Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno rajonas, teistas:

1. Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį - 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme,

2. Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį - 16 (šešiolikos) parų arešto bausme,

3. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - 66 MGL, t. y. 3300 eurų (trijų tūkstančių trijų šimtų eurų), dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė sumažinta bausmė – 44 MGL, t. y. 2200 eurų (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų), dydžio bauda,

4. Kauno apylinkės teismo 2019-12-31 nuosprendžiu, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64¹straipsniu, 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 8 mėnesiai laisvės apribojimo ir 44 MGL (2200 eurų) bauda, kuri turėjo būti sumokėta iki 2020-06-04, laisvės apribojimo bausmę šiuo metu atlikęs, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos veikos aplinkybės

Kaltinamasis E. N., 2020 m. vasario 1 d., apie 21:00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, tarpusavio konflikto su šeimos nariu - broliu A. J. metu, tyčia vieną kartą įdūrė peiliu nukentėjusiajam A. J. į krūtinę, tuo padarydamas jam durtinę -pjautinę kiauryminę krūtinės kairės pusės žaizdą su kairio plaučio ir širdies pažeidimu, tokiais savo veiksmais sunkiai sutrikdė savo šeimos nario - brolio A. J. sveikatą.

Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

II. Įrodymai

Kaltinamasis E. N. kaltu prisipažino iš dalies iš dalies ir parodė, kad 2020-02-01, apie 19:30 val., prieš dvi valandas būdamas išgėręs vieną 0,5 l. talpos bokalą alaus, grįžo į namus, kur rado motiną S. J. ir jos brolius M. K. bei V. K.. Alkoholį vartojo tik viena motina. Apie 20 val. į namus grįžo akivaizdžiai neblaivus brolis A. J., kuris pradėjo prie visų kibti užgauliodamas žodžiais, o labiausiai kabinėjosi prie V. K.. Jam bandant brolį sudrausminti, šis neklausė, jį net pastūmė. M. K. pavykus brolį apraminti, kad pastarasis vėl nepradėtu konfliktuoti, jis pats iš buto išėjo į lauką, o tuo metu M. K. ir V. K. taip pat jau ruošėsi eiti į namus. Išėjęs iš namų pasivaikščiojo ir gal po kokio pusvalandžio grįžo atgal. Grįžęs rado brolį sėdintį kambaryje ant kėdės ir besiklausantį muzikos, o mama tuo metu buvo kitame kambaryje. Tada jis virtuvėje iš šaldytuvo pasiėmė dešros, batono ir atėjęs pas brolį į kambarį, peiliu pjaustė maistą bei valgė. Brolis pradėjo ant jo pykti, kodėl jis, avintis batus, atėjo į kambarį ir, kodėl kambaryje pjausto maistą. Brolis yra labai priekabaus charakterio, o būdamas neblaivus ir ypatingai įkyrus. Pastarajam sakė, kad apsiramintų. Tada brolis priėjo prie jo, stovinčio prie stalo ir su virtuviniu peiliu bepjaustančio maistą ir, stovėdamas jam už nugaros, su kaire ranka paėmęs jam už kairio peties, patempė atgal į save, kaip suprato, kad jis atsisuktų. Tada jis iš karto atsisuko į brolį, virtuvinį peilį laikydamas dešinėje, ties krūtine pakeltoje rankoje, nes tuo metu tiesiog pjaustė maistą. Brolio patemptas už kairio peties, į jį atsisuko pro kairę pusę, abi jo rankos buvo sulenktos šonuose, o dešinėje sulenktoje rankoje laikomas virtuvinis peilis gavosi nukreiptas į pusės metro atstumu nuo jo stovintį A. J., kuris tuo metu šaukė „durk, durk“, nes būdamas visiškai neblaivus, brolis jo tokį veiksmą veikiausiai suprato kaip grasinimą peiliu. Taigi, šaukdamas „durk, durk“, brolis priėjęs artyn prie jo, stovinčio prie stalo, su kaire ranka pagriebė už jo sulenktos kairės rankos, kažkur ties alkūne, ir ją stipriai patraukė į save, būtent tuo metu sakydamas „durk, durk“. Tuo metu brolio akys buvo išvirtę, jis įsiutęs ir agresyviai nusiteikęs šaukė, plūdosi necenzūriniais žodžiais. Žinodamas, kad brolis girtas yra neprognozuojamas, nesivaldo, anksčiau yra ne kartą smurtavęs jo atžvilgiu, tuo metu jo išsigando, tačiau tyčinio smūgio, tai yra dūrio peiliu, į brolį jis tikrai neatliko. Peilio ašmenys buvo nukreiptos žemyn, bet kai brolis jį patraukė, tai jis kažkaip pasuko ranką ir peilis įsmigo broliui į krūtinę. Pats jėgos nepridėjo, jos buvo tik tiek, kiek brolis patraukė. Po dūrio brolis iš karto nugriuvo ant grindų. Pradžioje jis net nematė, kur broliui įdūrė, tik kai šis nugriuvo, suprato, kad jam įdūrė su rankoje laikomu peiliu. Jis iš karto užspaudė broliui žaizdą ir šaukė mamai, kad kviestų greitąją medicinos pagalbą. Kai į kambarį atėjo mama, tai jai pasakė, kad laikytų užspaudusi kraujuojančią žaizdą, o jis pats, nuo grindų paėmęs peilį, nuo jo virtuvėje nuplovė kraują ir peilį palikęs ant plautuvės, išsigandęs iššoko per kambario langą.

Nukentėjusysis A. J. parodė, kad 2020-02-01 vakare, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nes prieš tai išgėrė 6 bokalus, po 05 l. talpos alaus, grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kauno r., kur rado motiną S. J. bei jos brolius V. K. ir M. K., kurie gėrė degtinę. Po kurio laiko į butą grįžo ir brolis E. N., kuris prieš tai su juo bare buvo išgėręs vieną bokalą alaus. Dėl girtumo visų aplinkybių tiksliai neatsimena, tačiau pamatęs V. K., su juo pradėjo konfliktuoti. Po to pradėjo kabinėtis ir prie brolio E. N.. Pirmas iš buto išėjo E. N., o po jo abu dėdės. Po kiek laiko į butą grįžęs E. N. kambaryje stovėdamas prie stalo darėsi sumuštinius, o mama tuo metu buvo savo kambaryje. Pamatęs, kad brolis į kambarį buvo atėjęs su batais, pradėjo jį barti. Brolis sakė, kad batus nusiaus, tačiau jis, priėjęs prie brolio ir suėmęs jam už kairės rankos, jį patempė, kad šis eitų iš kambario. Tada brolis jėga atitraukė savo kairę ranką, po ko jis, sugriebęs broliui iš nugaros pusės už abiejų rankų, bandydamas jį apkabinti, stūmė ir traukė, kad šis išeitų iš kambario. Matė, kad brolis darosi valgyti sumuštinius ir turi dešinėje rankoje didelį virtuvinį peilį, tačiau apie tai negalvojo. Tada brolis atsisuko į jį, matė, kad brolis dešinėje rankoje laikė peilį, tačiau jis, pastarąjį suėmęs už kairės rankos, ties alkūne, traukė išeiti iš kambario. Neatsimena, ar tuo metu sakė, kad jam durtų, konkrečiai to, ką jis broliui sakė, neatsimena, bet esmė yra ta, kad jis brolį varė išeiti iš kambario. Kažkuriuo momentu jis tik pajautė skausmą krūtinėje, silpnumą, pamena, kaip pats atsigulė ant grindų, ant nugaros, o gal ant šono, jam buvo tiesiog silpna ir toliau jau nieko neatsimena. Mano, kad brolis tyčia jam įdurti peiliu nenorėjo, tiesiog taip viskas gavosi, kilus tarp jų konfliktui. Su broliu susitaikė, pats jaučiasi dėl incidento kaltas, santykiai su broliu šiuo metu normalūs.

Liudytojas M. K. parodė, kad 2020 vasario 1 d., apie 13 val., atvažiavo pas savo seserį S. J., gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini), Kauno rajone į svečius. Namuose rado S. J., kuri vartojo alkoholį. Apie 19 val. į namus grįžo E. N., kuris iš pažiūros atrodė blaivus. Po to atėjo brolis V. K. ir jie visi keturi kalbėjosi, o alkoholį vartojo tik viena S. J.. Apie 19:40 val. į namus grįžo labai girtas A. J. ir be jokios priežasties pradėjo kibti prie V. K. ir E. N.. Tai matydamas, jis su broliu po 20 minučių susiruošė eiti į namus, o E. N. pasakė, kad šis, kol A. J. apsiramins, išeitų iš namų, Apie 20 val., kartu su broliu V. K. išėjo namo, kartu su jais iš buto išėjo ir E. N., o A. J. liko namuose su savo mama. Matydamas, kad A. J. neblaivus ir namuose lieka agresyviai nusiteikęs, išeidamas S. J. pasakė, kad, jeigu kas įvyks, tai kviestų policiją. Apie 21:20 val., jam grįžtant į namus, paskambino S. J. ir išsigandusi šaukdama pasakė, kad A. J. padurtas. Pastarajai pasakė, kad kviestų greitąją medicinos pagalbą, bet suprato, kad ji yra šoke. Tada iš karto paskambino V. K. ir paprašė nueiti pasižiūrėti pas seserį. Po to kelis kartus telefonu bendravo su pas seserį atėjusiu V. K.. Pastarasis sakė, kad ant grindų guli A. J., yra kraujo, tačiau kvėpuoja, širdis plaka, kad iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Apie tai, su kuo buvo įdurta A. J., brolis nekalbėjo, tik sakė, kad atėjęs rado ant grindų gulintį A. J. ir su juo buvo S. J.. Pastaroji sakė, kad A. J. įdūrė E. N., o kaip ir kuo įdūrė, nežino. E. N. nėra agresyvus, daugiau agresyvesnis yra A. J..

Liudytoja S. J. parodė, kad E. N. ir A. J. yra jos sūnūs ir jie trise gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno rajonas. 2020-02-01 vakare pas ją į namus buvo atėję broliai M. K. ir V. K.. Pastarieji alkoholio nevartojo, alkoholį gėrė jį viena. Apie 19:30 val. į namus grįžo E. N., kuris gal ir buvo kažkiek išgėręs, tačiau neatrodė apsvaigęs nuo alkoholio. Jiems visiems besėdint ir besikalbant jos kambaryje, apie 20:00 val., parėjęs neblaivus A. J. iš karto užsipuolė V. K., ėmė jį kolioti necenzūriniais žodžiais, bei jo atžvilgiu elgtis agresyviai. Pradžioje V. K., o po to ir E. N. visaip ėmė raminti A. J., tačiau šis nenurimo. Išsigandusi norėjo iškviesti policiją, tačiau tai išgirdęs, A. J. dar labaiu įsiuto ir pradėjo varyti iš buto jos abu brolius. Kad išvengti konflikto, ji iš buto paprašė išeiti ir E. N.. Jiems visiems trims išėjus, A. J. nurimo ir virtuvėje pasiėmęs maisto jį nusinešė į savo kambarį. Ji pati tuo metu užsidarė savo kambaryje. Galimai apie 21 val. išgirdo, kad į butą grįžo E. N.. Tuoj pat išgirdo A. J. šaukiant kažką „ką tu čia“, po to kažką sušuko ir E. N., kaip suprato, jis kaip ir ramino A. J.. Po to pasigirdo jų abiejų riksmas ir jį, nubėgusi į jų kambarį, pamatė ant grindų gulinti A. J., o aplink jį buvo daug kraujo. Tuo metu E. N. ranka laikė prispaudęs A. J. krūtinės srityje, o ją pamatęs sušuko kvieti greitąją. Pripuolusi prie A. J. ėmė tikrinti, ar dar yra pulsas, o tuo metu E. N., būdamas išsigandęs ir šoko būsenoje, iššoko per kambario langą į lauką ir dingo. Pirmiausia, ieškodama pagalbos, paskambino M. K., o netrūkus į butą atėjo V. K.. Pastarasis iškvietė greitąją med. pagalbą, o netrūkus atvažiavo ir policijos pareigūnai. Vėliau E. N. jai pasakojo, kad jis kambaryje su peiliu pjaustė maistą, o A. J., būdamas girtas, „šoko“ ant E. N. ir kažkaip gavosi, kad susižalojo peiliu. Ramaus ir lėto būdo yra E. N., o A. J. yra emocionalus, o būdamas neblaivus, tampa piktu, agresyviu.

Liudytoja I. S. parodė, kad dirbant patrulių rinktinėje vyr. patrule, 2020-02-01, 21 val. 35 min., iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), su peiliu sužalotas vyras. 21 val. 41 min. kartu su kolega A. V. atvykus į įvykio vietą, buto kambaryje ant grindų rado gulintį A. J., kuris kraujavo iš krūtinės srities. Pastarasis buvo sąmoningas, bet į klausimus atsakinėjo vangiai. Ar nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, pasakyti negali. Klausiant kas sužalojo, pastarasis atsakydavo, kad pats, kartais atsakydavo, kad niekas, konkrečiai to, kas jam atsitikę ar kas jį sužalojo, jis neįvardijo. Nukentėjusysis buvo be viršutinių rūbų, tai kairės pusės krūtinėje, širdies plote, matėsi akivaizdi pjautinė žaizda, gal poros centimetrų dydžio, tik ji stipriai nekraujavo. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai A. J. skubiai išvežė į Kauno klinikas. Namuose prie A. J. buvo mama S. J. ir jos brolis V. K.. Dėl įvykio namuose, būdama akivaizdžiai neblaivi S. J. paaiškino, kad grįžusi namo rado sūnų A. J. sužalotą. Bendraujant su S. J., jai susidarė įspūdis, kad pastaroji žino tai, kas čia įvyko. Vėliau paaiškėjo, kad dar yra kitas jos sūnus, kuris gyvena tame pačiame bute. V. K. pasakojo, kad jam paskambino brolis M. K. ir paprašė, kad atvyktų pas seserį į namus, nes ten vyksta kažkoks konfliktas. S. J. klausinėjama nurodydavo skirtingas aplinkybes apie tai, kur ji ėjo, kur buvo prieš tai, kai rado namuose sužalotą sūnų. S. J. ir jos brolis V. K. teigė, kad dienos metu jie buvo kartu, dar buvo kitas jų brolis M. K., vartojo alkoholį, bet po to broliai išsiskirstė, o S. J. išėjo, o grįžusi į namus, rado sužalotą sūnų. Pirminės įvykio vietos apžiūros metu nepavyko rasti daikto, kuriuo galėjo būti sužalotas A. J..

Liudytojas K. M., kurio parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, parodė, kad 2020 metų vasario 1 d. vakare, laiko tiksliai nežino, bet jau vėlai, pas jį į namus atėjo E. N.. Jam jis tuo metu neatrodė nei neblaivus, nei apsvaigęs. Kadangi dažnai jo nemato, tai nežino, kaip jis atrodo apsvaigęs. Jis jo prašė, kad jį įsileistų pernakvoti ir jis jį įsileido. Jie abu kambaryje pažiūrėjo televizorių ir paskui nuėjo miegoti, jokio alkoholio negėrė. Matė, kad E. N. buvo kažko susirūpinęs, buvo nekalbus, tylus, bet jis jo nieko neklausinėjo. Tiesiog, abu žiūrėdami televizorių pasikalbėjo apie nereikšmingus dalykus. Matė, kad E. N. buvo susinervinęs, bet jis jo nieko neklausinėjo. Kodėl draugas neina namo nakvoti, jis jo neklausinėjo. Būnant kartu, jis nepastebėjo, kad E. N. būtų kam skambinęs telefonu ar, kad kas jam būtų skambinęs. Gal kartais su kažkuo jis ir kalbėjosi telefonu, bet jis neatsimena. Kelintą atsigulė, jis neatsimena, abu miegojo tame pačiame kambaryje. Ryte, apie 8 val., atsikėlęs išėjo į darbą, kartu su juo išėjo ir E. N.. Kur jis eis ir ką veiks, nieko nesakė, jis jo nieko neklausinėjo. Vėliau iš kitų bendrų pažįstamų žmonių sužinojo, kad namuose E. N. sukonfliktavo su broliu A. J. ir šis buvo sužalotas peiliu ( t. 1, b.l. 155-158).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog A. J. padaryta durtinė - pjautinė kiauryminė krūtinės kairės pusės žaizda su kairio plaučio ir širdies pažeidimu. A. J. dėl durtinės - pjautinės kiauryminės krūtinės kairės pusės žaizdos su kairio plaučio ir širdies pažeidimu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Durtinė - pjautinė kiauryminė krūtinės kairės pusės žaizda su kairio plaučio ir širdies pažeidimu padaryta vienu (1) trauminiu poveikiu. Durtinė - pjautinė kiauryminė krūtinės kairės pusės žaizda su kairio plaučio ir širdies pažeidimu galėjo būti padaryta užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2020-02-01. Tokio pobūdžio kūno sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai (1 t., b.l. 89).

Teismo med. ekspertas L. G. pilnai patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad turint omenyje sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją, sužalojimas turi būti padarytas aštriu duriančiu, pjaunančiu įrankių, kuo galėjo būti peilio geležtė ir tam buvo panaudota tam tikra jėga. Kaip aiškino kaltinamasis, kad ji patraukė už kairės rankos, jis laikė peilį rankoje ir taip įdūrė, tai mano, kad taip negalėjo būti, nes įduriant reikėjo tam tikros jėgos. Kad audinius, raumenis ir odą perpjauti, reikalinga tam tikra jėga ir tokiu judesiu, kaip nurodo kaltinamasis, galėjo būti padaryta tik paviršinė žaizda. Buvo panaudota žymiai didesnė jėga ir judesys, todėl mano, kad buvo suduotas peiliu smūgis. Reikia peilį rankoje laikyti stipriai, nes ranka atsileis, peilis atsirems į krūtinę ir padarys tik nubrozdinimą. Čia buvo smūginis peiliu momentas.

2020-02-01 - 20202-02-02 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kauno raj., yra šešių aukštų daugiabučio tipo gyvenamajame name. Priėjus prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), matomos medinės durys, pro kurias patenkama į koridoriaus patalpą, kurią apžiūrėjus, jokių nusikalstamos veikos objektų nėra. Koridoriaus dešinėje sienoje yra durys, pro kurias patenkama į virtuvės patalpą. Kairėje sienoje yra durys, pro kurias patenkama į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Prie kambario kairės sienos yra darbo stalas, ant kurio yra mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“, kuris yra paimtas. Prie stalo, ant grindų guli antklodė, kuri yra sutepta raudonos spalvos dėmėmis. Antklodė yra paimta. Toliau nuo kairės kambario Nr. (duomenys neskelbtini) sienos, 80 cm atstumu, ir 170 cm atstumu nuo kambario Nr. 1 priekinės sienos, matoma raudonos spalvos dėmė ant grindų, kurios skersmuo 45 cm. Nuo dėmės paimtas vatos tamponas su biologinės kilmės pėdsakais. Apžiūrėjus kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius daiktus, jokių nusikalstamos veikos objektų nerasta. Išėjus iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini), vėl patenkama į virtuvės patalpą, kurios kairėje sienoje yra kitos durys, pro kurias patenkama į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Prie kambario Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės sienos stovi sofa - lova, o šalia jos ant grindų stovi tuščias alkoholinio gėrimo, 0,5 litro talpos, alaus butelis „Pilies“, 5,2 laipsnio stiprumo. Butelis buvo apdorotas daktiloskopiniais milteliais ir nuo butelio nukopijuotas rankos pėdsakas. Toliau apžiūrėjus kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius daiktus, jokių nusikalstamos veikos objektų nerasta. Išėjus iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini), vėl patenkama į virtuvės patalpą. Apžiūrint virtuvės patalpą, plautuvėje rastas virtuvinis peilis, kurio bendras ilgis 32 cm., geležtės ilgis 20 cm., plotis 3 cm. Peilis yra paimtas. Atidarius šalia plautuvės esančios spintelės stalčių, jame rastas kitas virtuvinis peilis, kurio bendras ilgis - 25,5 cm., geležtės ilgis - 14 cm., plotis - 3.5 cm. Peilis yra paimtas ir supakuotas į kartoninę dėžę. Šalia spintelės yra šiukšlių kibiras, kurį išvertus, tarp šiukšlių rastas tuščias 0,35 litro talpos, stiklinis, degtinės butelis „Bajorų“, 40 laipsnių stiprumo. Butelis yra paimtas. Toliau apžiūrėjus bute esančias pagalbines patalpas, jokių nusikalstamos veikos objektų, kurie turėtų reikšmės tyrimo eigai, nerasta (1 t., b.l. 32-47).

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu, kuriame užfiksuota, jog įtariamasis E. N. iš atpažinimui pateiktų trijų peilių atpažino ir parodė peilį Nr. 1 (rastą įvykio vietos apžiūros metu virtuvės plautuvėje), kuriuo 2020-02-01 namuose sužalojo brolį A. J.. (1 t., b.l. 52-57).

Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos 2020-04-28 specialisto išvada (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog tyrimui pateiktas peilis susideda iš geležtės ir rankenos. Bendras peilio ilgis – 324 mm. Peilio geležtė tiesi, vienašmenė, pagaminta iš magnetinėmis savybėmis pasižyminčio pilkos spalvos metalo. Geležtės ilgis – 196 mm, plotis plačiausioje vietoje ties pakote – iki 36 mm, storis – iki 1,6 mm. Geležtės kairėje pusėje yra užrašas „KOCH MESSER“. Peilio rankena vientisa su geležte. Prie rankenos iš abiejų pusių trimis kniedėmis pritvirtintos plastikinės juodos spalvos kriaunos. Rankenos ilgis – 28 mm, plotis jos vidurinėje dalyje – 25,8 mm, storis iki – 17,7 mm. Tirti pateikto peilio konstrukciniai ypatumai, jo dalių paviršių apdirbimo kokybė ir pobūdis bei žymėjimai rodo, kad peilis pagamintas pramoniniu būdu. Tirti pateiktas pramoninės gamybos peilis yra buitinės paskirties (virtuvinis), kuris prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas (1 t., b.l. 62-65).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, jog įtariamasis E. N. parodė namo, esančio Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), kuriame peiliu sužalojo A. J.. Bute parodė kambarį, kuriame įvyko konfliktas. Kambaryje prie rašomojo stalo, stovinčio kairėje kambario pusėje prie sienos, parodė vietą, kurioje jis stovėjo, peiliu pjaustydamas maistą. Iš dešinės pusės, prie to paties rašomojo stalo, parodė vietą, kur, sėdėdamas, klausėsi muzikos A. J.. Toliau parodė, kaip jam iš nugaros A. J. patempė už kairio peties ir pro kairę pusę jis atsisuko į priešais stovintį A. J., parodė priešais save manekeną, kaip A. J. stovėjo visai arti, kai, sugriebęs už dešinės sulenktos rankos, patraukė. Parodė, kad tuo metu, kai A. J. patraukė jo sulenktą dešinę ranką, jis toje rankoje laikė peilį, nukreiptą smailiu galu į A. J., ir tuo metu su peiliu įdūrė A. J. į krūtinę. Ant manekeno parodė vietą, kur įdūrė A. J.. Toliau kambaryje ant grindų, padėdamas manekeną, įtariamasis parodė vietą, kurioje nugriuvo ant nugaros A. J.. Ant grindų, prie stalo, parodė vietą, kurioje, iš rankos paleidęs, numetė peilį, kuriuo įdūrė A. J.. Ant manekeno, gulinčio ant grindų, parodė vietą, kur buvo kraujuojanti A. J. žaizda, jis ją užspaudė. Toliau parodė, kur virtuvės patalpoje kriauklėje nuplovė kraujuotą peilį ir jį padėjo virtuvėje prie kriauklės. Parodė rankomis į abi puses, stovėdamas bute, atstumą nuo kambario iki kriauklės. Toliau įtariamasis parodė kambario langą, pro kurį iššoko iš buto, jį atsidaręs, ir pabėgo (2 t., b.l. 41-55).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Nustatyta, kad nukentėjusiajam A. J. vienu (1) trauminiu poveikiu padaryta durtinė - pjautinė kiauryminė krūtinės kairės pusės žaizda su kairio plaučio ir širdies pažeidimu. Kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Taip pat nustatyta, kad minėtas sužalojimas nukentėjusiajam padarytas virtuvės patalpoje rastu peiliu.

Nukentėjusysis A. J. nuosekliai tvirtina, kad įvykio metu jis, būdamas neblaivus, sugriebęs kaltinamąjį iš nugaros pusės, jam už abiejų rankų, stūmė ir traukė jį, kad šis išeitų iš kambario. Kaltinamasis į jį atsisuko, dešinėje rankoje turėdamas peilį, o jis kaltinamąjį traukė už kairės rankos, suėmęs jam ties alkūnės sritimi, taip jį varydamas iš kambario. Tada kažkuriuo momentu pajautė skausmą krūtinės srityje. Šiuos nukentėjusiojo parodymus iš dalies patvirtino ir liudytoja S. J., nurodydama, jog įvykio metu namuose be jos, buvo tik kaltinamasis su nukentėjusiuoju, o būdama kitame kambaryje, ji išgirdo abiejų brolių riksmus, po ko, atėjusi į tą kambarį, jame pamatė ant grindų gulintį kraujuotą nukentėjusįjį ir E. N., kuris, sušukęs, kad ji kviestų medikus, iššoko per kambario langą. Liudytoja teigė, jog vėliau E. N. jai pripažino brolį sužalojęs peiliu. Liudytojas M. K. taip pat patvirtino tai, kad po įvykio jam S. J. nurodė, jog nukentėjusiajam peiliu įdūrė kaltinamasis.

Aukščiau išvardintoms faktinėms bylos aplinkybėms iš dalies neprieštarauja ir kaltinamojo E. N. parodymai, kur jis nurodė, jog įvykio metu neblaivus nukentėjusysis, stovėdamas jam už nugaros, jį patempė atgal į save, ko pasėkoje jis į jį atsisuko, dešinėje rankoje laikydamas peilį, su kuriuo pjaustė maistą. Nukentėjusysis buvo agresyviai nusiteikęs ir, paėmęs jam už rankos, stipriai patempė jį į save, ko pasėkoje jis netyčia, nenaudodamas jėgos, išsigandęs, nukentėjusiajam įdūrė peiliu. Tačiau šiuos kaltinamojo parodymus dalyje dėl smūgio peiliu sudavimo aplinkybių, pilnai paneigė ekspertas L. G., dalyvavęs teisminio nagrinėjimo metu, kategoriškai nurodydamas, kad nukentėjusiajam konstatuotas sužalojimas buvo padarytas smūgio pasėkoje, jei viskas būtų vykę taip, kaip pasakojo kaltinamasis, nukentėjusiajam būtų buvusi padaryta tik paviršinė žaizda. Be to, šiuo atveju, vertinant kaltinamojo E. N. parodymus, turi būti atkreiptas dėmesys ir į jo nenuoseklumą dėl esminių įvykio aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju, ką patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, E. N. nurodė, jog nukentėjusysis jam su kaire ranka pagriebė už jo sulenktos dešinės rankos, kurioje jis laikė peilį, kažkur ties alkūne, stipriai patraukdamas į save (2 t., b.l. 34-38, 26-29, 41-55), tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu jau teigė, jog brolis pagriebė už jo kairės rankos, o peilį jis laikė dešinėje rankoje. Atsižvelgiant į paminėtą, nenuoseklūs kaltinamojo E. N. parodymai dėl sužalojimo padarymo mechanizmo, kaip prieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams, vertinami kritiškai kaip noras sušvelninti savo kaltę.

Pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad krūtinė (ypač širdies srityje) yra gyvybei svarbi ir labai pažeidžiama žmogaus kūno dalis, todėl normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog, smūgiuodamas peiliu į krūtinės sritį, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir sunkūs.

Kaltinamasis E. N., nebūdamas psichikos ligoniu, turėdamas pakankamos gyvenimo patirties, smūgiuodamas peiliu nukentėjusiajam į krūtinės sritį, negalėjo nesuprasti, jog tokie jo veiksmai pavojingi kito asmens sveikatai, numatė įvairius savo veiksmų padarinius – įvairaus sunkumo nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, ir jų siekė, jį tenkino bet kokio sunkumo nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, todėl atsakomybė kyla pagal padarinius. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog E. N. sunkiai A. J. sveikatą sutrikdė veikdamas netiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į paminėtą, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kaip tyčinis savo šeimos nario - brolio A. J. sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis E. N. tvirtina, kad prieš 2 valandas iki įvykio, jis buvo išgėręs tik 1 bokalą 0.5 l. talpos alaus, todėl įvykio metu nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, o to, kad įvykio metu kaltinamasis būtų buvęs neblaivus, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

IV. Daiktiniai įrodymai, civilinis ieškinys, bausmės skyrimo pagrindai

Kaltinamojo E. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys.

Civilinio ieškovo - Kauno teritorinės ligonių kasų pareikštas civilinis ieškinys 2580,60 Eur sumai (t. 1, b. l. 96-97) už A. J. gydymą yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas ir jį privalo atlyginti kaltinamasis.

Daiktinai įrodymai: peilis, biologinės kilmės pėdsakas, rankos pėdsakas – sunaikintini kaip beverčiai.

Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 119) nurodoma, kad už antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina 200,72 Eur. Tačiau įvertinus tai, kad Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius gynėją E. N. pagal jo paties prašymą paskyrė įvertinusi pastarojo turtinę padėtį, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Skiriant bausmę kaltinamajam E. N., atsižvelgiama į veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį – įvykdė nusikalstamą veiką, priskirtą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, į jo asmenybę – yra jauno amžiaus, registruotas Užimtumo tarnyboje, praeityje teistas, nusikalstamą veiką įvykdė atlikinėdamas paskirtą laivės apribojimo bausmę ir nesumokėjęs baudos, baustas administracine tvarka, į tyčios formą – veiką įvykdė veikdamas netiesioginės tyčios forma, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į veikos padarymo aplinkybes bei priežastis, todėl jam, BK 54 straipsnio 1 dalies, 2 dalies pagrindais, skirtina sankcijoje minimali terminuota laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi iš Kauno apylinkės teismo 2019-12-31 nuosprendžiu E. N. paskirtos 44 MGL (2200 eurų) dydžio baudos, kuri turėjo būti sumokėta iki 2020-06-04, yra išieškota tik 281,82 Eur suma, likusi nesumokėta baudos dalis yra 1918,18 Eur, todėl prie šiuo nuosprendžiu paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pagrindais, iš dalies pridėtina paskirtos ir nesumokėtos baudos dalis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 301-303 straipsniais, 308 straipsniu,

nusprendžia:

E. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nubausti 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo.

BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pagrindu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, iš dalies pridėti Kauno apylinkės teismo 2019-12-31 nuosprendžiu paskirtos ir nesumokėtos baudos dalį - 35 MGL, kas sudaro 1750 Eur ir galutinę bausmę paskirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo ir 35 MGL, kas sudaro 1750 Eur, dydžio baudą.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

BVK 22 straipsnio 1 dalies pagrindu, baudą įpareigoti sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Išaiškinti kaltinamajam, kad laiku nesumokėjus baudos savanoriškai, ji bus išieškota priverstinai.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo E. N. Kauno teritorinei ligoninių kasai 2580,60 Eur gydymo išlaidų, pervedant jas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo netenkinti ir išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamojo E. N. valstybės naudai nepriteisti.

Daiktinius įrodymus: peilį, biologinės kilmės pėdsaką, rankos pėdsaką – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam nedalyvaujant nuosprendžio paskelbime, šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo išsiuntimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, per Kauno apygardos teismą.