Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovėms K. G., advokatei Daivai Gadliauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. skundą atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo, neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas J. R. ( toliau- ir pareiškėjas ) kreipėsi į teismą skundu ( b.l.2-12), kuriuo prašė: 1) panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-08-17 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. R. atleidimo iš pareigų“; 2) įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją gražinti pareiškėją J. R. į buvusias valstybės tarnautojo pareigas Panevėžio miesto savivaldybės administracijoje, šią teismo sprendimo dalį vykdyti skubiai; 3) priteisti iš atsakovės pareiškėjui jo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovės pareiškėjui 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 5) priteisti iš atsakovės pareiškėjo naudai 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas J. R. nuo 2004 m. dirbo Panevėžio miesto savivaldybės Civilinės saugos skyriuje vyresniuoju specialistu (b.l.125 ), kaip nurodė pareiškėjas jis nuo 2013-05-13 dirbo vyriausiuoju jaunimo reikalų koordinatoriumi, ir o nuo 2014 m. kovo 4 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigų ( A lygio 8 kategorijos ) buvo perkeltas į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigas ( A lygio 9 kategorijos), suteikiant jam antrą kvalifikacinę klasę ( b.l. 25). Pareiškėjui J. R. 2016 m. balandžio 28 d. buvo įteiktas įspėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l.24), kuriuo atsakovė įspėjo pareiškėją, jog nuo 2016-09-01 bus naikinama jo užimama vyriausiojo jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybė. Atsakovė įspėjime taip pat nurodė, kad visą įspėjimo laikotarpį pareiškėjui bus siūlomos visos laisvos to paties lygio ir kategorijos pareigybės, o jų nesant žemesnės kategorijos pareigybės bei laisvos pareigos pagal darbo sutartį, jei pareiškėjas atitiks pareigybei keliamus reikalavimus ir sutiks šias pareigas užimti. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. R. atleidimo iš pareigų“, pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo atleistas iš pareigų pagal LR valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (dėl valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo) (b. l. 22).

Byloje kilęs ginčas dėl Administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. R. atleidimo iš pareigų“, kuriuo pareiškėjas atleistas iš Administracijos vyriausiojo jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama, teisėtumo ir pagrįstumo.

Valstybės tarnybos įstatymo ( toliau- ir VTĮ) 44 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Taikant VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, aktualus pirmiausia tampa tinkamas viešojo administravimo subjektui suteiktos diskrecijos teisės organizuoti savo struktūrą, be kita ko panaikinti valstybės tarnautojo pareigybės, įgyvendinimas. Bendroji viešojo administravimo subjekto kompetencija struktūros nustatymo atžvilgiu yra reglamentuota Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje deklaruojamas toks vidaus administravimo tikslas – užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektas galėtų tinkamai atlikti viešojo administravimo funkcijas. Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis numato, jog viešojo administravimo įstaigos administracijos struktūrą nustato viešojo administravimo įstaigos vadovas, vadovaudamasis įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais ir atsižvelgdamas į nustatytus viešojo administravimo įstaigos tikslus ir uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), pareigybių skaičių, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai įvertinęs VAĮ 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjekto struktūros tvarkymas – tai vidaus administravimo veiklos forma, kuria ne tik užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas, bet ir jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas. Kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr., pvz., 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-340/2011; 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3085/2012 ir kt.).

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 16 straipsnio 2 dalies 10 punktą, išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra savivaldybės administracijos struktūros, nuostatų ir darbo užmokesčio fondo tvirtinimas, didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus savivaldybės administracijoje nustatymas. Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu tvirtina ir keičia savivaldybės taryba, o pareigybes tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės administracijos darbą, tvirtina savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių ir savivaldybės administracijos filialų – seniūnijų veiklos nuostatus, tvirtina savivaldybės administracijos, seniūnijų metinius veiklos planus ir kitus strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimą detalizuojančius dokumentus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje (Vietos savivaldos įstatymas 29 straipsnio 8 dalies 3 punktas). Pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 6 punktą, savivaldybės administracijos direktorius įstatymų nustatyta tvarka, skiria į pareigas ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir kitus savivaldybės administracijos darbuotojus, atlieka kitas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir savivaldybės tarybos jam priskirtas personalo valdymo funkcijas.

Byloje nustatyta, kad Savivaldybės administracijos struktūriniai pertvarkymai buvo atliekami remiantis Panevėžio miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Savivaldybės taryba) 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 1-296, kuriuo buvo sumažintas didžiausias leistinas Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius nuo 270 iki 245, bei patvirtinta nauja Savivaldybės administracijos struktūra ( b.l. 79-85) . Savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl savivaldybės administracijos darbuotojų , dirbančių pagal darbo sutartis , pareigybių ir tarnybinių atlyginimų koeficientų 2016 metų sąrašo patvirtinimo“ ( b.l. 107-111) buvo patvirtintas Savivaldybės administracijos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių ir tarnybinių atlyginimų koeficientų 2016 metų sąrašas ir 2015 metų gruodžio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų 2016 metų pareigybių vardinio sąrašo patvirtinimo“ ( b.l. 112-117) patvirtintas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų 2016 metų pareigybių vardinis sąrašas. Minėti sąrašai galiojo iki 2016 metų rugpjūčio 31 d. imtinai, t.y. iki įsigaliojo nauja Savivaldybės administracijos struktūra. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 26 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įsigaliojo 2016 m. rugsėjo 1 d., buvo patvirtintas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų , dirbančių pagal darbo sutartis , pareigybių, tarnybinių atlyginimų koeficientų sąrašas ( numatyta 241 pareigybė, o pagal Savivaldybės tarybos sprendimą leistinas didžiausias skaičius 245 ) ( b.l. 118-121 ).

Naujojoje Savivaldybės administracijos struktūroje buvo sumažintas skyrių skaičius. Vietoje Kultūros paveldo ir architektūros skyriaus įsteigtas Teritorijų planavimo ir architektūros skyrius. Panaikinti Ekologijose, Miesto ūkio, Statybos ir statinių skyriai, ir vietoje jų įsteigtas vienas Miesto infrastruktūros skyrius. Įsteigtas Miesto plėtros skyrius, kuriam iš dalies perduotos naikinamo Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus funkcijos. Pakeistas Informacinės plėtros skyriaus pavadinimas į E. plėtros skyrių. Panaikinti Kanceliarijos, Personalo, Ūkio ir eksploatavimo skyriai, vyriausiojo darbų saugos specialisto pareigybė ir įsteigtas Vidaus administravimo skyrius, su Dokumentų valdymo ir Ūkio ir eksploatavimo poskyriais. Įkurtas Strateginio planavimo, investicijų ir biudžeto skyrius su Investicijų projektų poskyriu, vietoje buvusių Finansų ir biudžeto ir Investicijų skyrių. Panaikinti Teisės ir viešosios tvarkos bei Kontrolės skyriai ir įsteigtas vienas Teisės ir viešosios tvarkos skyrius. Panaikinti Užsienio ryšių ir Ryšių su visuomene skyriai ir įsteigtas Komunikacijos skyrius. Buvo panaikintas Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius ir įsteigtas Socialinių reikalų skyrius. Socialinės paramos skyriaus funkcijos perėjo naujai įsteigtiems poskyriams - Socialinių išmokų ir Socialinių paslaugų. Taip pat buvo įsteigtas Socialinių reikalų skyriaus Sveikatos poskyris, vietoje buvusio Sveikatos skyriaus. Panaikintas Civilinės saugos skyrius, o vietoje jo įsteigtos pareigybės, pavaldžios Administracijos direktoriui. Panaikintas Švietimo skyrius ir vyriausiojo jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybė ir vietoje jų įkurtas Švietimo ir jaunimo reikalų skyrius. Struktūriniai pertvarkymai nebuvo vykdomi septyniuose skyriuose: Centralizuoto vidaus audito, Buhalterinės apskaitos, Viešųjų pirkimų, Civilinės metrikacijos, Kultūros ir meno, Sporto, Vaiko teisių apsaugos.

Iš atsakovo atstovių paaiškinimų, 2015-11-24 aiškinamojo rašto (b.l. 81-85) nustatyta, kad vykdant Savivaldybės administracijos struktūros pertvarkymą, buvo siekiama įgyvendinti šiuos tikslus: prioritetinių veiklos sričių išsiskyrimo, valdymo efektyvumo ir veiklos kokybės, funkcinių ryšių pagrįstumo bei valdymo išlaidų, įskaitant užmokesčiui ir valstybiniam socialiniam draudimui, mažinimo.

Dėl anksčiau nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių daroma išvada, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius tinkamai realizavo teisės aktais suteiktą diskrecinio pobūdžio teisę panaikinti, įsteigti ir tvirtinti įstaigos pareigybių sąrašus bei pareigybių aprašymus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Savivaldybės administracijos struktūriniai pertvarkymai yra įforminti kompetentingo organo sprendimu. Atsakovės struktūros pakeitimais buvo siekiama optimizuoti Savivaldybės administracijos darbą, buvo perskirstytos padalinių funkcijos, sumažintas pareigybių skaičius, todėl, teismo vertinimu, atsakovas atliko realius struktūrinius pertvarkymus. Todėl atsakovas turėjo teisėtą pagrindą priimti sprendimą panaikinti pareiškėjo užimamą vyriausiojo jaunimo reikalų koordinatoriaus ( A lygis 9 kategorija), tiesiogiai pavaldaus Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriui, pareigybę.

VTĮ 43 str. 1 d. nurodyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka - į žemesnės kategorijos pareigas. Jeigu iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo, neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143-1371/2011, 2011 m. spalio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-3380/2011 yra išaiškinęs, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies norma yra skirta karjeros valstybės tarnautojui, kurio užimama pareigybė naikinama, t. y. situacijai, kai valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų procedūra dar nepasibaigė, todėl ji turi būti aiškinama (suprantama) kaip atitinkama garantija tarnautojui tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje. Todėl tuo atveju, kai dėl tam tikrų priežasčių yra numatomas atitinkamos pareigybės panaikinimas ir su tuo sietinas karjeros valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnybos, šis valstybės tarnautojas turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jo sutikimu) užimti žemesnės kategorijos pareigas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos (suformuluotos atitinkamų garantijų pavidalu) taikytinos, suponuojant situaciją, kai atitinkama pareigybė yra realiai naikinama, t. y. toliau neišlieka. Todėl, sprendžiant šių nuostatų taikymo klausimą, pirmiausia yra būtina išsiaiškinti (nustatyti) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga, dėl to valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš tarnybos tuo pagrindu, kad jo pareigybė yra panaikinta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-247/2010 ir kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl struktūrinių pertvarkymų Panevėžio miesto savivaldybės administracijoje buvo panaikinta Švietimo skyrius ir vyriausiojo jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybė (A lygis 9 kategorija ), kuri buvo tiesiogiai pavaldi Administracijos direktoriui. Vietoje jų įkurtas Švietimo ir jaunimo reikalų skyrius ir jame įsteigta A lygio 12 kategorijos vyriausiojo jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybė. Pareiškėjo manymu, jo pareigybės panaikinimas nebuvo realus, nes vyriausiojo jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybė perkelta į Švietimo skyrių, jo vykdytos funkcijos išliko. Pareiškėjo J. R. atliekamos vyriausiojo jaunimo reikalų koordinatoriaus funkcijos buvo numatytos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 4 d. įsakymu patvirtintame pareigybės aprašyme ( b.l. 26-28 ). Šiame pareigybės aprašyme buvo numatytos ne tik funkcijos darbui su jaunimu ir jaunimo organizacijomis, bet ir darbas su nevyriausybinėmis organizacijomis , bei su juo susijusi veikla, ką įrodo pareigybės aprašymo 7.1,7.4,7.5,7.7,7.9,7.12 bei kiti punktai. Šios pareiškėjo vykdytos funkcijos buvo perskirstytos. Iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus nuostatų, patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 338 ( b. l. 90-92 ) matyti, kad po struktūrinių pertvarkymų pareiškėjo vykdytos funkcijos, susijusios su nevyriausybinėmis organizacijomis, buvo perduotos naujai įsteigto Komunikacijų skyriaus darbuotojams ( 7.6; 8.23; 8.24;8.25 punktai). Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausiojo jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašymas, patvirtintas Administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. A-440 , buvo parengtas atsižvelgiant į pavyzdinį savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus ( vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymą, kuriame yra numatyti specialūs reikalavimai keliami jaunimo reikalų koordinatoriui, t. y. aprašymo 6.2 p. mokėti bent vieną užsienio kalbą (anglų, prancūzų, vokiečių) B1 lygiu ir 6.5 p. turėti projektų vadybos žinių ir įgūdžių. Pažymėtina , kad jaunimo reikalų skyriaus vyriausiojo jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybė (A lygio 12 kategorijos ) esmingai skyrėsi nuo iki pertvarkymo pareiškėjo užimtų pareigų – skirtinga pareigybių kategorija, šiai pareigybei keliami specialieji reikalavimai, funkcijų apimtis. Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausiajam jaunimo reikalų koordinatoriui buvo perduota ne tik dalis pareiškėjo vykdytų funkcijų bet ir papildomos funkcijos, kurios iki struktūrinių pertvarkymų nebuvo įtrauktos į pareiškėjo pareigybės aprašymą (koordinuoti Savivaldybės švietimo institucijų, vaikų ir mokinių organizacijų veiklą; koordinuoti kūno kultūros ir sporto varžybų tarp miesto, respublikos bendrojo ugdymo mokyklų vykdymą, inicijuoti ir įgyvendinti gerosios patirties perėmimą iš užsienio šalių ir savivaldybės jaunimo politikos patirties perdavimą užsienio šalims ir kt.). Teismas įvertinęs minėtas aplinkybes, pažymi, jog ta aplinkybė, kad dalis pareiškėjo iki atsakovo atliktų struktūrinių pertvarkymų vykdytų funkcijų išliko, nesudaro pagrindo išvadai, jog išliko ir pareiškėjo pareigybė, ji realiai nebuvo panaikinta. Pažymėtina, kad tokią poziciją formuoja savo praktikoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-1954-2012, Nr. A-520-3085-2012 ir kt.).Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad minėtoje teisės normoje įtvirtinta karjeros tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija – būti paskirtam į kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas nėra absoliuti. Tarnautojas , pretenduojantis užimti atitinkamas pareigybes, turi atitikti jų aprašyme nustatytus tiek bendruosius, tiek ir specialiuosius reikalavimus ( administracinės bylos Nr. A-438-1743-2009, A-143-227-2011 ir kt.).Jeigu tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme yra nustatyti specialūs reikalavimai, ši garantija gali būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojo dalykinės savybės atitiks pareigybės , kurią tarnautojas pretenduoja užimti, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, nes priešingu atveju, gali būti neatlikti arba netinkamai įgyvendinti valstybės tarnybos tikslai ir uždaviniai, kurių įgyvendinimas yra priskirtas šioms pareigybėms.

Pareiškėjas neneigia, kad jis neatitiko specialiųjų reikalavimų- mokėti bent vieną užsienio kalbą (anglų, prancūzų, vokiečių) B1 lygiu ir turėti projektų vadybos žinių ir įgūdžių Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausiojo jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybei užimti. Šiai pareigybei buvo suteikta aukštesnė kategorija. Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausiojo jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašymas, patvirtintas Administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. A-440 , buvo priimtas laikantis reikalavimų, kuriais vadovaujantis aprašomos ir vertinamos valstybės tarnautojų pareigybės,inter alia Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 ( 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 356 redakcija).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiškėjo pareigybės panaikinimas buvo realus, įvykęs pakeičiant Panevėžio miesto savivaldybės administracijos struktūrą ir sumažinant savivaldybės administracijos tarnautojų ir darbuotojų skaičių. Be to pareiškėjas negalėjo toliau tęsti tarnybos Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausiojo jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigose, kadangi pareiškėjas neatitiko šiai pareigybei keliamų specialiųjų reikalavimų. Šiai pareigybei buvo suteikta aukštesnė 12 kategorija. 2016-06-21 buvo paskelbtas konkursas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausiojo jaunimo reikalų kuratoriaus pareigoms užimti, ir šias pareigas užėmė konkursą laimėjęs asmuo. Pareiškėjas skunde buvo nurodęs, jog jo pareigybės panaikinimas buvo susijęs ne su atsakovo struktūriniu pertvarkymu, bet su Savivaldybės administracijos direktoriaus subjektyviu noru atleisti jam neįtikusį pareiškėją. Tačiau nagrinėjant bylą teismo posėdyje, pareiškėjas šių argumentų atsisakė, nurodydamas, kad minėtos aplinkybės jo atleidimui iš pareigų neturėjo, todėl teismas apie jas plačiau nepasisako.

Bylos medžiaga nustatyta, kad apie visas laisvas pareigybes per visą įspėjimo laikotarpį nuo 2016-04-28 iki 2016-08-31 buvo skelbiama Panevėžio miesto savivaldybės tinklalapyje www.panevežys.lt, bei darbuotojai supažindinami elektroniniais laiškais. Pareiškėjui nebuvo pasiūlytos kitos laisvos pareigos, kadangi A lygio 9 kategorijos ar žemesnės kategorijos laisvų pareigybių Panevėžio miesto savivaldybės administracijoje nebuvo, šią aplinkybę patvirtina 2016 -10-25 pažyma apie laisvas karjeros valstybės tarnautojų pareigybes Nr. VII SPs-52 ( b.l. 105-106) , bei atsakovo atstovių paaiškinimai. Pareiškėjo įsitikinimu jam atsakovas galėjo pasiūlyti civilinės saugos specialisto pareigas, kadangi panaikinus Civilinės saugos skyrių, buvo išsaugotos dvi šio skyriaus pareigybės arba perduotos vykdyti mobilizacijos specialisto funkcijos. Tačiau nustatyta, kad laisvos civilinės saugos specialisto pareigybės Administracijoje nebuvo, todėl atsakovas negalėjo jos pasiūlyti pareiškėjui. Pažymėtina, kad iki struktūrinių pertvarkymų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos skyriuje dirbo du civilinės saugos specialistai ( B lygio 9 kategorijos ir A lygio 11 kategorijos). Panaikinus Civilinės saugos skyrių, buvo įsteigtos dvi pareigybės - civilinės saugos vyresniojo specialisto pareigybė B lygio 9 kategorijos ir civilinės saugos vyriausiojo specialisto pareigybė A lygio 11 kategorija, pavaldžios Administracijos direktoriui, kurios buvo siūlomos civilinės saugos specialistams iki struktūrinių pertvarkymų ėjusiems minėtas pareigas ir kurių vykdytos funkcijos iki struktūrinių pertvarkymų, išliko ir po struktūrinių pertvarkymų ( b.l. 95-104 ). Pirmumo teisės prieš šiuos specialistus pareiškėjas neturėjo ir negalėjo turėti. Mobilizacijos specialisto pareigybės Panevėžio miesto savivaldybės administracijoje nėra. Mobilizacijos specialisto funkcijas atlieka du civilinės saugos specialistai.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas daro išvadą, jog pareiškėjui pasiūlyti kitų valstybės tarnautojo pareigų atsakovas neturėjo objektyvių galimybių, dėl to nebuvo pažeisti VTĮ 43 str. 1 d., reikalavimai.

Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad vadovaujantis LR darbo kodekso 130 straipsnio 4 dalimi, įspėjimo terminas turėjo būti pratęstas iki 2016 m. lapkričio 7 d., nes pareiškėjas per įspėjimo laikotarpį sirgo ir atostogavo. Teismo vertinimu Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalis reglamentuoja įspėjimo apie pareigybės panaikinimą tvarką, todėl Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą yra netaikomos. Be to Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kai pareigybė yra naikinama, valstybės tarnautojas gali būti atleidžiamas net ir laikinojo nedarbingumo ar atostogų metu. Todėl daroma išvada, kad atleidžiant pareiškėją iš pareigų, atleidimo iš valstybės tarnybos procedūros reikalavimai nebuvo pažeisti.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-08-17 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. R. atleidimo iš pareigų“, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Netenkinus pareiškėjo reikalavimo dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-08-17 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl pareiškėjo grąžinimo į buvusias Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigas ( A lygio 9 kategorijos).

Kompensacija už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteistina tik tuo atveju, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Teismas konstatavo, kad ginčijamas įsakymas yra teisėtas, todėl reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos yra nepagrįstas ir atmestinas.

J. R. prašo priteisti jam iš atsakovo 3 000 Eur neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų atsakovo veiksmų, ir kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, dideliu diskomfortu, psichologine įtampa, nerimu dėl šeimos ateities, mažomis galimybėmis gauti kitas pareigas Panevėžio mieste.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, gali būti atlyginama tik nustačius visas būtinas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą), 2 ) žalos padarymo faktą, 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.). Neturtinės žalos padarymo atveju būtina nustatyti visus, jau minėtus, žalos elementus, kurie vienas be kito, žalos atlyginimo kontekste, egzistuoti negali. Kadangi pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą sieja su atsakovo veiksmais, kuriais buvo priimtas įsakymas dėl jo atleidimo iš valstybės tarnybos, o šių veiksmų nėra pagrindo pripažinti neteisėtais, žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo, nesant minėtai būtinajai civilinės atsakomybės sąlygai - žalos atlyginimas negalimas. Pareiškėjo reikalavimas turėtų būti patvirtintas tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, jog skundo reikalavimas dėl 3 000 Eur neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 57 str.). Akivaizdu, jog, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Atmetus anksčiau minėtus pareiškėjo skundo reikalavimus, atmestinas ir išvestinis reikalavimas priteisti iš atsakovės pareiškėjo naudai 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 str., 88 str.1 p., 132 str., 133str.

nusprendžia:

pareiškėjo J. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.