- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-13
- Bylos Nr.
- eB2-3606-864/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- UAB „Velnita“
Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjo V. K. pareiškimu atsakovui UAB „Velnita“ dėl bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Velnita“. Nurodė, kad 2017 m. balandžio 10 d. iš atsakovo įsigijo statybinių mūro blokelių, už kuriuos sumokėjo bankiniu pavedimu 2 966 Eur. Atsakovas per nustatytą terminą – vieną mėnesį nuo prekių įsigijimo, prekių nepristatė. Negavęs produkcijos, pareiškėjas pateikė atsakovui pretenziją dėl už prekes sumokėtų pinigų grąžinimo, tačiau atsakovas pretenziją ignoravo – prekių negrąžino ir sumokėtų pinigų negrąžino. Pareiškėjas pažymi, jog 2017 m. birželio 24 d. kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir skolos priteisimo iš atsakovo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. L2-31805-2017 išdavė teismo įsakymą, kuriuo nusprendė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 2966 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017 m. birželio 27 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 17 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. įsakymą pateikė vykdyti antstolei, tačiau skolos išieškoti nepavyko. Anot, pareiškėjo, atsakovas neturi jokio nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Antstolis vykdomąjį dokumentą grąžino jo neįvykdęs dėl to, kad bendrovė neturi registruoto turto ar pajamų.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimą atsisakytina priimti.
Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalis 3 punktas).Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai), įmonės administracijos vadovas (Įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalis). Nurodyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų; 2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų; 3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų; 5) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus (Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnis).Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonės administracijos vadovui raštu registruotu laišku, arba per kurjerį ar antstolį. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį. Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 5 punkte, ir kreditorius (kreditoriai) ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo vykdomųjų dokumentų grąžinimo dienos kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pateikiant pareiškimą teismui šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos netaikomos. Remiantis šia įstatymo nuostata, asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus. Pažymėtina, kad bankroto bylos inicijavimas yra kraštutinis kreditoriaus teisių gynimo būdas, itin varžantis skolininko interesus ir sukeliantis jam daug nepatogumų, todėl juo turėtų būti naudojamasi tik tais atvejais, kai įprastinės skolos išieškojimo priemonės jau buvo neveiksmingos (pavyzdžiui antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus – Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio 5 punkte). Byloje pateikti duomenys apie vykdomųjų dokumentų grąžinimą jų neįvykdžius dėl to, kad bendrovė neturi registruoto turto ar pajamų.Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo pateikė atsakovui pretenziją dėl už prekes sumokėtų pinigų grąžinimo, tačiau atsakovas pretenziją ignoravo – prekių ir sumokėtų pinigų negrąžino. Pareiškėjas prie pareiškimo pateikė prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, kuriuo prašė antstolės atlikti visus priverstinio vykdymo veiksmus skolai išieškoti bei patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Pridėtame išieškojimo negalimumo akte nurodoma, kad skolininko vardu turto, lėšų bankuose nerasta, buveinės adresu įmonė nerasta.Atkreiptinas dėmesys, kad įspėjimas apie ketinimą kreiptis į teismą netaikomas tik tuo atveju kai dėl bankroto bylos iškėlimo kreditorius į teismą kreipiasi ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo vykdomųjų dokumentų grąžinimo dienos, antstoliui neįvykdžius išieškotojo reikalavimo. Pagal byloje turimus duomenis matyti, jog patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo priimtas 2018 m. vasario 9 d. Konstatuotina, jog terminas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, praleistas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas turėjo pateikti pareiškimą teismui vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi. Nesant duomenų apie tai, kad atsakovui buvo įteikti įspėjimai dėl bankroto bylos kėlimo bei pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir jo priedų nuorašai, nėra pagrindo manyti, kad atsakovui yra žinoma apie inicijuojamą bankroto procesą. Teismas susipažinęs su pareiškėjo V. K. pateiktu pareiškimu bei jo priedais, sprendžia, jog pareiškėjas nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, t. y. pažeidė Įmonių bankroto 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Nustačius aukščiau išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, nes teismui nėra pateikti tinkami įrodymai, iš kurių turinio teismas galėtų spręsti, kad atsakovui yra tinkamai pranešta apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kas yra privaloma pagal Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus.Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsisakymas priimti pareiškimą nekliudo pareiškėjui vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (pareiškimą) (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
atsisakyti priimti V. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Velnita“.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.