

– 868,00 Eur baudą už V. N. nelegalų darbą;

iš viso už du nelegalius darbuotojus skirti bendrą 1736,00 Eur baudą.

Informuoti E. L., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6401.

Nutarimui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 41 straipsnio 5 dalimi, apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.