- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-29
- Bylos Nr.
- 1A-929-315-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arunas Kisielius (pirm.), Laureta Ulbiene, Sigita Vainauskiene
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aruno Kisieliaus,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Vilniaus m. apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro Gedimino Bernotaviciaus apeliacini skunda del Vilniaus m. 2 apylinkes teismo 2010 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. iš kaltinimo pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. (epizodas del pasikesinimo apgaule igyti buvusio žemes savininko P. T. žeme) ir pagal LR BK 22 str.1d., 182 str. 2 d. (epizodas del pasikesinimo apgaule igyti buvusio žemes savininko J. R. žeme), išteisinta, neirodžius, kad ji dalyvavo, padarant nusikalstama veika (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Aprašomoji dalis
nustate:
J. B. buvo kaltinama tuo, kad pasikesino apgaule igyti dideles vertes valstybei nuosavybes teise priklausancia žeme, o butent:
ji, pasinaudojusi P. T. palikuoniu F. T., K. B. ir V. M. nuosavybes teisiu atkurimo proceduru nežinojimu ir juos suklaidinusi, žinodama, kad P. T. iki 1940 metu nacionalizacijos Podkarolinkos kaime Vilniaus valsciuje žemes neturejo, 2000 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, itikino Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemetvarkos skyriaus, esancio Gedimino pr. 37, Vilniuje, nenustatyta darbuotoja suklastoti nuosavybes teisiu i žeme atkurimo byla, suteikiant jai neva 1991 metu Nr. 224A, ir pateike i šia suklastota nuosavybes teisiu i žeme atkurimo byla Nr. 224A šiuos dokumentus: žinomai suklastota K. B. 1991-12-03 prašyma atstatyti nuosavybes teise i išlikusi senelio ir tevo nekilnojamaji turta žeme 5 ha Podkarolinkos kaime, žinomai suklastota V. M. vardu 1999-11-05 prašyma gražinti jos tevo P. T. žeme Podkarolinkos kaime; žinomai suklastota Lietuvos valstybinio archyvo 1996 m. kovo 3 d. pažymejima Nr. T-483-T; žinomai suklastota Vilniaus miesto savivaldybes Teises departamento Civilines metrikacijos skyriaus 2000 m. rugsejo 12 d. mirties pažyma Nr. 2345, kurioje nurodyta, kad P. T. mire 1969-07-22 Vilniaus mieste.
Aukšciau nurodytu suklastotu dokumentu - Lietuvos valstybinio archyvo 1996 m. kovo 3 d. pažymejimo Nr. T-483-T bei Vilniaus miesto savivaldybes Teises departamento Civilines metrikacijos skyriaus 2000 m. rugsejo 12 d. mirties pažymos Nr. 2345 - pagrindu Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemetvarkos skyrius, apgaules itakoje, 2000 m. lapkricio 20 d. išdave pažymas Nr.206, Nr.207, Nr.208 ir 2001-03-02 pažyma Nr. 303a, apie tai, kad F. T., K. B., V. M. turi nuosavybes teise i 1,8200 ha P. T. nuosavybes teisemis valdytos žemes kiekvienas.
2000-11-21 sutartimi reg. Nr. 1-13225 F. T. neatlygintinai perleido J. B. teise i išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybes atstatyma i 1,82 ha žemes sklypa. 2000-11-21 sutartimi reg. Nr. 1-13226 V. M. neatlygintinai perleido J. B. sugyventiniui V. J. teise i išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybes atstatyma i 1,82 ha žemes sklypa. 2000-11-21 sutartimi reg. Nr. 1-13222 K. B. neatlygintinai perleido V. J. teise i išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybes atstatyma i 1,82 ha žemes sklypa; be to, 2001-03-16 sutartimi reg. Nr. 1-2087 K. B. neatlygintinai perleido J. K., A. J. ir L. K. teise i išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybes atstatyma kiekvienai i 0,2 ha žemes (viso - 0,6 ha), esancios Podkarolinkos kaime, Vilniaus mieste; 2001-03-16 K. B. neatlygintinai perleido P. T., K. T. ir G. T. teise i išlikusiojo nekilnojamojo turto nuosavybes atstatyma kiekvienam i 0,1 ha žemes (viso 0,3 ha), esancios Podkarolinka kaime Vilniaus mieste.
Žemesnės instancijos teismas
2000-11-23 Vilniaus miesto žemetvarkos skyriaus vyr. geodezininkas V. P. paruoše, o G. S. patvirtino pažyma Nr. 31/00/29-105 apie tai, kad patikrinus dokumentus ir apžiurejus vietoje P. T. iki nacionalizacijos tureta žemes sklypa nustatyta, kad žeme laisva ir neužstatyta ir gali buti gražinta paveldetojams, o V. P. pagal liudininku M. G., E. G. melagingus paaiškinimus sudare kartografine medžiaga.
Pagal K. B. 2001-10-01 prašyma Vilniaus m. savivaldybes administracijos Karoliniškiu seniunija prieme sprendima suteikti žemes sklypui adresa – I. Š. g. 9, Vilnius.
J. B. tiksliai nenustatytu metu, po 2002-01-30, Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemetvarkos skyriui, esanciam Gedimino pr. 37, Vilniuje, i nuosavybes teisiu i žeme atkurimo byla Nr. 224A kaip papildoma dokumenta, irodanti, kad neva P. T. iki 1940 metu nacionalizacijos Podkarolinkos kaime Vilniaus valsciuje turejo žemes, pateike 2002-01-30 Vilniaus apskrities archyvo pažymejima Nr. T-1, išduota V. J. prašymu, kuriame archyvo darbuotojos suklaidinimo itakoje, naudodamosi suklastotu Vilniaus apskrities Riešes valsciaus Viršuliškiu apylinkes Raiši kaimo 1948-10-01 žemes apskaitos žiniarašciu, nurode, kad P. T. 1948/49 m. naudojo žeme Raišiu kaime Viršuliškiu apylinkeje.
J. B. tiksliai nenustatytu metu, po 2002-10-02, Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemetvarkos skyriui, esanciam Gedimino pr. 37, Vilniuje, i nuosavybes teisiu i žeme atkurimo byla Nr. 224A kaip papildoma dokumenta, irodanti, kad neva P. T. iki 1940 metu nacionalizacijos Podkarolinkos kaime Vilniaus valsciuje turejo žemes, pateike žinomai suklastota Vilniaus apygardos hipotekos skyriaus 1936-11-11 pažymejima Nr. 5464 – išraša iš hipotekos knygos Nr. 48 bei 2002-10-02 šio dokumento notaro patvirtinta kopija ir 2002-10-02 vertimo i lietuviu kalba kopija.
Žemesnės instancijos teismas
2003-03-14 V. J. pateike Vilniaus miesto žemetvarkos skyriui, esanciam Gedimino pr. 37, Vilniuje, 2003-03-13 prašyma, prašydamas gražinti laisva neužstatyta žeme natura prie nuosavybes teise priklausanciu pastatu ir pateikdamas 2000-11-21 sutarti reg. Nr. 1-13226, kuria V. M. perleido V. J. teise i išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybes atstatyma i 1,82 ha žemes sklypa.
2003-03-14 J. B. pateike Vilniaus miesto žemetvarkos skyriui, esanciam Gedimino pr. 37, Vilniuje, 2003-03-13 prašyma, prašydama gražinti laisva neužstatyta žeme natura ir pateikdama 2000-11-21 sutarti reg. Nr. 1-13225, kuria F. T. perleido J. B. teise i išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybes atstatyma i 1,82 ha žemes sklypa.
Tokiu budu, J. B. buvo kaltinama tuo, kad pasikesino apgaule igyti savo ir kitu, suklaidintu, asmenu (V. J., J. K., A. J., L. K., P. T., K. T. ir G. T.) naudai dideles 7087080 Lt vertes valstybei priklausancia žeme 5,46 ha Podkarolinkos kaime (I. Š. g. 9) Vilniaus mieste, taciau nusikaltimo nebaige, nes Vilniaus apskrities administracija, 2003-08-18 Lietuvos centriniam valstybes archyvui raštu Nr. R4-5083 pateikus informacija, kad 1996-03-23 archyvo pažymejimo Nr. T-483-T archyvas nera apskritai išdaves, 2003-09-02 kreipesi i prokuratura, ko pasekoje 2003-09-09 buvo pradetas ikiteisminis tyrimas del dokumentu klastojimo nuosavybes teisiu atkurimo byloje Nr. 224A.
Taip pat kaltinamoji J. B. buvo kaltinama tuo, kad pasikesino apgaule igyti dideles vertes valstybei nuosavybes teise priklausancia žeme, o butent:
Ji, 2001-04-27 kartu su suklaidintomis V. D. ir I. I. iš buvusio savininko J. R. palikuonio I. R. igijo teise i išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybes atstatyma i 2.62 ha žemes (J. B. – i 8800 kv.m., V. D. ir I. I. po 8700 kv.m.) Šeškines kaime, Vilniaus mst., Vilniaus apskr. bei ta pacia diena - 2001-04-27 –V. D. ir I. I. ja igaliojo atstatyti nuosavybes teise i I. R. nuosavybes teisemis tureta žeme Šeškines kaime, Vilniaus mst., perleisti savo nuožiura joms priklausancia teise i nuosavybes teises atstatyma i aukšciau nurodyta žeme, atstacius nuosavybes teise, tvarkyti, valdyti ir disponuoti aukšciau nurodytu žemes sklypu, sudaryti ju vardu sandorius, gauti pinigus.
Igijusi kartu su suklaidintomis V. D. ir I. I. teise atkurti nuosavybes teises i mineta J. R. tureta 2,62 ha žemes plota buvusiame režiniame Šeškines kaime ir žinodama, kad minetas žemes sklypas buvo režis, t.y., kad J. R. iki 1940 metu nacionalizacijos turejo žemes butent režiniame Šeškines kaime, o pagal „Žemes reformos žemetvarkos projektu rengimo ir igyvendinimo tvarkos“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385, 14-a punkta „I vienkiemius neišskirstytu kaimu teritorijose, kuriose buvo režiu sistema, žeme gražinama tik suprojektavus šioje teritorijoje pilieciu, susigražinanciu žeme natura, sklypu išdestyma pagal žemes reformos žemetvarkos projektus“, bei pagal „Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. rugsejo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. lapkricio 11 d. nutarimo Nr. 1274 redakcija) 106 punkta „Žemes sklypai nekartografuojami toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo režine sistema, cia nustatoma kaimo riba, plotas ir savininku skaicius; laisva (neužstatyta) žeme šioje teritorijoje gražinama natura pilieciams proporcingai turetajam žemes plotui“, ji sieke apgaule Vilniaus žemetvarkos skyriaus darbuotojus itikinti, kad J. R. minetoje vietoje turejo atskira sklypa (o ne reži), ir tokiu budu gauti žemes sklypa konkrecioje vietoje – buvusio Šeškines kaimo teritorijoje - ir greiciau, nes, pagal jau minetos „Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos“ 106 punkta, „Žemetvarkos skyrius, gaves informacija apie laisva (neužstatyta) žeme, per menesi šioje kartografineje medžiagoje pažymi turetu žemes sklypu ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga“, ir tam siekiui igyvendinti ikiteisminio tyrimo metu nesustatytu laiku ir aplinkybemis suorganizavo dokumento - 1938-07-12 J. R. nekilnojamojo turto, esancio Vilniaus vaivadijoje, Vilniaus-Traku apskrityje, Riešes valsciuje, Šeškines kaime, situacinio plano suklastojima ir 2003-03-25 ši suklastota plana kartu su savo pacios surašytu bei pasirašytu savo bei suklaidintu V. D. ir I. I. 2003-03-25 Prašymu del žemes gražinimo pateike Vilniaus miesto žemetvarkos skyriui, esanciam Gedimino pr. 37, Vilniuje, i Nuosavybes teisiu i žeme atkurimo byla Nr. 685.
Tokiu budu, J. B. buvo kaltinama tuo, kad pasikesino apgaule igyti savo ir kitu, suklaidintu, asmenu (V. D. ir I. I.) naudai dideles 2382366 Lt vertes valstybei priklausancia žeme 2.62 ha žemes Šeškines kaime, Vilniaus mieste, taciau nusikaltimo nebaige, nes Vilniaus apskrities administracija, 2003-10-03 Lietuvos centriniam valstybes archyvui raštu Nr. R4-5842 pateikus informacija, kad archyve nerastas 1938 m. J. R. Šeškines kaime turetos žemes situacinis planas, 2003-12-19 kreipesi i prokuratura del šio plano suklastojimo, ko pasekoje buvo pradetas ikiteisminis tyrimas.
Vilniaus m. 2 apylinkes teismo 2010 m. birželio 16 d. nuosprendžiu J. B. iš kaltinimo pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. (epizodas del pasikesinimo apgaule igyti buvusio žemes savininko P. T. žeme) ir pagal LR BK 22 str.1d., 182 str. 2 d. (epizodas del pasikesinimo apgaule igyti buvusio žemes savininko J. R. žeme), išteisinta, neirodžius, kad ji dalyvavo, padarant nusikalstama veika (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.), motyvuojant, kad baudžiamojoje byloje nera jokiu objektyviu duomenu ,kad J. B. pasikesino apgaule igyti dideles 7.087.080 Lt. vertes valstybei priklausancia žeme,5.46ha Podkarolinkos kaime(dabar I. Š..9)Vilniaus mieste, bei pasikesino apgaule isigyti dideles 2.382.366 Lt. vertes valstybei priklausancia žeme 2.62 ha Šeškines kaime, Vilniaus mieste.
Vilniaus m. apylinkes prokuraturos vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkes teismo 2010 m. birželio 16 d. nuosprendi ir priimti nauja nuosprendi: J. B. pripažinti kalta, padarius nusikaltima, numatyta LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. (epizodas del pasikesinimo apgaule igyti buvusio žemes savininko P. T. žeme) ir nuteisti ja 3 metu 6 menesiu laisves atemimo bausme, pagal LR BK 22 str.1d., 182 str. 2 d. (epizodas del pasikesinimo apgaule igyti buvusio žemes savininko J. R. žeme) – laisves atemimu 1 metams. Taip pat prašo subendrinti bausmes, vadovaujantis BK 63 str. 4 d. iš dalies jas sudedant ir galutine subendrinta bausme J. B. paskirti 4 metus laisves atemimo, bausme atliekant pataisos namuose.
Del pasikesinimo apgaule igyti dideles vertes svetima turta – žeme, atkuriant nuosavybes teises i buvusio savininko P. T. tureta nuosavybe, epizodo
Žemesnės instancijos teismas
Prokuroras nurodo, kad teismas, nurodydamas, jog neatmeta galimybes, kad K. B. kreipesi i žemetvarkos skyriu dar 1991 metais, tuo paciu pripažista tai, kad K. B. dar esant gyvam tevui (K. B. tevas P. T. mire 1994 m.), kreipesi i žemetvarkos skyriu, melagingai prisistate kaip paveldetoja, be to, savo prašyme nurode dar du paveldetojus – F. T. ir V. M.. Nera aišku, kodel del nuosavybes atkurimo nesikreipe pats P. T. arba kodel neigaliojo savo vaiku. Be to, jeigu K. B. 1991 m. butu kreipusis i žemetvarkos skyriu kaip paveldetoja, tai tuo paciu ji butu turejusi pateikti ir suklastota gyveno tevo mirties pažyma. Suklastota P. T. mirties pažyma nuosavybes teisiu atkurimo byloje atsirado tik 2000 m., t.y. i atkurimo procesa istojus J. B..
Prokuroro teigimu, sprendžiant iš K. B. broliu bei seseru parodymu, kuriuose jie kategoriškai nurode, kad žemes Vilniuje ir senu dokumentu apie žeme tikrai nebuvo, neimanoma, kad P. T. užaugino 11 vaiku ir iki savo mirties niekam, išskyrus K. B., neprasitare apie tureta žeme Vilniaus mieste.
Nors teismas kaip J. B. išteisinanti argumenta nurodo tai, kad ne vienas iš kaltinime nurodytu P. T. palikuoniu nenurode apie koki nors J. B. vaidmeni, jiems apsisprendžiant del nuosavybes teisiu i savininko tureta žeme atkurimo, iš bylos matyti, kad su išteisintaja bendravo vienintele K. B., kurios duotu parodymu papildyti negalima del jos mirties. Nuosavybes teisiu atkurimo byloje Nr. 224A yra suklastota 2000-09-12 P. T. mirties pažyma Nr. 2345, liudijanti, kad P. T. mire neva 1969 m. liepos 23 d. Iš Vilniaus miesto savivaldybes administracijos Teises departamento Civilinio metrikacijos skyriaus 2006-01-21 rašto matyti, kad, patikrinus registracijos žurnalus, nerasta, kad butu registruotas prašymas išduoti P. T. mirties pažyma bei nerasta, kad tokia pažyma butu išduota. Kaip matyti iš 2000-10-24 notarinio registro Nr. 12284, notare L. M. tvirtino 2000-10-24 mirties pažymos Nr. 1908 nuoraša J. B. prašymu. Akivaizdu, kad klastojant 2000-09-12 P. T. mirties pažymos Nr. 2345 nuoraša, buvo panaudotas aukšciau paminetas J. B. prašymu notares patvirtintas dokumentas, kas suteikia pakankamo pagrindo teigti, kad butent J. B. ir suklastojo 2000-09-12 P. T. mirties pažyma Nr. 2345, perkeldama notares spauda su irašu. Analogišku budu buvo suklastota ir dar viena mirties pažyma – 2000-07-26 K. P. mirties pažyma Nr. 1384 baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-409-04. Be to, nuosavybes teisiu atkurimo byloje Nr. 224A yra ir P. T. tikrojo mirties liudijimo AB Nr.014794, kad jis mire 1994-09-16, patvirtinta kopija. Pažymetina, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinejimo metu negauta jokiu objektyviu duomenu, kad kada nors apskritai egzistavo Ekspertu komisijos 1996-11-07 posedžio protokolo nr. 12 originalas. Suklastotu dokumentu – Lietuvos valstybino archyvo 1996 m. kovo 3 d. pažymejimo Nr. T-483-T bei Vilniaus miesto savivaldybes Teises departamento Civilines metrikacijos skyriaus 2000 m. rugsejo 12 d. mirties pažymos Nr. 2345 – pagrindu Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemetvarkos skyrius, apgaules itakoje, 2000-11-20 išdave pažymas Nr. 206, Nr. 207, Nr. 208 ir 2001-03-02 pažyma Nr. 303a, apie tai, kad F. T., K. B., V. M. turi nuosavybes teise i 1,8200 ha P. T. nuosavybes teisemis valdytos žemes kiekvienas. Liudytoju apklaustas G. S. parode, kad mineta pažymas patvirtino jis. Pažymas paruošdavo skyriaus specialistai ir pateikdavo jam pasirašyti, jis ju netikrines nes buvo išduodama labai daug pažymu. Teismo išvada kad nuosavybes teisiu atkurimo medžiagoje dalis dokumentu yra neoriginalus, ivairiuose dokumentuose nurodyta skirtingas bylos lapu skaicius, t.y. nepatikimi duomenys, nera teisinga: tas faktas, kad nuosavybes teisiu atkurimo byla Nr. 224A neatitinka raštvedybos reikalavimu, tik patvirtina tai, kad VAVA Vilniaus m. žemetvarkos skyriuje nebuvo nustatyta dokumentu, pateikiamu i nuosavybes teisiu atkurimo bylas, ir paciu bylu naudojimo ir saugojimo tvarka, del ko buvo sudarytos salygos tiek aplaidumui, tiek piktnaudžiavimams. Vilniaus miesto žemetvarkos skyriuje išaiškejus, kad 1996-03-23 archyvo pažymejimas Nr. T-483-T neegzistuoja, buvo pateiktas naujas nuosavybes teises irodantis dokumentas – Hipotekos skyriaus 1936-11-11 pažymejimas Nr. 5464 – išrašas iš hipotekos knygos Nr. 48. Nors J. B. paaiškino, kad ši pažymejima jai pateike K. B., toks aiškinimas, prokuroro teigimu, yra neitikimas. P. T. vaikai kategoriškai parode, kad P. T. neturejo jokiu senu dokumentu, pagrindžianciu nuosavybes teises atstatyma Vilniaus mieste. Neitikinama ir tai, kad alkoholiu piktnaudžiaujanti kaimo moteris sumane visa šia afera ir suklastojo ar suorganizavo puikios kokybes klastotes pagaminima. LTEC ekspertes Z. R. teigimu, minetas Hipotekos pažymejimas originalus, nes nekopijuotas, taciau ji nesake, kad tai originalas, nes tam reiketu lyginamuju pavyzdžiu. Byloje yra dar vienas dokumentas, kuris niekaip negali buti siejamas su K. B. – tai 2002-01-30 Vilniaus apskrities archyvo pažymejimas, išduotas pagal V. J. prašyma, kuris kaip papildomas žemes valdymo fakta patvirtinantis dokumentas liudija, kad P. T. 1948/49 m. naudojo žeme Raiši kaime Viršuliškiu apylinkeje. Nustatyta, kad šis archyvo pažymejimas buvo surašytas remiantis suklastotu archyviniu dokumentu: LTEC 2008-05-10 ekspertizes akte Nr. 11-839 (08) konstatuota, kad Viršuliškiu apylinkes Raiši kaimo 1948-10-01 žemes apskaitos žiniarašcio 7 lape rankrašcio irašo „T. P. J.“, esancio skiltyje Žemes naudotoju pavarde vardai ir tevu vardai“ Nr. 132 pažymetoje eiluteje buvo kiti irašai, dalinai arba visiškai pašalinti mechaniniu budu. Ivertines minetas aplinkybes, apeliantas daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinejo visas reikšmingas bylos aplinkybes, irodymus vertino nepakankamai atsižvelgdamas i ju tarpusavio santyki, nesivadovavo byloje nustatytomis faktinemis aplinkybemis ir prieme nepagrista išteisinamaji nuosprendi.
Del pasikesinimo apgaule igyti dideles vertes svetima turta – žeme, atkuriant nuosavybes teises i buvusio savininko J. R. tureta nuosavybe epizodo
Išnagrinejus byloje esancius irodymus, prokuroras mano, kad ju visuma prieštarauja J. B. pateiktai versijai. Jos aiškinimas, kad jai vienai suma – 16 000 Lt – buvo per didele, todel pasiule pažistamai I. I. ir jos motinai V. D. nuosavybes teises igyti bendrai, vertintinas kritiškai, kadangi iš byloje esanciu duomenu matyti, jog faktiškai vienintele nuosavybes teisiu turetoja tapo J. B.. I. I., V. D. ir J. T. parodymai yra arba labai nedetalus, arba prieštaraujantys tarpusavyje bei kitoms bylos aplinkybems. V. D. parode, kad nepamena, kur, kada ir del kokios žemes pasirašinejo dokumentus pas notare. Kažkur girdejo B. pavarde, taciau neatsimena. Žemes sklypo plano jai niekas nerode. I. I. teisme teige, kad ji ir jos motina už sena žemes plana sumokejo po 16 000 Lt kiekviena. Tuo tarpu J. B. teige, kad J. R. už perleistas teises iš viso norejo gauti 16 000 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu I. I. nurodžiusi, kad ji ir V. D. sumokejo po 16 000 Lt kiekviena, veliau teige, kad perdave I. R. bendrai 16 000 Lt. Darytina išvada, kad ji ir V. D. apskritai nemokejo jokiu sumu, o J. B. pasinaudojo I. I. ir V. D., siekdama gauti ne viena, o tris žemes sklypus Vilniuje.
Apelianto nuomone, byloje surinktais irodymais nustatyta, kad J. R. jokio seno plano neturejo ir negalejo jo perduoti J. B.. Plano atsiradimas byloje laiko atžvilgiu sutampa su J. B. istojimu i nuosavybes atkurimo procesa. Kaip liudytojas apklaustas B. R. parode, kad ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, kad kažkas iš J. R. nupirko žeme. J. R. buvo jo tevo brolis, žeme priklause seneliui, šeima gyveno kartu ir jokiu padalinimu formaliai nebuvo. 1997-12-16 jis kartu su savo pusseremis J. T., S. L., S. M., K. K., R. R. bei dede J. R. kreipesi i Vilniaus m. 2 apylinkes teisma, prašydami nustatyti juridine reikšme turinti fakta, kad po J. R. (liudytojo senelio) mirties 1924 m. Šeškines kaime, Vilniaus apskrityje 12 dešimtiniu žemes valde jo sunus: J. R., A. R., A. R., K. R. ir J. R. – kiekvienas po 2,4 dešimtines. Teismas savo nutartimi pripažino juridini fakta. B. R. teigimu, jis anksciau nebuvo mates tyrejo jam pateikto 1938 m. plano. R. R., S. M., J. T. parode, kad jokio žemes plano pas J. R. nemate ir žino, kad jokios žemes dede neturejo, buvo tik senelio žeme. Del senelio žemes jie irgi jokiu dokumentu namie, dokumenta gavo iš archyvo. Iš teismo eksperto išvadu matyti, kad 1938 m. planas buvo suklastotas. LTEC 2004-06-17 specialisto išvada Nr. 11-1094, 11-1708, 11-1931 konstatuota, kad 1938-07-12 žemes sklypo planas pagamintas veliau nei 1960 metais. LTEC 2004-05-21 specialisto išvada Nr. 11-1125 konstatuota, kad 1938-07-12 žemes sklypo plane J. E. ir C. J. vardais pasiraše ne J. E. ir C. J.. Pasirašyta, megdžiojant tikrus J. E. ir C. J. parašus. Kaip liudytoja apklausta VAVA Teises ir savivaldybiu reikalu departamento juridinio skyriaus vedeja Z. M. parode, kad atkuriant nuosavybes teise i J. R. nuosavybes teisemis tureta 2,62 ha žemes sklypa Vilniaus – Traku apskrityje, Riešes valsciuje, Šeškines kaime, pretendentu J. B., V. D. ir J. I. pateiktas 1938 m. lenku kalba parengtas žemes sklypo planas kele abejoniu. Jame buvo gramatiniu klaidu, apvaliame antspaude Lenkijos herbo erelio atvaizdas neatitinka kituose planuose, sudarytuose iki nacionalizacijos, Lenkijos herbo erelio atvaizdo. Pateiktas planas yra kaip atskiro sklypo, nors toje vietoveje kaimas tuo metu buvo režinis („šniurais“), o esant režinei sistemai, ir nuosavybe atkuriama kitaip: kartografuojamas visas kaimas, o likes visas laisvas žemes plotas yra atkuriamas proporcingai to kaimo žemes pretendentams. Apeliantas mano ,kad bylos duomenys leidžia daryti išvada, kad J. B. turejo turtine teise i nuosavybes atkurima režiniame Šeškines kaime, o ne i atskira sklypa, tai žinodama ir siekdama greitai ir konkrecioje vietoje atkurti nuosavybe, kas yra neimanoma kaimus buvus režiniam, sieke apgaule Vilniaus žemetvarkos skyriaus darbuotojus itikinti, kad buves savininkas J. R. minetoje vietoje turejo atskira sklypa, ir tam siekiui igyvendinti suorganizavo dokumento – 1938-07-12 J. R. nekilnojamojo turto, esancio Vilniaus vaivadijoje, Vilniaus-Traku apskrityje, Riešes valsciuje, Šeškines kaime, situacinio plano suklastojima, kuri pateike Vilniaus miesto žemetvarkos skyriui i Nuosavybes teisiu i žeme atkurimo byla.
Prokuroras praše apeliacini skunda tenkinti, išteisintosios J. B. gynejas praše apeliacini skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos medžiaga rodo, kad pirmosios instancijos teismas pagristai išteisino J. B. iš kaltinimo pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. (epizodas del pasikesinimo apgaule igyti buvusio žemes savininko P. T. žeme) ir pagal LR BK 22 str.1d., 182 str. 2 d. (epizodas del pasikesinimo apgaule igyti buvusio žemes savininko J. R. žeme).
Del pasikesinimo apgaule igyti dideles vertes svetima turta – žeme, atkuriant nuosavybes teises i buvusio savininko P. T. tureta nuosavybe, epizodo
Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. B. del jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino ir parode, kad 2000-11-21 ji iš F. T. isigijo teise i išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybes atstatyma - 18200 kv. m. ploto žeme, esancia Podkarolinka k., Vilniaus mieste. Sutarties pagrindas buvo Vilniaus apskrities Vilniaus miesto žemetvarkos skyriaus 2000-11-20 pažyma Nr. 208 del nuosavybes teises patvirtinanciu dokumentu pakankamumo. Sutartis buvo sudaryta Vilniaus rajono notaru biure pas notare L. Š.. Jos pažistamas V. J. isigijo iš K. B. ir V. M. teises i išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybes atstatyma. Už teisiu perleidima ji F. T. sumokejo 12 000 Lt atlygi, taip pat ir V. J. sumokejo K. B. ir V. M. po 12 000 Lt. Kadangi dokumentus tvarke K. B., pinigai buvo perduoti jai. Ji J. B. ir V. J. paaiškino, kad veliau pinigus perduos F. T. ir V. M.. Žemes sklypas, kaip paaiškino pretendentai, buvo I. Š. g., Vilniuje. Kai buvo nupirktos teises, 2000 m. J. B. kartu su V. J. suraše prašymus Vilniaus miesto žemetvarkos skyriui del nuosavybes teisiu atkurimo, J. B. mate, kad byloje yra K. B. prašymas. Jau veliau, tvarkant dokumentus, prie žemes atkurimo bylos J. B. praše prijungti tik paso kopija ir prašyma atkurti nuosavybes teises, išskyrus šiuos, jokiu nauju dokumentu ji nepateikinejo, dar galejo pateikti lenkiško pažymejimo vertima iš lenku kalbos ar gimimo liudijimo vertima iš rusu kalbos; kaltinime nurodytu dokumentu ji i byla nepateikinejo. Jau po keliu metu nuo to laiko, kai buvo pasirašyta sutartis su F. T., K. B. J. B. ir V. J. pateike 1936-11-11 hipotekos pažymejima Nr. 5464. Pažymejima V. J. 2003-09-19 pateike Lietuvos teismo ekspertizes centrui, kur buvo atlikta ekspertize. Eksperte Z. R. pateike išvada, kad šis dokumentas tikras. Šis ekspertizes aktas buvo pateiktas tyrejui prie baudžiamosios bylos medžiagos, o jo nuorašas pristatytas i teisma. 2004-01-23 ji kartu su V. J. 1936-11-11 hipotekos pažymejima Nr. 5464 pateike tyrejui prie baudžiamosios bylos medžiagos. Ta pacia diena pažymejimas buvo gražintas J. B.. Po kažkiek laiko ji ši pažymejima gražino K. B., kuriai jis buvo reikalingas, tvarkant dokumentus del namo pamatu adresu I. Š. g. 9, Vilniuje. Daugiau J. B. šio dokumento nemate. Jokiu kitu dokumentu, patvirtinanciu P. T. nuosavybes teises, J. B. nemate. 1936-11-11 hipotekos pažymejimas Nr. 5464 buvo vienintelis dokumentas, kuri pateike jiems K. B.. Kai 2003 m. Vilniaus miesto žemetvarkos skyriui reikejo pateikti notariškai patvirtintus dokumentu: pasu, gimimo liudijimu, santuokos liudijimu, kitu dokumentu nuorašus, J. B. paskambino K. B. ir paaiškino, kad reikia šiu dokumentu. K. B. surinko visus reikalingus dokumentus ir atvyko pas notare L. Š., kuri patvirtino nuorašus. Kokie tai buvo dokumentai, neatsimena. Visus nuorašus ji pateike Vilniaus miesto žemetvarkos skyriui. Mano, kad daugiau del teisiu atstatymo su K. B. nebendravo. F. T. ir V. M. ji mate tik Vilniaus rajono notaro biure. Del jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino, kadangi suklastotu dokumentu nepateike, apgaules, atkuriant nuosavybes teises, nenaudojo, iš nuosavybes teisiu atkurimo bylos jokiu dokumentu neišiminejo, nes neturejo galimybes juos paimti.
Kolegija pažymi, kad J. B. parodymai nepaneigti byloje surinktu ir ištirtu irodymu visuma. Išanalizavus nuosavybes teisiu atkurimo (toliau – NTA) byla Nr.224A, konstatuotina, kad joje nera nuosavybes teises patvirtinanciu dokumentu apie tai, kad P. T. iki nacionalizacijos nuosavybes teisemis valde 5.46 ha žemes sklypa Podkarolinkos kaime, Vilniaus mieste. Tai, kaip teisingai savo skunde nurodo prokuroras, matyti iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – VAVA) 2003-09-02 pareiškimo, pagal kuri pradetas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 300 str. 1 d. Pretendentais atgauti P. T. žemes sklypa buvo V. M., F. T. ir K. B., taciau visi jie 2000-11-21 notariškai patvirtintomis sutartimis nuosavybes teises i atkuriama žemes sklypa perleido V. J. ir J. B.. Vilniaus žemetvarkos skyrius 2000-11-20 parenge pažymas Nr. 206, 207, 208. Jose nurode, kad šios pažymos parengtos pagal 1996-03-23 archyvo pažymejima Nr. T-483-T, taciau Lietuvos centrinis valstybes archyvas 2003-08-18 raštu Nr. R-4-5083 informavo, kad toks pažymejimas archyve nebuvo išduotas. 2002-01-30 Vilniaus apskrities archyvo pažymejimas kaip papildomas žemes valdymo fakta patvirtinantis dokumentas liudija, kad P. T. 1948/49 m. naudojo žeme Raišiu kaime Viršuliškiu apylinkeje, kuri nera Podkarolinka kaimo teritorija. Nuosavybes teisiu atkurimo byloje yra Vilniaus apygardos hipotekos skyriaus 1936-11-11 pažymejimo Nr. 5464 – išrašo iš hipotekos knygos Nr. 48 kopija. 2006-08-01 raštu Nr. R-4-5083 Lietuvos centrinis archyvas informavo, kad archyve Hipotekos knygos Nr. 48 nerasta (t. 1 b.l. 2-3) .Byloje taip pat nera irodymu , kuriu pagrindu galima butu nustatyti kas ir kada iregistravo ir ar apskritai buvo iregistruotas 1991-12-03 K. B. prašymas ir nuosavybes teisiu atkurimo byloje Nr. 224A: Vilniaus miesto žemetvarkos skyrius 2007-08-30 raštu Nr. S19-506 praneše, kad skyriuje K. B. vardu 1991-12-03 pateiktas prašymas neužregistruotas (t. 1, b.l. 29). Tai rodo, jog nepakanka objektyviu duomenu kategoriškai teigti, kad J. B. dar iki nuosavybes teisiu i nekilnojamaji turta atkurimo perleidimo sutarties su F. T. sudarymo i NTA byla Nr.224A pateike žinomai suklastota K. B. 1991-12-03 prašyma atstatyti nuosavybes teise i išlikusi senelio ir tevo nekilnojamaji turta 5 ha žemes sklype Podkarolinkos kaime, Vilniaus mieste.
Byloje esantys irodymai tvirtina, kad K. B. i žemetvarkos skyriu kreipesi 1991 m. prisistatydama kaip paveldetoja, dar esant gyvam jos tevui ( P. T. mire 1994 m.). Ji nurode kitus du paveldetojus – V. M. ir F. T.. Prokuroras nurodo, jog neaišku, kodel del nuosavybes teisiu atkurimo tuomet nesikreipe pats P. T. arba kodel jis neigaliojo savo vaiku, nes K. B. kreipiantis i žemetvarkos skyriu kaip paveldetojai, ji butu turejusi pateikti tevo mirties pažyma, o jis dar buvo gyvas. Taciau K. B. ikiteisminio tyrimo metu parode, kad ji tvarke visus dokumentus, susijusius su nuosavybes teisiu atkurimu i P. T. žeme, bet kas išdave pažymas Nr. 206, Nr. 303a, ir kokiu budu byloje atsirado 1996-03-23 archyvo pažymejimas Nr. T-483-T nežino, pati jokiu archyvo pažymejimu i žemetvarkos skyriu nepristatinejo. Papildomai apklausti K. B. nebuvo galima, nes ji 2004-07-01 mire. Sprendžiant iš K. B. broliu bei seseru parodymu, kuriuose jie kategoriškai nurode, kad žemes Vilniuje ir senu dokumentu apie žeme nebuvo, prokuroro manymu, neitikima, kad P. T. užaugino 11 vaiku ir iki savo mirties niekam, išskyrus K. B., neprasitare apie tureta žeme Vilniaus mieste, juolab, kad šeima kilusi iš Daubenu k. Vertindama šiuos irodymus kolegija pažymi, kad kaltinimas baudžiamojoje byloje negali buti grindžiamas prielaidomis, byloje nenustatyta kodel P. T. neprasitare apie tureta žeme kitiems savo vaikams, o visi neaiškumai turi buti aiškinami kaltinamosios naudai. Kolegija taip pat pažymi, kad prokuroro skundo argumentas, jog melaginga pažyma del P. T. mirties NTA byloje atsirado tik 2000 m., t.y. kaip tik tuo metu, kai i nuosavybes teisiu atkurimo procesa isitrauke ir šioje byloje išteisintoji J. B. pripažintinas. Teismas negali remtis prielaidomis, nes byloje nera irodyta, kad J. B. tiesiogiai suklastojo mineta pažyma, tyrimo metu nebuvo rasta klastojimo priemoniu, irankiu ar kitu klastojima tvirtinanciu daiktu.
Vilniaus rajono 1-ojo notaru biuro notare L. Š. 2007-06-08 pateike ikiteisminiam tyrimui 2000-10-24 atliktu notariniu veiksmu išraša iš notarinio registro knygos 11 tomo, kurio notarinio registro Nr. 12284, notare L. Š. tvirtino 2000-10-24 mirties pažymos Nr.1908 nuoraša J. B. prašymu. 2000-09-12 P. T. mirties pažymos Nr. 2345 nuorašas (t. 2, b.l. 30),sutampa su aukšciau minetu J. B. prašymu notares patvirtintas dokumento notarinio registro numeris sutampa. Atsižvelgiant i išdestytu aplinkybiu visuma, kolegija konstatuoja, kad nepakanka duomenu teigti, kad prie mirties pažymos Nr. 2345 klastojimo prisidejo butent J. B.. NTA byloje Nr.224A yra P. T. mirties liudijimo AB Nr.014794 nuorašas, išduotas J. B. prašymu ir 2002-03-20 patvirtintinas Vilniaus rajono notaru biuro notares J. Š. (Priedas Nr.1, NTA bylos l. 53). Tai rodo, jog tuo metu žemetvarkos skyriuje buvo nesilaikoma dokumentu laikymo tvarkos aplinka buvo palanki piktnaudžiavimui bei aplaidumui. Liudytoja E. B.-P. nurode, kad NTA bylos buvo laikomos atskirame kambaryje ir kiekvienas specialistas galejo nueiti ir paimti byla, ideti ar išimti dokumentus. Kolegija pažymi, kad nors išteisintoji gerai pažinojo žemetvarkos skyriaus darbuotojus G. S., V. P. ir S. Ž., o G. S. ir S. Ž. 2004-12-21 nuteisti kartu su J. B. ir V. J. už valstybes žemes grobima apgaule, teismas neturi pagrindo remtis prielaida, jog J. B. ir mineti asmenys apgaule veike kartu darydama šioje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Pažymetina, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinejimo metu negauta objektyviu duomenu, del egzistavusio Ekspertu komisijos 1996-11-07 posedžio protokolo Nr. 12 originalo, kuriuo be kitu klausimu, nutarta, kad byloje Nr.224A pakanka dokumentu atstatyti nuosavybes teise i buvusio savininko P. T. Podkarolinka kaime tureta 5,4600 ha žemes plota. VAVA 2003-09-02 pareiškime Nr. (50)-1.2-2652 (rašto rengeja Z. M.) del ikiteisminio tyrimo pradejimo nurodyta, kad nuosavybes teisiu atkurimo byloje Nr. K224A nera 1996-11-07 Ekspertu komisijos posedžio protokolo Nr. 12 originalo (t. 1, b.l. 2-3); 2003-10-20 Nuosavybes teisiu atkurimo bylos Nr. K224A apžiuros protokole pažymetina, kad yra tik šio dokumento kopija. VAVA Vilniaus miesto žemetvarkos skyrius 2004-09-29 rašte nurode, kad 1996-11-07 protokolo Nr. 12 originalo neturi , neturi registracijos žurnalo, todel negali atsakyti, ar minetas protokolas buvo užregistruotas. (t. 1, b.l. 23); 1996-11-07 Ekspertu komisijos posedžio protokolo Nr. 12 originalo nerasta nei Apskrities administracijos archyve, nei Vilniaus miesto žemetvarkos skyriaus archyve. (t. 1, b.l. 25).Vertindama šiuos irodymus kolegija neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentui, kad esant tik dokumento kopijai, nesunku suklastoti ne itin sudetingus minetame protokole esancius pirmininko ir sekretores, atitinkamai – M. N. ir R. N. parašus arba juos perkelti iš kokio kito dokumento, taciau nenustatyta, kad mineti parašai butu klastojami ar buve perkelti iš kito dokumento. Pažymetina, kad VAVA Žemetvarkos skyriuje iki 2003-03-20 nebuvo nustatyta dokumentu, pateikiamu i nuosavybes teisiu atkurimo bylas bei paciu bylu naudojimo, saugojimo tvarka, del ko buvo sudarytos salygos bet kam iš specialistu vartyti bylas, imti ir išimti iš ju dokumentus. Neirodžius Ekspertu komisijos 1996-11-07 posedžio protokolo Nr. 12 kopijos suklastojimo, todel nepaneigta, kad mineto dokumento originalas objektyviai egzistavo.
Lietuvos valstybinio archyvo 1996 m. kovo 3 d. pažymejimo Nr. T-483-T bei Vilniaus miesto savivaldybes Teises departamento Civilines metrikacijos skyriaus 2000 m. rugsejo 12 d. mirties pažymos Nr. 2345 - pagrindu Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemetvarkos skyrius 2000 m. lapkricio 20 d. išdave pažymas Nr.206, Nr.207, Nr.208 ir 2001-03-02 pažyma Nr. 303a, apie tai, kad F. T., K. B., V. M. turi nuosavybes teise i 1,8200 ha P. T. nuosavybes teisemis valdytos žemes. Liudytoju apklaustas G. S. parode, kad minetas pažymas patvirtino jis. Pažymas paruošdavo skyriaus specialistai ir pateikdavo pasirašyti, tvirtindamas pažymas, netikrindavo, del labai didelio ju kiekio. Paaiškejus, kad 1996-03-23 archyvo pažymejimas Nr. T-483-T neegzistuoja, buvo pateiktas naujas nuosavybes teises irodantis dokumentas - Hipotekos skyriaus 1936-11-11 pažymejimas Nr. 5464 - išrašas iš hipotekos knygos Nr. 48.
Del šio dokumento apklausta J. B. paaiškino, kad jau po keliu metu nuo to laiko, kai buvo pasirašyta sutartis su F. T., K. B. jai (J. B.) ir V. J. Buvo pateiktas 1936-11-11 hipotekos pažymejimas Nr. 5464. Toks J. B. paaiškinimas byloje yra nepaneigtas. Pažymetina, kad LTEC ekspertes Z. R. pateiktame 2003-09-25 ekspertizes akte Nr. 11-2359 nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo Hipotekos skyriaus 1936-11-11 pažymejimas Nr. 5464 yra originalus, taciau nustatyti, ar dokumentas surašytas 1936 metais, nera galimybes. Apklausta teisme, specialiste Z. R. nurode, kad dokumentas originalus, nes nekopijuotas, taciau negalima teigti, kad tai originalas nepateikus to laikotarpio lyginamuju pavyzdžiu. (t. 3, b.l. 68).
Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad J. B. ir V. J. 2004-01-23 tyrejui buvo pateike 1936-11-11 pažymejimo Nr. 5464 originala, taciau tyrejas ji apžiurejes gražino J. B., kuri veliau apklausta kaip liudytoja nurode ji perdavusi K. B. (mirusi); taigi, šio dokumento originalo byloje nera. (t. 3, b.l. 168-171, 180-182).Nesant originalo, dokumento tikrumas buvo tiriamas kitomis priemonemis. Vilniaus apygardos teismo Hipotekos skyriaus 1936-11-11 pažymejimo Nr. 5464 išraše iš hipotekos knygos Nr. 48 yra nurodoma, kad „Vilniaus apygardos teismo Hipotekos skyriaus kanceliarija pažymi, kad žemes sklypo, kurio pavadinimas „Podkarolinka“, plotas – penkios sveikosios nulis šimtuju dešimtines (5.00 deš.), išskirtu iš Pilaites žemes naudmenu, esanciu Vilniaus apskrityje, Riešes valsciuje, nuosavybes pagrindimas remiantis Hipotekos skyriaus 1934 metu gegužes 14 d. sprendimu perrašytas P. T. vardu; šis pažymejimas išduotas pagal hipotekos knyga Nr. 48. Paimtas ižd. Kan. Mokestis – 26.000 markiu ir irašyta i rinkliavu knyga Nr. 126“ Del šio Vilniaus apygardos teismo Hipotekos skyriaus 1936-11-11 pažymejimo Nr. 5464 tikrumo Lietuvos istorijos institutas pateike šio instituto vyresn. mokslo darbuotojo daktaro G. V. 2007-06-07 specialisto išvada .Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros docentas S. J. pateike 2007-06-07 specialisto išvada. Iš šiu išvadu matyti, kad Vilniaus apskrities Lenkijos Respublikos administraciniame teritoriniame padalijime egzistavo nuo 1919 iki 1925 metu. 1925 m. gruodžio pabaigoje Vilniaus apskritis buvo pertvarkyta i Vilniaus Traku apskriti, kurioje buvo Riešes valscius. Tokiu budu 1936 metais Rytu Lietuvoje (Vilniaus vaivadijoje) nebuvo administracinio teritorinio vieneto, vadinto Vilniaus apskritimi. Pilaite nepriklause Vilniaus miestui, o Vilnius- Traku apskriciai. Vadinamoji lenkiška marke (marka polska) Lenkijoje (ir Vilniaus krašte) vartota iki 1925 metu, veliau buvo vartotas tik zlotas. Duomenu apie P. T. Lietuvos centriniame valstybes archyve nerasta. Archyve nera ir Vilniaus apygardos teismo Hipotekos skyriaus hipotekos knygos Nr.48 (t. 2, b.l. 22-23, 15-18). Ivertinus aukšciau išdestytas aplinkybes, kolegija pažymi, kad byloje nera objektyviu duomenu, jog butent J. B. butu suklastojusi 1936-11-11 pažymejima Nr. 5464.
Iš analizuotu aplinkybiu visumos konstatuotina, kad byloje nera objektyviai ir kategoriškai irodyta, jog J. B. pateike i NTA byla Nr. 224A šiuos dokumentus: žinomai suklastota K. B. 1991-12-03 prašyma atstatyti nuosavybes teise i išlikusi senelio ir tevo nekilnojamaji turta žeme 5 ha Podkarolinkos kaime, žinomai suklastota V. M. vardu 1999-11-05 prašyma gražinti jos tevo P. T. žeme Podkarolinkos kaime; žinomai suklastota Lietuvos valstybinio archyvo 1996 m. kovo 3 d. pažymejima Nr. T-483-T; žinomai suklastota Vilniaus miesto savivaldybes Teises departamento Civilines metrikacijos skyriaus 2000 m. rugsejo 12 d. mirties pažyma Nr. 2345, kurioje nurodyta, kad P. T. mire 1969-07-22 Vilniaus mieste ir tokiu budu pasikesino apgaule igyti dideles vertes valstybei nuosavybes teise priklausancia žeme, t.y. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 22 str.1d., 182 str. 2 d.
Del pasikesinimo apgaule igyti dideles vertes svetima turta – žeme, atkuriant nuosavybes teises i buvusio savininko J. R. tureta nuosavybe epizodo
Išanalizavus byloje surinkta medžiaga , prokuroro apeliacinio skundo argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagristai nusprende, jog baudžiamojoje byloje ištirtais irodymais nepatvirtinta J. B. kalte del to, kad ji, žinodama, kad turi turtine teise i nuosavybes atkurima režiniame Šeškines kaime, sieke apgaule Vilniaus žemetvarkos skyriaus darbuotojus itikinti, kad buves savininkas J. R. minetoje vietoje turejo atskira , o ne režini sklypa, ir tam siekiui igyvendinti suorganizavo dokumento - 1938-07-12 J. R. nekilnojamojo turto, esancio Vilniaus vaivadijoje, Vilniaus-Traku apskrityje, Riešes valsciuje, Šeškines kaime, situacinio plano suklastojima. 2003-03-25 suklastotu planu kartu su pacios surašytu bei suklaidintu V. D. ir I. I. 2003-03-25 prašymu del žemes gražinimo pateike ji Vilniaus miesto žemetvarkos skyriui, esanciam Gedimino pr. 37, Vilniuje, i Nuosavybes teisiu i žeme atkurimo byla Nr. 685, t.y. pasikesino apgaule igyti dideles 2.382.366 Lt vertes valstybei priklausancia 2,62 ha žeme Šeškines kaime, Vilniaus mieste.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, išteisintoji J. B. del jai pareikšto šio kaltinimo kalta neprisipažino ir parode, kad 2000 metais ieškojo isigyti žemes sklypo Vilniaus mieste. Pažistama J. T. pasiule iš vieno pagyvenusio vyriškio isigyti nuosavybes teises i 2,514 ha žeme, esancia Šeškines kaime, kuri pilieciui priklause iki nacionalizacijos. J. R. (I. R., (R.)) už perleistas teises norejo gauti apie 16 000 Lt. J. B. ši suma buvo per didele, ji pasiule pažistamai I. I. ir jos motinai V. D. nuosavybes teises igyti bendrai. Jos sutiko. Notariate Rinktines g. 50 Vilniuje pas notare L. Š., dalyvaujant J. R., I. I., V. D. , J. T., buvo sudaryta sutartis, pagal kuria J. R. pardave teise i jam priklausiusi žemes sklypa Šeškines kaime. Sutarties sudarymo metu J. R. perdave joms 1938 m. sudaryta žemes sklypo plana ir teismo sprendima. J. R. paaiškino, kad ši plana saugojo pas save. J. B. neprisipažino, kad tas planas yra suklastotas. Apgaules, atkuriant nuosavybes teises, nenaudojo, šias teises nusipirko, o jos isigijimo metu istatymuose del nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojama turta – žemes miestuose režio savoka nebuvo naudojama.
Pažymetina, kad vadovaujantis BPK 20 str., ar gauti duomenys laikytini irodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisejas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisejai irodymus vertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu.
J. B. paaiškinimas, kad jai vienai suma – apie 16000 Lt – buvo per didele, todel pasiule pažistamai I. I. ir jos motinai V. D. nuosavybes teises igyti bendrai, prokuroro manymu, vertintinas kritiškai. Iš bylos medžiagos matyti, jog J. B. 2001-04-27 su V. D. ir I. I. iš buvusio savininko J. R. palikuonio I. R. igijusi teise i išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybes atstatyma i 2.62 ha žemes (J. B. – i 8800 kv.m., V. D. ir I. I. po 8700 kv.m.) Šeškines kaime, Vilniaus mst., Vilniaus apskr., ta pacia diena - 2001-04-27 – gavo notariškai patvirtintus V. D. ir I. I. igaliojimus, kuriais šios igaliojo ja atstatyti nuosavybes teise i R. nuosavybes teisemis tureta žeme, taip pat perdave visas turtines teises – perleisti savo nuožiura joms priklausancia teise i nuosavybes teises atstatyma i aukšciau nurodyta žeme, valdyti ir disponuoti aukšciau nurodytu žemes sklypu, sudaryti ju vardu sandorius, gauti pinigus. Kad šiais veiksmais J. B. tapo vienintele teisiu i nekilnojamojo turto nuosavybes atstatyma turetoja.
Kolegija pažymi, kad apylinkes teismas tinkamai ivertino tiek J. B., tiek I. I. ir V. D. parodymus. Pirmosios instancijos teismas nurode , jog V. D. ir I. I. patvirtino, kad pas notare formino sutarti del žemes nuosavybes, del amžiaus (V. D. jau yra mirusi) del praejusio ilgo laiko tarpo nebegali nurodyti atskiru sutarties sudarymo aplinkybiu. Tokiu parodymu atmesti nera pagrindo Be to, V. D., I. I. ir J. T. nurode, kad J. R. turejo kažkokius senovinius dokumentus, kuriuos atidave pas notare. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurode, kad teismas neturi pagrindo netiketi šiu liudytoju parodymais, nenustates ju suinteresuotumo baudžiamojoje byloje. Toks suinteresuotumas byloje nebuvo nustatytas ir irodytas. Liudytojos V. D. ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, kad ji su dukra važiavo pas notara , pasirašinejo kažkokius dokumentus, bet nei kur, nei kada, del kokios žemes, nepamena. Nurodo, kad jos pirko žeme, taciau iš ko ir pagal kokius dokumentus, nepamena. I. I. parode, kad ji su J. B. susipažino per kaimyne T. J., kurios sunaus V. J. sugyventine buvo J. B..
Byloje nera objektyviu duomenu, kuriu pagrindu butu galima pritarti apeliacinio skundo argumentui, kad J. B. pasinaudojo I. I. ir V. D., tiketina už užmokesti, siekdama gauti ne viena, o tris žemes sklypus Vilniuje. Teismas neturi pagrindo apkaltinamojo nuosprendžio gristi tiketinomis prielaidomis, kurios nepatvirtintos objektyviais ir ištirtais duomenimis.
Nors J. R. žemes sklypo plano atsiradimas byloje laiko atžvilgiu sutampa su J. B. istojimu i nuosavybes atkurimo procesa, yra prielaida baudžiamojoje byloje, kuri nepagrista irodymais.
Kaip matyti iš Vilniaus miesto 2 apylinkes teisme nagrinetos civilines bylos Nr. 2¹³-1005-97 del juridinio fakto nustatymo (kad po J. R. mirties 1924 m. Šeškines kaime Vilniaus apskrityje 12 dešimtiniu žemes valde jo sunus J. R., A. R., A. R., K. R., J. R.), 1997-12-18 vykusio teismo posedžio metu J. R. neminejo apie tai, kad butu turejes 1938 m. sklypo plana.(t. 4, b.l. 75-76). Lietuvos teismo ekspertizes centro 2004-03-04 specialisto išvadoje Nr. 11-359, 11-751 nurodyta, kad 1938-07-12 žemes sklypo planas pagamintas iš popieriaus, kurio pluošto sudetis atitinka tiek ikikarinio, tiek pokarinio laikotarpio popieriaus pluošto sudeti, taciau ryškiai melyno popieriaus liuminescencija yra nebudinga ikikarinio laikotarpio popieriui, be to, žemiu sklypu planai ikikariniu laikotarpiu buvo gaminami ant specialaus braižybinio popieriaus. Plano popierius turi ryškius senejimo požymius, budingus dirbtinai sendintam popieriui; matininku parašai bei datos su numeriu parašyti juodos spalvos rašalu, kurio sudetyje esantys spalvoti komponentai atitinka dažus, ieinancius i pokario laikotarpiu gaminamo juodo rašalo („Raduga“) dažu sudeti. Popieriaus pluoštu sudeties, liuminescencijos, parašu štrichu geras kopijavimasis, juodos spalvos dažu sudeties atitikimas pokario laikotarpio rašalo dažu sudeciai, atspaudo dvieju rušiu dažomuju medžiagu mišinys, popieriaus senejimo požymiai, nebudingi naturaliam senejimui, leidžia tiketinai teigti, kad J. R. žemes sklypo planas yra pagamintas pokario laikotarpiu. (t. 4, b.l. 11-18) Tai patvirtina ir kita Lietuvos teismo ekspertizes centro 2004-06-17 Specialisto išvada Nr. 11-1094, 11-1708, 11-1931. Pastaroje išvadoje nurodyta, kad 1938-07-12 žemes sklypo planas pagamintas veliau nei 1960 metais: 1938-07-12 žemes sklypo planas pagamintas ant popieriaus, kurio sudetyje yra optiškai balinanciu medžiagu, popieriaus gamyboje naudojamu nuo 1960 metu; dvieju parašu, datos bei numerio rašalo sudetis atitinka rašalo „Raduga“, gaminamo nuo 1960 metu, dažu sudeti. 1938-07-12 plane esantys atspaudai yra atspausti ne tais antspaudais, kuriu atspaudai yra lyginamajam tyrimui pateiktuose Lietuvos centrinio valstybes archyvo Fondo dokumentuose. (t. 4, b.l. 50-62).
Lietuvos teismo ekspertizes centras taip pat pateike 2004-05-21 Specialisto išvada Nr. 11-1125, kurioje nurode, kad 1938-07-12 žemes sklypo plane J. E. ir C. J. vardais pasiraše ne J. E. ir C. J.. Pasirašyta, megdžiojant tikrus J. E. ir C. J. parašus. (t. 4, b.l. 43-48). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teises ir savivaldybiu reikalu departamento juridinio skyriaus vedeja Z. M. parode, kad J. B., V. D. ir I. I. pateiktas 1938 m. lenku kalba parengtas žemes sklypo planas sukele itarima, kad jis gali buti netikras, kadangi jame buvo gramatiniu klaidu, apvaliame antspaude Lenkijos herbo erelio atvaizdas neatitinka kituose planuose, sudarytuose iki nacionalizacijos, Lenkijos herbo erelio atvaizdo. Pateiktas planas yra kaip atskiro sklypo, nors toje vietoveje kaimas tuo metu buvo režinis („šniurais“), o esant režinei sistemai nuosavybe yra atkuriama kitaip: kartografuojamas visas kaimas, o likes visas laisvas žemes plotas yra atkuriamas proporcingai to kaimo žemes pretendentams.
Kolegija konstatuoja, kad ivertinus aukšciau išdestytas aplinkybes, galima pagristai teigti, kad 1938-07-12 J. R. nekilnojamojo turto,nurodyto Vilniaus vaivadijoje, Vilniaus-Traku apskrityje, Riešes valsciuje, Šeškines kaime, situacinis planas yra suklastotas, taciau nera nustatyta, kad tai butu padariusi išteisintoji J. B..
Kolegijos nuomone, išdestytu bylos duomenu visuma neleidžia konstatuoti, kad J. B. turedama turtine teise i nuosavybes atkurima režiniame Šeškines kaime, sieke apgaule Vilniaus žemetvarkos skyriaus darbuotojus itikinti, kad buves savininkas J. R. minetoje vietoje turejo atskira o ne režini sklypa ir tam siekiui igyvendinti suorganizavo dokumento – 1938-07-12 J. R. nekilnojamojo turto, Vilniaus vaivadijoje, Vilniaus-Traku apskrityje, Riešes valsciuje, Šeškines kaime, situacinio plano suklastojima, kuri pateike Vilniaus miesto žemetvarkos skyriui i Nuosavybes teisiu i žeme atkurimo byla, t.y. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 22 str.1d., 182 str. 2 d.
Ivertinus minetu aplinkybiu viseta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinejo visas reikšmingas bylos aplinkybes, irodymus vertino atsižvelgdamas i ju tarpusavio santyki, vertindamas juos objektyviai ir vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinemis aplinkybemis, ir tokiu budu prieme teiseta bei pagrista išteisinamaji nuosprendi.
Rezoliucinė dalis
nutare:
Vilniaus m. apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro Gedimino Bernotaviciaus apeliacini skunda atmesti.