Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-12-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-491-271/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-30
Bylos Nr.
II-491-271/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-14710-2016-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Pareiškėjas
V. J.
Kategorijos
  • 2.7.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. II-491-271/2016
Proceso Nr. 4-68-3-14710-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.2., 2.7.4.7
Vilniaus miesto apylinkės teismasNUTARTISVilnius, 2016 m. gruodžio 30 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir skundo pareiškėjai V. J., institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą - Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. J. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. 10N-74924450-16, kuriuo

V. J., a.k. (duomenys neskelbtini),

buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 134 str. 1 d. ir 124 (1) str. 8 d. bei nubausta 40 eurų bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresn.specialistės Alos Šimulevičienės 2016 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 10N-74924450-16 V. J. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji 2016-10-02 apie 23:50 val., Žalgirio gt., Vilniuje vairavo automobilį Renault Megane, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neužsisegusi saugos diržo, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 196 punkto reikalavimus bei padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 134 str. 1 d., be to nepateikė policijos pareigūnams privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, tuo pažeisdama KET 16 punkto reikalavimus bei padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124(1) str. 8 d. Už ATPK 134 str. 1 d. numatytą pažeidimą jai skirta 40 Eur bauda, už ATPK 124(1) str. 8 d. numatytą į pažeidimą skirta 8 eurų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. nuostatomis galutinė nuobauda nustatyta 40 Eur bauda.

Šalies argumentai

V. J. pateikė teismui skundą dėl 2016 m. spalio 17 d. nutarimo, kuriame nurodė, kad 2016-10-02 d. 23:50 val. Vilniuje, Žalgirio gt. jai vairuojant automobilį ją garsiniu signalu sustabdė Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyr. patrulis M. K.. Sustojus dešiniajame kelkraštyje, minėtas pareigūnas priėjo, paprašė dokumentų, jam buvo pateiktas vairuotojo pažymėjimas, techninis pasas, automobilio registracijos dokumentas bei paaiškinta, kad automobilio valdytojo civilinės atsakomybės draudimo poliso ji atsispausdinti nespėjo, tačiau draudimas yra galiojantis. Prieš eidamas spausdinti protokolo dėl draudimo poliso nepateikimo, pareigūnas paklausė, kaip ji taip greitai spėjo užsisegti saugos diržą, nes ji neva buvo sustabdyta būtent todėl, kad jo nesegėjo. Paaiškino ir parodė pareigūnui, kad saugos diržai jos automobilyje yra įrengti labai žemai ir pamatyti, ar ji yra užsisegusi, ar ne, yra neįmanoma net dienos metu. Tačiau jai vis tiek buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas tiek už saugos diržo nesegėjimą, tiek už poliso nepateikimą protokole nurodant už pirmąjį pažeidimą sumokėti 14 Eur, o už antrąjį – 2 Eur baudą. Kai atvyko į Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybą pasiaiškinti dėl paskirtų baudų, vietoj jų jai buvo paskirtos atitinkamai 40 Eur ir 8 Eur baudos. Protokolo surašymo dieną ji tikrai segėjo saugos diržus, nes po 2015 m. įvykusios avarijos kurį laiką bijojo važinėti automobiliu, o vėliau tai darė su didele baime ir atsarga. Jos nurodomas aplinkybes gali patvirtinti liudytojas V. B.. Su paskirta nuobauda nesutinka, prašo ją panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu prašo skundo netenkinti. Kelių eismo taisyklių 196 punkte yra įtvirtinta nuostata, kad vairuotojai ir keleiviai važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais privalo juos užsisegti. 2016-10-03 policijos pareigūno S. B. surašytame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad automobilio Renault Megane vairuotoja V. J., vairavo transporto priemonę neužsisegusi saugos diržo, be to, nepateikė reikalaujamų dokumentų. Kelių eismo taisyklių 196 p. pažeidimą pareigūnai matė iš arti, įjungę tarnybinės transporto priemonės šoninį apšvietimą. Pagal tarnybinį pranešimą Renault Megane vairuotojai pasilenkus į priekį automobilyje įrengtas saugos diržas jos nejuosė per petį. Pagal Policijos veiklos įstatymą policijos veikla grindžiama demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, veiklos viešumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos proporcingumo principais. Vadovaudamiesi šiais principais policijos pareigūnai negali neteisingai apkaltinti asmens padarius teisės pažeidimą. Duomenų, remiantis kuriais galima būtų nustatyti, kad vyriausieji patruliai S. B. ir M. K. buvo suinteresuoti į bylą pateikti neteisingus duomenis apie teisės pažeidimo užfiksavimo aplinkybes ar surašyti V. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą už pažeidimą, kurio ji nepadarė, byloje nėra. Tokių duomenų nepateikė ir pareiškėja.

Skundas išnagrinėtas pareiškėjai nedalyvaujant, kadangi ji neatvyko nei į vieną iš trijų paskirtų teismo posėdžių. Į 2016-12 07 d. 14:00 val. paskirtą teismo posėdį jai siųstas šaukimas grįžo neįteiktas, su žyma, kad adresatė nerasta, pagal paliktą pranešimą jo neatsiėmė, nurodytu adresu negyvena. Posėdžio dieną susisiekus su ja telefonu, pareiškėja patvirtino, kad Vilniuje nebegyvena, nurodė naują adresą Mažeikiuose (b.l. 23). Ji buvo informuota telefonu apie kito posėdžio datą, šaukimas išsiųstas naujuoju adresu. Į 2016-12-19 13:00 val. paskirtą posėdį vėl neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, šaukimas vėl grįžo neįteiktas, nes adresatė nerasta ir naujuoju adresu, o pagal pašto pranešimą jo vėl neatsiėmė. Susisiekus su ja telefonu aiškino, kad negavus teismo šaukimo, jos iš darbo neišleidžia darbdavys. Bylos nagrinėjimas buvo vėl atidėtas, pareiškėja informuota apie trečiojo posėdžio datą, pažadėjo į teismo posėdį atvykti. Šaukimas jai išsiųstas paštu bei jos pačios nurodytu elektroninio pašto adresu. Tačiau į bylos nagrinėjimą 2016-12-29 d. 13:00 val. vėl neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Laikytina, kad ji vengia teismo, aplaidžiai naudojasi savo procesinėmis teisėmis dalyvauti bylos nagrinėjime, duoti paaiškinimus teismui ir skundas nagrinėtas pareiškėjai nedalyvaujant.

Liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyr.patrulis S. B. teismui parodė, kad atsimena įvykį. Jis su kolega M. K. patruliuodami važiavo Žalgirio gatve nuo Geležinio Vilko gatvės. Antra eismo juosta važiavo ir pro pareigūnų tarnybinį automobilį pravažiavo automobilis. Kadangi patrulių mašina važiavo lėtai, pastebėjo, kad pravažiuojančio automobilio vairuotoja neužsisegusi saugos diržo. Abu su kolega atkreipė į tai dėmesį, dar tarpusavyje pakalbėjo, kad jiems abiems vienodai atrodo, kad ji be saugos diržo. Tačiau kad visiškai tuo įsitikintų, dar padidino greitį ir privažiavo iš šono, įjungė šoninį prožektorių, kuris apšvietė tikrinamą automobilį iš šono ir galutinai įsitikino, kad vairuotoja tikrai be saugos diržo. Tuomet pilietę sustabdė. Prie vairuotojos priėjo kolega M. K., tuo tarpu jis pats tikrino jos vairuojamo automobilio duomenis duomenų bazėse. M. K. grįžęs pasakė, kad priėjus prie sustojusio automobilio, vairuotojos diržas jau buvo užsegtas. Vairuotojai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Vairuotoja nepateikė transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, kurį pagal teisės aktų reikalavimus privaloma vairuotojui turėti su savimi. Vairuotojai dėl pažeidimų buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu sumokėti pusę minimalių baudų už pažeidimus.

Analogiškos aplinkybės nurodomos Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyr.patrulio S. B. tarnybiniame pranešime, kuriame taip pat pažymima, kad šoniniu prožektoriumi apšvietus saloną, vairuotoja buvo pasilenkusi į priekį ir buvo aiškiai matyti, kad jos peties nejuosia saugos diržas (b.l. 12).

Šalies argumentai

Pareiškėja savo skunde prašė apklausti kartu su ja važiavusį keleivį V. B., tačiau teismas neturėjo tokios galimybės, kadangi pareiškėjos nurodytu adresu jis nebegyvena ir į pirmą teismo posėdį siųstas šaukimas jam grįžo neįteiktas, o vėliau pareiškėjai telefonu paaiškinus, kad liudytojas kartu su ja gyvena Mažeikiuose tuo pačiu adresu, kaip ir ji pati, nurodytu adresu siųstas šaukimas grįžo neįteiktas, o pagal el.paštu išsiųstą šaukimą jis taip pat į bylos nagrinėjimą neatvyko.

V. J. skundas netenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad nors ji reikalauja naikinti skundžiamą nutarimą visa apimtimi ir nutraukti jos atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną, tačiau iš esmės ji neginčija faktinės aplinkybės, kad ją sustabdžiusiems policijos pareigūnams nepateikė vairuojamos transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo poliso, kadangi nebuvo jo atsispausdinusi. KET 16 punktas inter alia numato, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir šių taisyklių nustatytus dokumentus. Neįvykdęs šios pareigos vairuotojas traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 (1) str. 8 d. Tai, kad vairuotojo civilinė atsakomybė yra apdrausta, tik jis su savimi neturi tai patvirtinančio dokumento, jo atsakomybės už draudimo poliso nepateikimą nešalina. Pažymėtina, kad vairuotojas, kuris iš viso nėra apsidraudęs savo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, laikomas pažeidusiu KET 226 str. punkto reikalavimą, numatantį draudimą apskritai dalyvauti viešajame eisme transporto priemonėms, kurių valdytojai nėra apsidraudę privalomuoju draudimu, ir tokiu atveju vairuotojas traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 str. 5 d., numatančią griežtesnę atsakomybę. Pareiškėjai ir nebuvo inkriminuojamas transporto priemonės vairavimas, neapsidraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (ATPK 123 str. 5 d. numatytas pažeidimas), tik privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso nepateikimas policijos pareigūnams, o šio pažeidimo ji neneigia ir pati, nurodydama, kad draudimo poliso ji su savimi neturėjo. Jos veika pagrįstai buvo kvalifikuota pagal LR ATPK 124(1) str. 8 d., o protokole nustatytu terminu neįvykdžius pasiūlyto administracinio nurodymo už šį pažeidimą skirta 8 eurų bauda, atitinkanti sankcijos vidurkį.

Byloje iš esmės yra kilęs ginčas tik dėl LR ATPK 134 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo. Kelių policijos patrulis S. B. kategoriškai teigė, kad iki sustabdant transporto priemonę, jos vairuotoja nesegėjo saugos diržo. Šis matomai buvęs skubiai užsegtas tik jau policijos pareigūnui priėjus prie sustabdyto automobilio. Tiek tarnybiniame pranešime, tiek apklaustas teisme jis nuosekliai nurodė, kad kilus įtarimui, kad pastebėto automobilio vairuotoja važiuoja neprisisegusi saugos diržu, buvo specialiai susigretinta su įtarimą sukėlusiu automobiliu, šoniniu prožektoriumi apšviestas jo salonas, ir galutinai prieš stabdant įsitikinta, kad vairuotoja nėra prisisegusi saugos diržo, po ko automobilis buvo stabdomas. Aplinkybę, kad vairuotoja nėra prisisegusi saugos diržu, matė, tarpusavy aptarė ir vienodai įvertino abu patruliai. Iš dalies šiuos pareigūno parodymus patvirtina ir pati pareiškėja savo skunde nurodydama tą pačią pareigūnų veiksmų seką, kad policijos patruliai prieš tai važiavę iš galo, staiga padidino greitį, prilėkė iš šono, pašvietę prožektoriumi ją apakino, o jau po to stabdė garsiniu signalu. Šie pareiškėjos ir liudytojo paaiškinimų atitikimai rodo, kad liudytojas duoda teisingus ir nuoširdžius parodymus. Liudytojas S. B. neneigė, kad jo kolegai priėjus prie vairuotojos, ši jau segėjo saugos diržą, ką ji nurodo ir pati, tik teigdama, kad diržu buvęs prisisegusi visą laiką. Liudytojas yra įspėtas dėl administracinės atsakomybės už neteisingų parodymų davimą, jis nepažįsta pareiškėjos, nėra suinteresuotas ją apkalbėti, vairuotoją stabdė ir pažeidimus fiksavo atlikdamas savo tiesiogines saugaus eismo priežiūros funkcijas. Teismui nėra pagrindo netikėti jo duodamais parodymais ir tarnybiniame pranešime nurodomomis aplinkybėmis, kad pareiškėja vairuodama transporto priemonę gatvėje nebuvo prisisegusi saugos diržu. Pažymėtina, kad praeityje pareiškėja jau yra bausta už transporto priemonės vairavimą neprisisegus saugos diržu. KET 196 punktas numato, kad važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Nesegėti saugos diržo vairuotojui leidžiama tik judant gyvenvietėje atbulam ir stovėjimo aikštelėse (KET 198 p.). Už LR ATPK 134 str. 1 d. numatytą pažeidimą pareiškėjai buvo paskirta sankcijos vidurkiui artima, tačiau jo nesiekianti bauda. Skiriant nuobaudas buvo įvertintas lengvinančių pareiškėjos atsakomybę aplinkybių nebuvimas bei jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad tos pačios rūšies pažeidimas padarytas pakartotinai per metus (LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), nes ji iki nagrinėjamų pažeidimų padarymo 2016 m. jau ne kartą buvo bausta už KET pažeidimus. Nepaisant to jai buvo paskirtos nuobaudos, neviršijančios sankcijų vidurkio, todėl laikyti, kad paskirtos nuobaudos yra per griežtos, pagrindo nėra.

Nors administracinio teisės pažeidimo protokole administraciniu nurodymu pažeidėjai buvo siūloma sumokėti galutinę 14 Eur baudą, lygią pusei sankcijoje už griežtesnį iš pažeidimų numatytos minimalios baudos, tačiau to nepadarius iki nurodyto termino, t.y. iki 2016 m. spalio 14 d., administracinis nurodymas neteko galios ir nuobaudos už padarytus pažeidimus buvo skiriamos sankcijų ribose, laikantis bendrųjų nuobaudų skyrimo taisyklių.

Išnagrinėjus bylą, daroma išvada, kad V. J. padaryti pažeidimai, numatyti ATPK 124(1) str. 8 d. ir 134 str. 1 d., yra įrodyti, todėl naikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. 10N-74924450-1 nėra pagrindo. Minėtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobaudos paskirtos nepažeidžiant jų skyrimo taisyklių, proporcingos padarytų pažeidimų ir pažeidėjos asmenybės pavojingumui, todėl jis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str., teismas

nutarė:

V. J. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. 10N-74924450-16, kuriuo V. J. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124(1) str. 8 d. bei 134 str. 1 d. ir nubausta galutine 40 eurų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Borkovski