- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-24
- Bylos Nr.
- ATP-409-172/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-01077-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavelas Frolovas
- Pareiškėjas
- Ukmergės rajono policijos komisariato
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo Ukmergės rajono policijos komisariato viršininko R. K. (toliau - Apeliantas) skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarimo, kuriuo V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., nebaustam administracine tvarka, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 1000 litų bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pavelas Frolovas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Ž. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarimu nubaustas už tai, kad jis 2013 m. gruodžio 13 d., apie 6 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., vairavo automobilį OPEL ASTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas 0.49 promilių girtumas, kas atitinka lengvą girtumo laipsnį. Šiais savo veiksmais V. Ž. pažeidė kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują nutarimą, paskiriant administracinę nuobaudą - 1000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Apeliantas remiasi teismų praktika ir teigia, kad aptariamu atveju apylinkės teismas, neskirdamas V. Ž. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tinkamai neįvertino nubaustojo padaryto teisės pažeidimo pobūdžio. Pažymi, kad V. Ž., vairuodamas neblaivus transporto priemonę, kaip didesnio pavojaus šaltinį, padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų, keliantį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl V. Ž. elgesys, anot apelianto, yra visuomeniškai pavojingas. Apelianto įsitikinimu, būtent siekiant užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams eismo dalyvių, jų turto atžvilgiu, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas, už šio teisės pažeidimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Teigia, kad nors nubaustasis ir prižiūri neįgalų asmenį, kurio priežiūrai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė neturi būti laikytina išskirtine. Pažymi, jog tai, kad V. Ž. ignoravo jo padaryto teisės pažeidimo pasekmes, t. y., kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik jo asmeniniai, bet ir jo šeimos narių interesai, rodo nubaustojo neatsakingumą, kuris taip pat turi būti įvertintas sprendžiant atsakomybės klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 3 d. nutarimu V. Ž. paskirta administracinė nuobauda – 1000 litų bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tačiau apeliaciniu skundu nesutinkama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu neginčijama pažeidėjo V. Ž. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, o keliamas klausimas dėl nuobaudos paskyrimo pažeidėjui.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Taigi administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama iš esmės tik išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas pažymi, kad, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).
Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad pažeidėjas anksčiau administracine tvarka baustas nebuvo, darbo vietoje charakterizuojamas teigiamai, į galimą alkotesterio parodymų paklaidą – 0,05 promilių, į tai, kad 2013 metais mirė V. Ž. tėvas P. Ž. ir pažeidėjui teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga, kad prižiūrėti, po tėčio mirties likusią vieną, neįgalią mamą Oną A. Ž., gyvenančią K. R., kuriai nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju taikytinos Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir už V. Ž. padarytą administracinį teisės pažeidimą skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda be teisės vairuoti trnansporto priemones atėmimo. Teismas pažymi, kad įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, darytina išvada, jog šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. Ž. paskiriant švelnesnę nei numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje sankcijoje nuobaudą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N17-103/2007, N1-1396/2007, N444-3096/2010). Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą galėtų būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad padarytu pažeidimu V. Ž. sunkių pasekmių nesukėlė, žala nenustatyta, atsižvelgdamas į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę, pažymi, kad išvardintų aplinkybių visuma pirmosios instancijos teismui davė pakankamą pagrindą spręsti dėl Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnyje numatytos administracinės nuobaudos švelninimo galimybės.
Negalima sutikti su apelianto teigimu, kad aptariamu atveju apylinkės teismas tinkamai neįvertino nubaustojo padaryto teisės pažeidimo pobūdžio. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas tinkamai įvertino tiek byloje esančią medžiagą, tiek padaryto pažeidimo pobūdį ir pagrįstai paskyrė švelnesnę, negu yra numatyta sankcijoje, nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis. Be to, jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, teismui nepateikė ir pats apeliantas. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog apylinkės teismas paskyrė švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą, nesant kitų objektyvių duomenų, neduoda pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino padaryto teisės pažeidimo pobūdžio.
Apelianto teigimu, nors nubaustasis ir prižiūri neįgalų asmenį, kurio priežiūrai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė neturi būti laikytina išskirtine. Pažymėtina, kad skiriant švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą, teismas atsižvelgia į faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, kompleksą, o ne į kiekvieną aplinkybę atskirai. Šiuo atveju apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančių objektyvių duomenų visumą ir pagrįstai paskyrė V. Ž. švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą.
Įvertinus visus byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta aplinkybių visuma, suponuojanti V. Ž. skirti Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytą nuobaudą ir netaikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.