- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-18
- Bylos Nr.
- I-7090-320/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01759-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė
- Pareiškėjas
- S. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką joms pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. A. (toliau – ir S.A., ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 8200 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis (pasunkintomis) sąlygomis Alytaus pataisos namuose, atlyginti už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d.(skundo teismui padavimo datos).
Pareiškėjas S.A. skunde (b. l. 2-4) nurodė, kad jis Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka 5 lokaliniame sektoriuje (12 būrys 4 kamera), yra priskirtas paprastajai grupei, todėl turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas lauke, naudotis poilsio kambariu, virtuvėle, skalbimo mašina bei džiovykla. Tačiau Alytaus pataisos namų direktoriaus sprendimu jis laikomas užrakintas miegamajame 21 valandą per parą, atrakinamas tik trims valandoms. Per tas 3 val. jis privalo suspėti pasigaminti maisto, nueiti į biblioteką, aplankyti koplytėlę, nunešti batsiuviui remontuoti avalynę, siuvėjui rūbus, ir visa tai atlikti pasivaikščiojimo sąskaita. Alytaus pataisos namuose miegamieji buvo paversti kalėjimu ir jis yra kalinamas uždaro režimo sąlygomis, nors nuteistajam bausmę atlikti uždarame režime gali skirti tik teismas nuosprendžiu. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad nuteistasis turi teisę per dieną praleisti ne mažiau kaip 8 valandas už kameros sienų. Atsakovės atstovas jį kalina pasunkintomis sąlygomis, varžo jo teisę į pasivaikščiojimų trukmę, dėl ko jis patyrė neturtinę žalą: neigiamus išgyvenimus, emocinę depresiją, fizinius nepatogumus, didžiulį psichologinį sukėtimą, tapo dirglus, sutriko visavertis gyvenimas.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus PN) atsiliepime (b. l. 14-17) bei papildomuose duomenyse (b.l.31) nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas gyvenamosiose patalpose užrakintas vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73¹ punktu. Pareiškėjas turėjo galimybę kasdien tris valandas pasivaikščioti nuo 13.30 val. iki 16.30 val., kuomet galėjo laisvai judėti savo lokalinio sektoriaus teritorijoje (koridorius, virtuvėlė, laisvalaikio kambarys, kiemas ir t.t.). Be to, nuteistojo pageidavimu jis gali būti įtrauktas į įvairias pataisos programas, pozityvaus užimtumo priemonių vykdymą, psichologinės terapijos ir socialinės reabilitacijos programas, kurios vykdomos dienotvarkėje numatytu metu, tuo metu pareiškėjas galėjo naudotis poilsio kambariu, virtuvėle, skalbimo mašina bei džiovykla- būtent laikotarpiu 9.00 val. – 12.00 val. ir 14.30 val. – 17.00 val. Pareiškėjas nebuvo išreiškęs noro dalyvauti kurioje nors pataisos namuose vykdomojoje programoje. Atsakovės atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės atstovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas skunde prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš Alytaus PN veiksmų (neveikimo), laikant jį užrakintą gyvenamojoje patalpoje laikotarpiu nuo 2018-05-31 iki 2018-08-22 (toliau- ir ginčo laikotarpis).
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas S. A. ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę atlikdamas Alytaus pataisos namuose, buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei ir buvo paskirtas į 12 būrį 2 miegamąjį (nuo 2018-05-31 iki 2018-06-08) ir 4 miegamąjį (nuo 2018-06-08 iki 2018-08-21).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- ir BVK) 70 straipsnio 7 dalis numato, kad pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka užrakinami. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr.194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau- ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 73¹ punktas numato, kad nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukštuose laikantis šių reikalavimų: kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens šaltinio ( 73¹.1 p.), kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus (73¹.2 p.). Šių taisyklių 73² punktas numato, kad iš kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukštų nuteistieji išleidžiami pagal dienotvarkėje nustatytą laiką į darbą, bendrojo lavinimo mokyklą ar profesinio mokymo įstaigą, pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklą, dušą, socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu, taip pat užsiimti individualia ar kita BVK nustatyta veikla, sudaryti santuoką, iškvietus pataisos įstaigos administracijai, į pataisos įstaigoje vykstančius renginius nuteistiesiems, pas sveikatos priežiūros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiūros specialisto paskirtu priėmimo laiku) ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla.
Taigi, pagal aukščiau nurodytąjį teisinį reglamentavimą, nuteistieji gali būti laikomi užrakinti, laikantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse numatytų sąlygų. Nei BVK, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenustato išlygos, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi būti užrakinami aukštuose, todėl pareiškėjo argumentas, kad jis negalėjo būti laikomas užrakintas jo gyvenamojoje patalpoje, atmestinas. Atsakovės atstovas savo atsiliepime patvirtino, kad gyvenamojoje patalpoje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengta pareigūnų iškvietimo sistema, teikdamas papildomus duomenis (b.l.31) nurodė, kad pareiškėjas galėjo naudotis poilsio kambariu, virtuvėle, skalbimo mašina bei džiovykla dienotvarkėje numatytu laiku, skirtu pataisos programoms, pozityvaus užimtumo priemonių vykdymui, psichologinės terapijos ir socialinės reabilitacijos programoms, t.y. 9.00-12.00 val. ir 14.30-17.00 val. Pareiškėjas ir pats nenurodo, kad ginčo laikotarpiu būtų buvę pažeistos jo teisės, numatytos BVK 73 straipsnyje, ar būtų buvę pažeistos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73¹ punkte nustatytos sąlygos. Taip pat pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, kad jis kurią nors konkrečią dieną būtų prašęs Alytaus PN administracijos dienotvarkėje numatytu metu (9.00 val.-12.00 val. ir 14.30-17.00 val.) jį išleisti į biblioteką, pas batsiuvį, siuvėją ar į koplyčią, į virtuvėlę, skalbyklą ar pan., o atsakovės atstovas jį išleisti iš užrakintos gyvenamosios patalpos būtų atsisakęs. Pareiškėjo pretenzijos dėl jo teisių pažeidimo, laikant jį užrakintoje gyvenamojoje patalpoje, yra grindžiamos subjektyviu jo paties vertinimu, abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio argumentais, todėl laikytinos neįrodytomis ir atmestinos.
Nenustačius neteisėtų Alytaus PN veiksmų, t.y. nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas. Teismas pažymi, pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, kadangi jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN, todėl tam tikras asmeninių jo teisių suvaržymas ir su tuo susiję pareiškėjo nurodomi neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo S. A. skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.