Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1-40-519/2014

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2014-06-27
Bylos Nr.: 1-40-519/2014
Teisminio proceso Nr.: 1-41-1-00292-2007-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Gražvydas Poškus
Nukentėjusysis: I. Š., A. B., E. Š., D. N.
Kaltinamasis: E. Z.
Advokatai: Jurgita Šlapaitienė

Baudžiamoji byla Nr. 1-40-519/2014Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00292-2007-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.; 1.1.7.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.;1.1.8.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.13.; 1.2.4.8.1.; 1.2.14.3.1.; 1.2.23.4.; 1.2.26.2.1.; 2.1.7.4.; 2.1.8.;2.1.13.; 2.1.14.;2.1.15.3.3.1.; 2.3.6.; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.1.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.5.;

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,sekretoriaujant Irenai Skaringienei, Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorui Egidijui Jurgeliui,

nukentėjusiesiems I. Š., A. B., E. Š., D. N. ir jos atstovei advokatei Jurgitai Šlapaitienei,

kaltinamajam E. Z. ir jo gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Z. (E. Z.), a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis I.E.G. B. Contractor LTD – darbų vykdytoju, gyv. (duomenys neskelbtini), Didžiojoje Britanijoje, teistas: 1) 2004-07-29 pagal BK 178 str. 2 d., pritaikius BK 93 str. 1 d. 3 p. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 mėn.; 2) 2005-04-25 pagal BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, nesilankyti kavinėse, baruose ir kituose viešuose maitinimo įstaigose prekiaujančiose alkoholiu, taip pat tęsti mokslą; 2005-07-29 nutartimi paskirtą bausmę pakeičiant 45 parų areštu, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., 284 str. 1 d., 180 str. 1 d., 261 str.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Z. 2006-01-01, apie 6 val. 45 min. ryto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas kartu su E. L. bei R. P., E. A. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, be jokios dingsties, sudavė nenustatytą smūgių skaičių rankomis į įvairias kūno vietas nepilnametei nukentėjusiajai I. Š. gim. (duomenys neskelbtini), taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Be to, jis padarė plėšimą, t.y. 2006-01-01 apie 7 val. 15 min. ryto, Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas kartu su M. L., turėdami tikslą užvaldyti E. Š. turtą, bendrai panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją E. Š., t.y. pargriovė ją ant žemės ir ne mažiau 10 kartų kojomis spyrė jai galvos ir veido sritį, bei ne mažiau 3 kartus į kitas kūno sritis, tuo padarydami nukentėjusiajai E. Š. nubrozdinimą nosies nugarėlėje, kraujosruvas veide ir kairiame žaste, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko reikalaudami atiduoti jiems E. Š. priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefoną, apieškoję kišenes, iš kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną Samsung C100, 150 Lt. vertės, Tele-2 kortelę 5 Lt. vertės, mobiliojo ryšio telefoną Nokia 6100, 250 Lt. vertės su jame buvusia Tele -2 kortele 5 Lt. vertės, tokiu būdu bendrais veiksmais užvaldė E. Š. priklausančio turto už 410 litų.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad 2006-01-01 apie 7 val. 05 min. ryto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas kartu su E. L. bei R. P., viešojoje vietoje, G. K. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, ieškodami O. K. ir jos neradę, dėl chuliganiškų paskatų, savo įžūliais veiksmais ir grasinimais, rodydami aiškų visuomenės negerbimą bei demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t.y. garsiai beldžiant į G. K. buto duris bei jas A. B. atidarius, R. P. sudavus vieną smūgį ranka A. B. per pakaušį, kuris nuo smūgio pavirto ant lovos, E. L. rankose laikant įjungtą benzininį pjūklu "Partner P462" kartu su R. P. įsiveržus į buto vidų, tuo metu jam stovint tarpduryje ir saugant, kad kiekas nepabėgtų, E. L. su R. P. įėjus į kambarį, kur miegojo mažametis G. K. vaikas A. K. gim. (duomenys neskelbtini), ieškodami O. K. garsiai abiems ant G. K. šaukiant, o O. K. neradus, E. L. su R. P. išėjo iš kambario, kur E. L. trenkė vieną kartą per galvą A. B. iš įjungto benzininio pjūklo "Partner P462" rėmo, po ko R. P. kumščiu trenkė A. B. vieną smūgį į krūtinę bei vieną smūgį į veido sritį bei paėmęs A. B. už plaukų, ištempė jį į lauką, liepdamas ieškoti O. K., lauke parvertė A. B. ant žemės ir kartu su E. Z. spardė jį kojomis ne mažiau šešių kartų į įvairias vietas, po ko priėjęs E. L. įjungtu benzininio pjūklo "Partner P462" korpusu trenkė A. B. ne mažiau 3 kartus per galvą, taip bendrai padarydami A. B. nubrozdinimus pakaušyje, kairiame momenyje, kaktoje, kraujosruvą kairėje šlaunyje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, kas pasireiškė triukšmo sukėlimu G. K. bute bei lauke ir visuomeninės rimties sutrikdymu, tokiu būdu padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2007-04-07 19 val. iki 2007-04-08 3 val., (duomenys neskelbtini) Šiauliai, esančiame bute, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. R., nepilnametėms E. N., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. B., gim. (duomenys neskelbtini), vartojimui davė tyrimo metu nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų – amfetamino ir metamfetamino bei tokiu būdu nepilnametėms platino narkotines medžiagas.

Kaltinamasis E. Z. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad 2006 metų sausio 1 d. jis su E. L. ir R. P. važiavo į Aleksandrijos kaimą. Ernestui paskambino brolis ir pasakė, kad jį kažkas užpuolė, todėl Ernestas važiavo ginti brolio, o jis važiavo kartu kaip draugas. Į tą kaimą važiavo taksi automobiliu. Nuvažiavus E. L. su R. P. nuėjo į kažkokį butą ieškoti brolio, o jis liko lauke prie durų. Praėjus kuriam laikui iš namo išbėgo moteris, kaip dabar žino I. Š., kuriai jis kelis kartus spyrė į koją, todėl šį kaltinimą pripažįsta. Po to atvažiavo policija ir juos išvežė į areštinę.

Dėl kaltinimo kiek tai liečia visuomeninės rimties sutrikdymą gali paaiškinti, kad stovėjo prie lauko durų, o R. P. ir E. L. įėjo į vidų, girdėjo, kad viduje buvo triukšmas. Tuo metu, kai R. P. sudavė smūgį A. B., bute nebuvo, nes stovėjo lauke, prie durų. Stovėjo ne prie buto durų, o prie lauko durų. Prie lauko durų stovėjo šiaip sau, jokio susitarimo, kad jis saugos, jog niekas neišeitų – nebuvo. Kaltinime nurodytos aplinkybės, kad stovėjo prie lauko durų ir saugojo, kad niekas nepabėgtų, nepripažįsta. Tuo metu jie ieškojo žmogaus, kuris subadė E. L. brolį.

Būdamas prie durų, matė, kaip E. L. su R. P. išsitempė į lauką kažkokį vyriškį. Jie dviese spardė vyriškį, o jis stovėjo 5–6 metrų atstumu nuo jų. Tuo metu buvo tamsus paros metas, naktis. Girdėjo, kaip veikė benzininis pjūklas, bet negali pasakyti, ką kas su juo darė, nes nematė. Dėl B. sužalojimo nepripažįsta kaltės, nes nieko jam nedarė.

Nuvažiavus juos pasitiko M. L., kurio ir važiavo gelbėti, jam buvo perdurta koja dešinėje pusėje. Dėl E. Š. – kaltinime nurodytų veiksmų nepripažįsta, nes nedarė jokio plėšimo, kadangi važiuojant į tą kaimą jokių tikslų apiplėšti ar ką nors paimti nebuvo. Jis matė, kad M. L. kartu su R. P. spardė E. Š., tačiau iš kur ji atsirado lauke – jis nematė. Taip pat, kai juos sulaikė policijos darbuotojai, tai jokių telefonų pas juos nerado.

2007 m. balandžio mėnesį susirašinėjo su E. N.. Ji pasiūlė jam su ja susitikti. Parašė E. N., kad gali susitikti. Pas E. N. buvo ir G. B.. Jie su V. R. baltos spalvos automobiliu „Civic“ nuvažiavo jas pasiimti prie (duomenys neskelbtini). Jas pasiėmę, apie 21-22 val. visi kartu nuvažiavo pas jį į namus. Ten gėrė kolą su jų parsivežtais dviem buteliais brendžio. Gerdami šnekėjo, bendravo. Po pusvalandžio ar valandos V. R. atsinešė tabletes ir pasiūlė visiems išgerti. Jis atsisakė, o E. su G. po vieną tabletę išgėrė. Niekas šių tablečių joms per prievartą nesiūlė, o gerdamos jos jau žinojo kas tai per tabletės, nes jas, kiek jis žino, buvo vartojusios anksčiau. Po pusvalandžio pradėjo šokti, taip pat toliau gėrė brendį. Maždaug po valandos V. R. pasakė, kad parsiveš dar vieną tabletę. E. N. nusivedė jį į kitą kambarį, kur jie bučiavosi. Praėjus apie penkiolikai minučių grįžo V. R. ir E. N. pasiūlė dar vieną tabletę, bet Eglė atsisakė. Tada V. R. nuėjo pas G. B.. Po 5 minučių ir jie su Egle atėjo į kambarį, toliau gėrė brendį. Ar grįžus į šį kambarį E. N. išgėrė anksčiau siūlytą tabletę, jis nematė. Tada E. N. pasakė, kad jai karšta, svaigsta galva. Jis pasakė, kad visi eitų į lauką, nes turėjo grįžti iš darbo mama, o jis norėjo sutvarkyti kambarį. Jie visi trys: E. N., G. B. ir V. N. apie 3 val. nakties išėjo į lauką, o jis pasiliko bute ir kas toliau vyko tiesiogiai nematė.

Mano, kad G. B. apklausoje neteisingai nurodė aplinkybes, nes E. N. ir G. B. iš buto išėjo pačios. V. R. iš buto išėjo kartu su merginomis. Apie pasekmes jis sužinojo tik po kelių dienų, kai perskaitė, kad E. N. mirė. Šia tema jam niekas nerašė SMS žinučių. Tarp jo ir E. N. buvo draugiški santykiai, o G. B. taip pat pažinojo, bet neturėjo jos telefono numerio. Gali pasakyti, kad tą vakarą V. R. suvartojo dvi arba tris tabletes. Su V. R. bendravo iš anksčiau. Žino, kad V. R. tabletes vartojo per jo gimtadienį, kuris buvo švenčiamas V. R. tėvų sode 2007 metais vasario mėnesį. Per šį gimtadienį visi vartojo tabletes, sudarytas iš narkotinių medžiagų. G. B. ir E. N. taip pat buvo gimtadienyje ir jos vartojo tabletes. Pas jį bute buvo ne pirmas kartas, kai merginos vartojo tabletes, kurios buvo sudarytos iš narkotinių medžiagų. Jos taip pat rūkydavo žolę ir „ratų“ ne pirmą kartą buvo naudojusios. Pas jį bute jis merginoms nieko nesiūlė ir nedavė, taip pat nematė kaip mirė E. N..

Su E. N. ir G. B. susipažino klube „Dakaras“, kuris yra pietiniame Šiaulių miesto rajone, žinojo, kad joms yra po 17 m. Jo pravardė – „N“, o V. R. pravardė – „Š“. Sužinojęs, kad E. N. mirė, labai išsigando ir galvojo, kad jį apkaltins, todėl ir išvažiavo į Angliją. Buvo jaunas ir išsigandęs, turėjo dar vieną iškeltą bylą. Anglijoje gyveno šešerius metus, sukūrė šeimą, susilaukė vaiko, turėjo gerą darbą ir nenorėjo grįžti.

Nukentėjusioji I. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad ji kaltinamojo E. Z. nepažįsta. Nuo įvykio jau daug metų praėjo, visai nieko nebepamena, nes jai buvo sutrenkta galva. Apklausiama tuojau po įvykio viską geriau prisiminė, tada davė teisingus parodymus, todėl prašo jais ir remtis.

Tikslu patikslinti nukentėjusiosios I. Š. parodymus, teismas perskaitė jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji nurodė, jog 2006-01-01 ji M. L. buvo mušama tiek Šiaulių m., tiek vėliau (duomenys neskelbtini) kaime. (duomenys neskelbtini) kaime ją mušė trys atvykę vaikinai, kuriuos ji pažinojo anksčiau, maždaug jau 2 metus laiko, tai buvo E. L., E. Z. ir R. P.. Kiek kuris sudavė smūgių jai ir kiek iš viso smūgių buvo suduota, ji negali nurodyti, nes jai labai skaudėjo ir nuo to ji prarasdavo sąmonę. (t.3, 141-143 b.l.).

Nukentėjusysis A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju nėra giminės, nepažįsta kaltinamojo E. Z., nepažinojo nei vieno kaltinamųjų. Nuo įvykio daug metų praėjo, daug ko nebepamena. Tai buvo po Naujųjų Metų, kurių, tiksliai nepamena, buvo stipriai išgėręs. Tada buvo pas G, kurios pavardės ir adreso nepamena. Ten bebūnant į butą atėjo kažkokie asmenys, iš jų kalbų ir elgesio suprato, kad jie bendravo su G dukra. G dar turėjo nedidelį sūnų, A vadino. Į butą atėjo trise ar keturiese, tiksliai nepamena. Jis atidarė duris ir kažkas jam sudavė smūgį per pakaušį. Nepamena, kiek smūgių sudavė. Jo parengtinio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, o dabar jau tiksliai nieko neprisimena, nes nuo įvykio praėję daug laiko, todėl prašo remtis jo anksčiau duotais parodymais.

Tikslu patikslinti nukentėjusiojo A. B. parodymus, teismas perskaitė šio asmens parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, jog 2006-01-01, apie 7.00 val., kažkas pasibeldė į buto duris. Atidarius duris stovėjo vaikinas. Jis paklausė, kur yra O. K., atsakė, kad nežino. Vaikinas turėjo peilį ir įėjęs į butą juo badė stalą. Su šiuo vaikinu jis nuėjo pas E. A., po to grižo atgal į savo butą. Po 15-20 minučių į jo butą atėjo trys vaikinai, vienas jų - E. L.. Vienas vaikinas trenkė jam į sprandą, jis pargriuvo ant lovos. Kitas vaikinas turėjo įjungtą benzopjūklą, klausė kur yra O. K., nuėjo į G. K. kambarį. Kas vyko tame kambaryje nematė. G. K. kambaryje buvo su vaiku, kuris labai išsigando. Į G. K. kambarį nuėjo ir jam sudavęs vaikinas. Trečiasis vaikinas stovėjo prie durų. Iš kambario grįžęs anksčiau jam sudavęs vaikinas trenkė jam į veidą, tempė už plaukų į lauką ir sakė "ieškosi O". Lauke šis vaikinas jam spyrė į galvą, prie jų priėjo trečias bute buvęs vaikinas ir jie kartu spardė jam į galvą, vaikinas, kuris buvo su benzininiu pjūklu, priėjęs pjūklu sudavė apie 3 kartus jam į galvą. Nuo vaikinų pabėgo ir pasislėpė (3 t., 172–174 b. l.).

Nukentėjusioji E. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo E. Z. nepažįsta. 2006 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini) kaime su kitais draugais ir sugyventiniu E. A. sutiko Naujuosius Metus, tačiau nelabai ką pamena, nes seniai viskas buvo. Sugyventinis grįžo namo, ji pasiliko su draugais švęsti toliau. Po kiek laiko anksti ryte sugyventinis atėjęs pasakė, kad namuose kažkas „su peiliais blaškosi, puola“. Tada jis išėjo su draugais, o ji pasiliko. Po kiek laiko ėjo su drauge J. J. žiūrėti kas ten vyksta. Pas juos namuose degė šviesos, girdėjosi balsai. Einant pro kiemą pamatė priešais keturis jaunuolius. Du vaikinai čiupo ją, kiti du nusitempė jos draugę. Ją gulinčią mušė, spardė, buvo suduota ne mažiau dešimt smūgių į įvairias kūno vietas. Draugė taip pat buvo sumušta, ji sakė, kad jai peilį po kaklu buvo pakišę. Ją spardė broliai L, o kiti du asmenys draugę buvo nusitempę. Iš jos kišenių buvo išimti du telefonai, tiksliai nepamena kokie, lygtai vienas buvo „Nokia“, kitas „Samsung“. Dėl telefonų dingimo jai padaryta 410 Lt žala, kuri iki šiol neatlyginta. Vieną telefoną rado kaimynai ir grąžino jai, tačiau gerai nepamena, ar vieną, ar abu telefonus rado ir jai grąžino. Telefonai buvo rasti ne tą pačią dieną, o praėjus kuriam laikui. Po įvykio viską gerai prisiminė, todėl prašo vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Tikslu patikslinti nukentėjusiosios E. Š. parodymus teismas perskaitė šios nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu, kai ji nurodė, jog 2006-01-01, apie 7.00 val., atėjęs E. A. pasakė E. Ž., kad jo namuose vaikinas švaistosi peiliu, po to E. A., E. Ž. ir J. P. išėjo. Po kurio laiko ji su J. J. ėjo pažiūrėti, kas atsitiko. Prie E. A. namų išgirdo triukšmą, prie jos pribėgo M. L. ir E. Z., sugriebė už rankų ir paklausė "kur O". Atsakius, kad nežino, pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną. Ji nurodė, kad telefono neturi, tuomet vaikinai apieškojo jos kišenes ir ištraukė du mobiliojo ryšio telefonus su SIM kortelėmis. Po to M. L. ir E. Z. ją pargriovė ant žemės, išplūdo ir abu spyrė apie 20 kartų į įvairias kūno vietas. Atsistojusi ji nubėgo pas G. K. į namus. Jai bebėgant vienas vaikinas, kuris neprisimena, prisivijo ir spyrė koja, pataikė jai į šoną ar pilvą. Įvykio aplinkybes geriau atsiminė praėjus mažesniam laiko tarpui po įvykio (t.5, 42-48 b.l., t. 4. 79-81,83-84,85-86,90-96 b.l.).

Nukentėjusioji D. N. teismo posėdžio metu parodė, kad E. N. buvo jos dukra. Kaltinamasis E. Z. ateidavo į laiptinę, tačiau pas ją bute jis nėra buvęs. Jį vadindavo „B“. Tą dieną dukra išėjo apie 16 val. Ji sakė, kad draugei neša sijoną. Laukė grįžtančios dukros, jai skambinėjo, tačiau ji sakė, kad tuoj pareis, jog yra pas V. Žino, kad V. yra jų kaimynas. Dar vėliau, kai skambino dukrai, jau buvo išjungtas telefonas. Paskutinį kartą, kai telefonu kalbėjo su dukra, buvo apie aštunta valanda vakaro. Po to vis skambinėjo, daug kam skambino, jos draugams ir G, tačiau niekas neatsiliepė. Apie 3 val. nakties atvyko policija ir pasakė, kad E nebėra. Kartu su policijos pareigūnais važiavo į įvykio vietą. Yra buvę ir anksčiau, kad dukra negrįždavo į namus naktimis - gal du kartus taip buvo. Dėl to ji aiškindavosi su dukra. Nėra pastebėjusi, kad pas ją būtų buvę narkotikų. Byloje reiškia 9277,28 Lt civilinį ieškinį, kurį palaiko ir prašo tenkinti. Yra gavusi laidojimo pašalpą, todėl sutiktų, kad šia suma ieškinys būtų sumažintas. Neturtinės žalos prašo priteisti milijoną litų. Po šio skaudaus įvykio pašlijo jos sveikata, E buvo vienturtė dukra, augino ir auklėjo ją viena. D. B. ryte atėjusi klausė, ar E yra, pasakė, kad E sakiusi, kad, jei ji negrįš, pasakyti, kad ji yra pas „B“. Tuoj po įvykio su G nebendravo, ją pamatė tik po metų kine, praeinančią, tačiau tada nekalbėjo. Po įvykio dukros draugės buvo atnešusios kasetes, pasakojo, kad buvo labai baisiai, kad tame bute E davė narkotikų. Prieš tai dukra jai sakė, kad ją labai gąsdina, todėl ji siūlė dukrai nesusitikti. Dabar tiksliai nepamena, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu, tačiau tada sakė tiesą ir prašo remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Kokius trejus metus po įvykio nieko nesuvokė, vartojo stiprius vaistus ir tik prieš porą metų nustojo juos vartoti. G. B. buvo kaimynė, jos su E bendravo, nors nebuvo artimos draugės. Nežinojo, kad dukra buvo pas kaltinamąjį gimtadienyje. Dukra daug ką nutylėdavo, galvoja, kad ji kažko bijojo, kažko nesakydavo. E sakė, kad kažkas ją gąsdindavo, sakė, kad D. Apie tai, kad dukra turėjo lytinių santykių, ji nieko nežinojo. Yra pastebėjusi, kad dukra kelis kartus buvo išgėrusi alaus, tačiau nesakė, su kuo ji gėrė alkoholį. Dėl bausmės palieka spręsti teismui.

Nukentėjusioji G. B. 2007-04-13 apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad 2007-04-07 dieną apie 19 valandą ji kartu su drauge E. N., atvyko į Šiaulių centrinę miesto dalį. Tada jos nuėjo pas pažįstamą V, kurio daugiau nežino, namus (duomenys neskelbtini), buto numerio nepamena. Namuose V nebuvo, o buvo tik dvi pažįstamos merginos, tai: A ir G, žino, kad vienai 15 metų, o kitai 19 metų. V yra 19 metų. Jos visos keturios išgėrė kavos. Tada E jai pasakė, kad susitarė susitikti su tokiu vaikinu, kurio pravardė yra "N". Apie 21 valandą E į mobiliojo ryšio telefoną gavo SMS nuo "N", kad jos išeitų į namo kiemą. Ji kartu su E išėjo į namo kiemą, ten stovėjo jo baltos spalvos automobilis, keturių durelių. Ji su E į jį įsėdo, sėdėjo ant galinės sėdynės, o priekyje du vaikinukai. Keleivio vietoje sėdėjo vaikinas pravarde "N", o vairuotojo pusėje sėdėjo kitas vaikinas pravarde "Š", jie taip joms prisistatė." Š", "N", yra mačiusi, bendravusi. Juos žinojo. Atpažinti galėtų. Jos nuvažiavo į daugiabutį, kuris yra Šiauliuose, Dubijos ir Ežero gatvių sankirtoje, parodyti galėtų. Atvažiavo pas "N" į namus, kaip suprato, kadangi kai E susirašinėjo su juo SMS, jai buvo parašęs, kad jos važiuos pas jį į namus. Nuėjo į minėto daugiabučio namo trečią laiptinę, pirmame aukšte, po dešine puse durys vedančios į butą, durų numerio neprisimena. Minėti vaikinai buvo nupirkę du butelius brendžio ir "coca-cola", užsigėrimui.

Kambaryje visi keturi: ji, E, "N", "Š", pradėjo gerti alkoholinius gėrimus. Išgėrė vieną brendžio butelį. Prieš tai dar važiuojant pas V ji su E buvo gėrę alaus, ji buvo išgėrusi du gurkšnius, O kiek E, nežino. Vaikinai žinojo, kad jai 17 metų. Vaikinai taip pat žinojo, jog E yra už ją jaunesnė, jai - 16 metų. Jie jos metus sužinojo per jos gimtadienį. Vaikinas pravarde "N" iš kažkur atnešė keturias baltas tabletes, ant kurių buvo įspaudas - voko ženklas. Voko ženklas toje tabletėje nedidelis, pačios tabletės irgi nedidelio dydžio. Vaikinas pravarde "N" visiems padalino po vieną tabletę, ji pasakė, jog nenori, bet kitas vaikinas pravarde "Š" jai vieną tabletę padėjo ant kojos. Pirmą tabletę išgėrė "N", tada kitą tabletę padavė E, bet ji jai pasakė, kad išgertų ji pirma, o po to ji išgers. Ji išgėrė tą tabletę, po jos tai padarė "Š" ir paskutinė išgėrė E. Pasėdėjus ant sofos, visi nuėjo i virtuvę. Virtuvėje ji ir E rūkė, iš jos "Š" buvo paėmęs cigaretę, užtraukė pora dūmų ir grąžino jai. Po šio parūkymo jai pradėjo svaigti galva, pasidarė šalta. Tada visi nuėjo į kambarį. Kambaryje "N" su E pradėjo šokti, ji matė kaip E svirduliuoja ir suprato, jog tai nuo tablečių poveikio. Tuo metu ji su "Š" buvo kambaryje ant sofos. Tada "N" pasakė "Š", kad dar nuvažiuotų ir parvežtų tablečių vadinamų "ratų". Kažkuris iš vaikinų jai pasiūlė važiuoti kartu, bet ji pasakė, kad nevažiuos, nes jai buvo šalta ir juto tablečių poveikį. Sunkiai laikėsi, mėtė į šonus.

Vaikinas pravarde "Š" išvažiavo vienas parvežti tų vadinamųjų "ratų", kambaryje pasiliko jie trise: ji, E ir "N". Sėdėdami kambaryje šalia jos "N" su E pradėjo bučiuotis, glamonėtis, ji jiems pasakė, kad jie eitų į kitą kambarį, Po kelių minučių E paėmė "Na" už rankos ir nusivedė į kitą kambarį ką ten jie veikė ji nematė.

Kai grįžo "Š" atsisėdo šalia jos ir duodamas tabletę, sakydamas taip:" šauk dar vieną", bet ji jam pasakė, kad daugiau nebegers tablečių. "Š" nuėjo į tą kambarį, kuriame buvo E ir vaikinas pravarde "N", bet greitai iš ten jis sugrįžo. Netrukus atėjo "N" ir E. E buvo be viršutinio sportinio švarkelio, tik su liemenuku ir džinsais. E sakė, kad jai yra karšta, todėl yra be švarkelio. Kambaryje E ėmė griuvinėti, užkrito ant televizoriaus, net kelis kartus atsitrenkė į sieną. Ji pamatė, kad ji visai nesiorientuoja aplinkoje, pradėjo šaukti, kalbėti su siena, o nukritusi ant žemės E pradėjo raitytis, paskui jai pradėjo bėgti seilės iš burnos. E buvo visa karšta, rankos buvo suspaustos į kumščius, dantys sukasti. Jie visa tai pamatę, išsigando. Dėjo E ant galvos ir krūtinės šaltus kompresus, tačiau E negerėjo. Tada "Š" jai liepė daryti dirbtinį kvėpavimą, ji jam pasakė, kad dirbtinio kvėpavimo daryti nemoka. Jis pūtė orą į burną, o ji spaudė krūtinę. Iš E sklido gargaliuojantis garsas. Vienu momentu E smarkiai atmerkė akis ir nuo to momento ji į nieką nereagavo. Ji bandė užčiuopti jos pulsą, bet nerado. Tuomet pasakė, kad kviečiam greitąją pagalbą. "N" pasakė, kad į tą butą medikų kviesti negalima, taip pat pasakė, kad E neša į kitą butą, nes ji likti čia negali. Ji E užvilko sportinį švarkelį batus ir kartu su vaikinais E išnešė į kiemą ir nunešė į šalia esančio namo laiptinę, ten ją ir padėjo. Tik po to vaikinai jai liepė skambinti ir kviesti greitąją pagalbą. Vaikinai nueidami jai pasakė, kad "nebandyčiau niekam pasakoti, jog buvau pas juos" bei suprato, kad jai gali baigtis blogai.

Ji iškvietė greitąją pagalbą. Reikėjo nurodyti adresą, ji išėjo ir pažiūrėjo koks namas, adresas buvo (duomenys neskelbtini), atvykę medikai konstatavo E mirtį. Iš greitosios pagalbos išlipę medikai, pasakė, kad E yra negyva, ji nelabai suprato kas atsitiko. Iškvietė policiją. Ją išvežė į ligoninę, Tą namą kur viskas įvyko, parodė policijos pareigūnams. Šiuo metu gydosi ligoninėje, kol kas niekas nebandė su ja susisiekti. Šiuo metu ji pasakojo tiesą. Tik iš pradžių bijodama "Na" ir " Š" buvo pasakiusi, jog neprisimena, kur buvo ir kas joms su E atsitiko. Dabartiniai jos parodymai teisingi. E vartojo narkotikus, ji taip pat. Narkotikus ji vartojo 2 kartus. Tie vaikinai vartojo narkotikus, ji tai žino. Apie ,,ratus" žino visi, juos taip vadina. Žino, kad yra visokių. Vartojo tabletes. E tų tablečių gaudavo iš mokyklos draugų, tai tabletės su vokeliu, baltos spalvos. Kitą dieną kai buvo su drauge, suvalgė pusę "rato", mama buvo namie. Su E išgėrė tik ketvirtadalį to ,,rato", bet nieko blogo nebuvo.

Kai buvo pas tuos vaikinus, kokias tabletes papildomai "Š" parvežė nematė, nes buvo tamsu. Šviesa sklido tik nuo kompiuterio. Ji nematė kiek tablečių E išgėrė. Po pirmos tabletės E savijauta buvo panaši į jos, o kai grižo iš kito kambario ėmė griūvinėti, kalbėtis su siena – žiūrėjo į sieną ir kalbėjo (1 t., 108-110 b.l.).

Liudytojas M. L. teismo posėdžio metu parodė, kad jis jau yra nuteistas dėl tos pačios veikos, kuria kaltinamas ir E. Z. ir šiuo metu atlieka bausmę. E. Z. įvykyje praktiškai nedalyvavo, jis atvažiavo paimti jo jau po to, kai viskas įvyko. Jis su E. Z. nedarė jokių plėšimų, tačiau negali nurodyti, kas buvo kartu su juo. Kas tada įvyko, nepamena, nes viskas buvo prieš daug metų. Taip pat nepamena kas iškvietė E. Z., mano, kad gal tai padarė jo draugė. E. Z. atvažiavo su jo broliu. Tuo metu jis buvo sumuštas, sužeistas. Jam atrodo, kad buvo įsibrovęs su benzopjūklu į namą, tačiau nemano, kad E. Z. buvo kartu įsibrovęs į namą, be to, ten buvo tamsu. Neteisingi jo parodymai anksčiau išnagrinėtoje byloje, nes tuo metu E. Z. buvo išvažiavęs, todėl jis prieš jį davė parodymus ir apkalbėjo, kad mažiau gautų bausmės. Kaltinime dėl plėšimo telefonai iš E. Š. nebuvo pagrobti. Neteisingai E. Š. sakė, kad iš kišenės telefonai buvo ištraukti, nes šie telefonai buvo rasti sniege.

Liudytoja J. B. teismo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju negiminės, jo nepažįsta. Šiuo metu jos dukra G. B. dirba ir gyvena užsienyje. Po to košmaro, kuris įvyko jos dukra G. B. buvo ilgai nerami, stengėsi, kad viskas užsimirštų. Jai buvo pranešta policijos, kad dukra paguldyta Šiaulių ligoninėje, nes pavartojo narkotikų, apsinuodijo narkotinėmis medžiagomis. Tuo metu, kai dukra gulėjo klinikose, buvo vežama duoti parodymus ir šių parodymų davime dalyvaudavo kartu, nes dukra buvo nepilnametė, tuo metu dukrai buvo 17 metų. Išeidama dukra pasakė, kad eina susitikti su draugais. Ji tada ėjo pas kaimynystėje gyvenančią, adresu (duomenys neskelbtini), draugę E, pavardės jos nežino. Dukrai sakė, kad vėlai negrįžtų. Ji dirbo keliais etatais, tada buvo išėjusi į darbą parai laiko. Dukrai buvo sakyta iki 22 val. grįžti namo. Kai dukra negrįžo 22 val. jai skambino, bet jos telefonas buvo išjungtas. Kai policija pranešė, kad ji ligoninėje, iš karto važiavo į ligoninę. Nuvykus į ligoninę, dukra buvo atgavusi sąmonę, o kai ją vežė į ligoninę, ji buvo prarandanti sąmonę. Viską sužinojo, kai vyko apklausos, o dukrai gydytojai liepė mažiau kalbėti, dukra sakė, kad košmarus pergyvena. Nuo 2004 metų iki 2007 metų dukra dažnai negrįždavo naktimis į namus po kelias paras, sakydavo, kad būna su draugais ir draugėmis. Su E dukra augo nuo mažens, susitikdavo kieme, vienoje mokykloje mokėsi, būdavo, kad E lankydavosi jų namuose. Po reabilitacijos ir gydymo grįžusi dukra pasakojo, kad E pasidarė labai blogai, kad ji daužėsi, blaškėsi, draskėsi, į sienas trankėsi. G prašė vaikinų iškviesti greitąją, tačiau jai buvo uždrausta kviesti, kad nesužinotų apie tą butą. Kai E jau buvo negyva, ją aprengė, ant pečių išnešė į kitą namo laiptinę ir ten paliko. Nuo pradžių dukra sakė, kad buvo pas kokius tai draugus, kurie ją pakvietė pakalbėti, paplepėti, sakė, po to parvažiuos. Tų draugų ji neįvardino, sakė, kad jie buvo dviese ir jos dviese. Sakė, kad jie pavartojo po vieną tabletę. Dukra narkotikų nevartojo, nes tam ji neturėjo pinigų. Mano, kad narkotikų gavimą iniciavo ne dukra, nes nėra pastebėjusi, kad ji vartotų narkotikus. Ji taip pat dalyvavo kai pagal nuotraukas buvo vykdomas asmens, davusio narkotikus atpažinimas. Jo metu dukra nurodė asmenį, kuris davė narkotikus ir tai buvo užfiksuota pagarsintame atpažinimo protokole 1 t., 131-132 b.l., ten viskas teisingai parašyta.

Tikslu patikslinti liudytojos J. B. parodymus teismas perskaitė šios nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji paaiškino, kad 2007-04-07 buvo savo namuose. Po pietų, kiek galėjo būti valandų tiksliau nurodyti negali, jos septyniolikmetė dukra G. B. išėjo iš namų, jai paaiškindama, kad eina pas kaimynystėje gyvenančią draugę E. E pavardės nežino, ji gyvena (duomenys neskelbtini). Dukrai išėjus, po kurio laiko tarpo, būdama namuose pro langą matė, kad dukra su E kažkur išėjo. Dukrai yra nustatytos taisyklės - ji 22.00 val. turi būti namuose. Iki 22.00 val. jos nesulaikė, todėl norėjo jai paskambinti ir pasiteirauti kur ji yra, tačiau jai nepriskambino, kadangi surinkus jos numerį operatorė pranešdavo, kad abonentas ne ryšio zonoje. 2007-04-08 naktį pas ją atvyko policijos pareigūnai, kurie jai pranešė, kad jos dukra apsinuodijo narkotikais ir yra Šiaulių vaikų klinikų psichiatrijos skyriuje. Naktį pas ją nevažiavo, nuvažiavo ryte. Dukra G buvo sąmoninga, tačiau paklausus kas nutiko, jos paprašė apie šį įvykį nieko neklausinėti. Iki pat šiol dukra vengia šios temos ir jai visiškai nieko nepasakoja kas jai nutiko. Dukra G kartais išgerdavo alkoholinių gėrimu, rūkė, tačiau, kad kada būtų vartojusi narkotikus tikrai nepastebėjo ir apie tai nieko paaiškinti negali. Kada, kur ir su kuo jos dukra G vartojo narkotikus, iš kur jų gavo, nieko nežino ir niekaip pakomentuoti šio įvykio negali. G paskutiniuoju metu visai nelankė mokyklos, iš namų išeidavo kaip ir į mokyklą, tačiau iki jos nenueidavo. Kur jos dukra būdavo tuo momentu, nežino ir paaiškinti negali. Panašiai nuo 2004 metų iki 2007 metų pradžios jos dukra G dažnai naktimis ir po kelias paras negrįždavo į namus ir kur ji tuo metu būdavo nežino. Pastaruoju metu buvo pasitaisiusi ir į namus naktimis negrįždavo retkarčiais. Dukra niekada jai nėra pasisakiusi kur būdavo tomis naktimis. Yra mačiusi, kad rytais dukra išeidavo iš E laiptinės, todėl pati galvojo, kad ji dažnai naktimis miegodavo pas E. Jos dukra labai uždara ir jai nieko nesipasakoja. (1 t., 152-153 b.l.).

Liudytoju apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką panaudojant kompiuterinę programą SKYPE apklaustas V. R., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas parodė, kad įvykio dieną susitiko su E. Z. ir nuvažiavo paimti G. B. ir E. N. iš (duomenys neskelbtini). Prieš tai nusipirko brendžio. Kai nuvažiavo pas merginas, jam E. N. padavė 6 tabletes, vadinamas „ratais“, ir sakė nesakyti G, nes ši pyksta, kad E jas vartoja. Tabletes įsidėjo į striukės kišenę ir išvažiavo pas E. Juos palikęs automobilyje, nubėgo kelioms minutėms iki namų, nes buvo palikęs namie telefoną. Pamanė, kad tiek tablečių nereikės, tai dvi tabletes paliko namie. Žinojo, kad į namus negrįš, nes namie buvo mama. Grįžus pas E į namus, gėrė, „baliavojo“. Atnešė iš striukės kišenės tas tabletes ir pasiūlė merginoms, padėjo tas keturias tabletes ant stalo. Kaip nujausdami, visi trys: jis, E ir G manė, kad gal jų nereikia. Bet pamena E žodžius: jei visi, tai visi. Tuomet visi suvartojo po tabletę. Jis poveikio nejuto, todėl nuėjo namo paimti kitas likusias dvi tabletes, o merginos liko pas E. Ką jie ten likę veikė, nežino. Kai sugrįžo, E buvo su E, o G buvo kitame kambaryje. Paklausė, ar visiems visko užteko, atsakė, kad taip, nieko nebereikia. Nuėjo į kambarį su G, o E susirašinėjo su bernais iš (duomenys neskelbtini) „Balius“ ėjo link pabaigos, nes turėjo grįžti E mama. Merginos kvietė draugus iš (duomenys neskelbtini), ir iš pietinio rajono atvažiuoti, kad jas palydėtų namo. Tuo metu E pasidarė bloga, gal nuo brendžio, ar nuo ko nors kito, to jis nežino. E sakė, kad skirstomės, nes tuoj mama turi grįžti. Jis išėjo pas draugą, o E su G išėjo link (duomenys neskelbtini)namo, jos ten turėjo draugių. Daugiau nežino, kas ką veikė. Kiek jis žino E duodavo tabletes vos ne už dyką, tačiau kas – nežino. Kitą dieną G parašė SMS, kad E mirė. Jam nuo šios žinios buvo šokas. Pas E niekas neįkalbinėjo merginų vartoti. Išeitų, kad šiuo atveju jis buvo tarpininkas, nes G pykdavo, kad E vartoja. Jie pasiūlė, bet per prievartą nekišo, padėjo ant stalo. E. N. ir G. B. prieš tai jis nė karto nėra davęs narkotinių medžiagų. Iki įvykio merginas pažinojo apie pusę metų, gal metus. Žinojo, kad tos narkotinės medžiagos vadinosi „ratais“. Tą vakarą jis ne pirmą kartą vartojo, negali pasakyti, kada prieš tai yra vartojęs, bet seniai. Gali patvirtinti, kad neliepė jam Z. tabletes atnešti, tai jis padarė savo noru. Jam pačiam reikėjo likusių tablečių, nes nepajuto poveikio. Parneštas likusias dvi tabletes suvartojo jis pats. Vieną iš likusių tablečių suvartojo jis kai atsinešė, o po to išsiskirstant iš E. suvartojo ir antrą. E. tą vakarą suvartojo tik vieną tabletę. Po įvykio gyveno namuose apie tris savaites, nėjo į policiją, nes jam buvo šokas, nežinojo, ką daryti. Po to išvyko. Žino, kad jo ieško policija ir yra išduotas Europos arešto orderis. Ketina grįžti į Lietuvą kitais metais. Dėl savo veiksmų yra pateikęs teismui raštišką paaiškinimą, kur pripažįsta, jog tai jis davė tabletes, prie jo pateikė savo asmens tapatybės kortelės kopiją, taip pat yra pervedęs 10 000 Lt nukentėjusiajai moralinei žalai atlyginti už patirtas laidotuvių išlaidas.

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 140 str. 1 d.

Dėl šios inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltinamasis E. Z. kaltę pripažino, tačiau ir be to, teismo nuomone, jo kaltė įvykdžius šią nusikalstamą veiką yra pagrindžiama byloje surinktais įrodymais: teisme apklausiant nukentėjusiąją I. Š., ji nurodė, kad kaltinamojo E. Z. nepažįsta, apie įvykį, kurio metu jai (duomenys neskelbtini) kaime buvo suduoti smūgiai ir taip sukeltas fizinis skausmas nieko paaiškinti negali, nes nuo to įvykio praėjo ilgas laiko tarpas, taip pat jai buvo stipriai sutrenkta galva dėl ko taip pat nepamena įvykio, tačiau patvirtina, kad jos anksčiau duoti parodymai yra teisingi ir prašo jais remtis. Iš teismo pagarsintų, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios duotų parodymų (3 t., 142-143 b.l.) matyti, kad ji 2006-01-01 M. L. buvo mušama tiek Šiaulių m., tiek vėliau (duomenys neskelbtini) kaime. (duomenys neskelbtini) kaime ją mušė trys atvykę vaikinai, kuriuos ji pažinojo anksčiau, maždaug jau 2 metus laiko, tai buvo E. L., E. Z. ir R. P.. Kiek kuris sudavė smūgių jai ir kiek iš viso smūgių buvo suduota, ji negali nurodyti, nes jai labai skaudėjo ir nuo to ji prarasdavo sąmonę. Apklausiama teisiamojo teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad tokios pavardės kaip Z. nežino, tačiau kartu su E. L. atvyko vaikinas, kurio vardas E. ir dar vienas, jo nepažino ir vėlgi patvirtino, kad jos parodymai duoti policijoje tuojau po įvykio yra teisingi ir jais prašo remtis (5 t., 57-58 b.l.). Taigi, matyti, kad nukentėjusioji apklausose iš esmės vienodai nurodė, kas ją mušė ir, kad vienas iš ją mušusių buvo E. Z., todėl jos parodymus vertinti kaip nenuoseklius ir nelaikyti jų E. Z. kaltės įrodymu nėra teisinio pagrindo. Jais remiantis yra pagrindas konstatuoti kaltinamojo E. Z. kaltę bei jo padarytą veiką kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d., nes jais visiškai pagrindžiamas faktas, kad kaltinime nurodytą dieną ir nurodytoje vietoje kaltinamasis E. Z. nukentėjusiajai sudavė nenustatytą smūgių skaičių, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Šie nukentėjusiosios parodymai yra patvirtinami 2006-08-23 specialisto išvada Nr. G 1454/06 (06), kurioje konstatuota, kad I. Š. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies sumušimas; I. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; sužalojimai I. Š. padaryti kietu buku daiktu tiesiogiai paveikus veidą; pagal turimus medicininius dokumentus tikslų trauminių poveikių skaičių nėra galimybės nustatyti (3 t., 149-150 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas šiuos įrodymus vertina kaip objektyvius bei atsižvelgdamas į Šiaulių apygardos teismo 2008-03-20 nuosprendyje (5 t., 3-21 b.l.) bei 2009-01-26 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje (5 t., 22-32 b.l.) nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog yra pagrindas dėl šios veikos E. Z. padarytus veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d.

Kadangi nukentėjusioji I. Š., gim. 1989-08-21, įvykio metu buvo nepilnametė, ikiteisminis tyrimas pradėtas 2006-05-04 prokurorės reikalavimu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 409 str. 2 d. numatyta, kad ikiteisminis bylos tyrimas ir bylos nagrinėjimas tokiose pagal prokuroro reikalavimą iškeltose bylose vyksta bendra tvarka. Tai reiškia, jog byla dėl fizinio skausmo sukėlimo I. Š. nebuvo ir nėra privataus kaltinimo byla, tokia netapo ir nukentėjusiajai sulaukus pilnametystės, todėl pagrįstai šios veikos atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir prokuroras dėl šios veikos palaikė valstybinį kaltinimą.

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 180 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl šios inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltinamasis E. Z. kaltės nepripažino, tačiau, teismo nuomone, jo kaltė įvykdžius šią nusikalstamą veiką yra pagrindžiama byloje surinktais įrodymais: teisme apklausiant nukentėjusiąją E. Š., ji nurodė, kad ją namo kieme mušė broliai L., o kiti du vaikinai, kurių ji nepažinojo, mušė jos draugę J. J.. Ją bemušant iš jos kišenių buvo išimti du jai priklausantys mobilaus ryšio telefonai, kurie vėliau kitų asmenų buvo surasti ir jai grąžinti. Taip pat nurodė, kad nuo įvykio šiuo metu praėjo ilgas laiko tarpas, todėl prašo vadovautis jos anksčiau duotais parodymais, nes tada geriau prisiminė įvykį. Nukentėjusioji E. Š. duodama parodymus Šiaulių apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą M. L., E. L. ir R. P., iš kurios buvo išskirta byla dėl E. Z., atžvilgiu nurodė, kad jai 2006-01-01 atėjus iki E. A. namų, prie jos pribėgo 2 nepažįstami vaikinai, kuriuos vėliau atpažino kaip M. L. ir E. Z., paklausė „kur O.“ ir griebę už rankų, pareikalavo mobiliojo telefono. Jai pasakius, kad neturi, apieškojo kišenes ir paėmė 2 telefonus. Po to ją išvadino negražiais žodžiais, parvertė ant žemės ir abu spardė. Kai jai pavyko ištrūkti, ji nubėgo pas G. K.. Ten atėjusi M. L. draugė pasakė, kad dėl visko kalta O. (5 t., 47-48 b.l.). Taip pat panašius parodymus ji davė apklausiama ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Pagrindinai šie parodymai skyrėsi tuo, kad šioje apklausoje apie telefonų ištraukimą ji parodė, kad „kai mane mušė, ištraukė telefonus“ (5 t., 90-96 b.l.), t. y. nukentėjusioji mušimą ir telefonų paėmimą nurodė buvus vienu metu, o apklausiama teisme ji nurodė, kad kaltinamasis paėmė telefonus, o tik po to mušė. Tačiau 2006-02-02 apklausiama tyrėjos (4 t.,79-81 b.l.), ji nurodė, kad „Dar kol vaikinai mane spardė,, kažkuris iš jų paklausė ar turiu mobilų telefoną. Aš atsakiau, kad neturiu. Tada kažkuris iš vaikinų, aš net nemačiau kuris, apieškojo mano palto kišenes, ir vienoje radęs mano ir mano sugyventinio telefonus, juos ištraukė ir pasiėmė sau“. Šioje pirmojoje apklausoje ji dar nežinojo, kas buvo ją užpuolę asmenys ir jų neįvardino, tačiau asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu ji atpažino M. L., kuris dėl šios nusikalstamos veikos jau yra pripažintas kaltu ir nuteistas (4 t., 103-105 b.l.) ir E. Z. (4 t., 100-102 b.l.) kaip asmenis apie kuriuos ji davė parodymus. Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, telefonų atėmimas ir smurtas prieš ją sudarė vientisą veiksmą. Jos parodymai tuo klausimu yra gana vienodi, skiriasi tik telefonų paėmimo momentas – apklausiama šio teismo teisiamajame posėdyje ji neatribojo kada jai buvo suduoti smūgiai: ar iki telefonų paėmimo, ar po to. Apklausiama Šiaulių apygardos teisme nagrinėjant išskirtą bylą, ji pasakė, kad iš jos paėmė telefonus ir iškart po to mušė, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad telefonus paėmė mušdami. Bet kokiu atveju, teismo nuomone, netgi pripažinus, kad mušimas prasidėjo paėmus telefonus, tokie E. Z. veiksmai teisingai įvertinti kaip plėšimas, nes mušimas ir šiuo atveju buvo kaip priemonė išlaikyti pagrobtą svetimą turtą. Kad tikslas užvaldyti telefonus buvo derinamas su prievarta matyti ir iš nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, kad ją užpuolę vaikinai griebė už rankų ir pareikalavo telefono.

Liudytoju teisiamajame posėdyje apklausto M. L. parodymai apie tai, kad E. Z. šios nusikalstamos veikos padaryme nedalyvavo, o anksčiau parodymus prieš jį davė, norėdamas palengvinti savo padėtį, vertinti kritiškai ir teismas jais nesiremia, nes jie prieštarauja kitiems objektyviems baudžiamojoje byloje nustatytiems duomenims bei prieštarauja paties M. L. duotiems parodymams Šiaulių apygardos teisme nagrinėjant išskirtąją bylą, kuriuose jis nurodė, kad 2006 Naujuosius metus sutiko pas Z.. (duomenys neskelbtini) kaime išėjęs iš buto, už namo pamatė E. Z., kuris buvo prie E. Š.. Ją parvertė ant žemės ir iškraustė jos kišenes, o jis prie to neprisidėjo, tik matė šį įvykį iš šalies. Taigi M. L. tiesiogiai nurodė E. Z. kaip asmenį padariusį plėšimą, tačiau nenurodė, kad pats jame dalyvavo, tuo tarpu įsiteisėjusiais Šiaulių apygardos teismo 2008-03-20 nuosprendžiu (5 t., 3-21 b.l.) bei 2009-01-26 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu (5 t., 22-32 b.l.) yra pripažinta M. L. kaltė padarius plėšimą E. Š. atžvilgiu, veikiant kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tuo metu baudžiamoji byla buvo išskirta – E. Z..

Smurto pavartojimo faktas E. Š. atžvilgiu patvirtinamas 2006-01-03 specialisto išvada Nr. G 05/06(04) kurioje konstatuota, kad E. Š. padaryti kūno sužalojimai: nubrozdinimas nosies nugarėlėje, kraujosruvos veide ir kairiame žaste; rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui; jiems padaryti reikėjo 6 smūgių kietais bukais daiktais. (4 t., 115-116 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

Aukščiau minėtus savo parodymus nukentėjusioji E. Š. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, nes 2006-03-02 protokole yra užfiksuota, kad ji nurodė konkrečias vietas kur prieš ją ir kokiu būdu buvo naudojamas fizinis smurtas bei pagrobti du mobiliojo ryšio telefonai. (4 t., 109-113 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad toks telefonų užvaldymo būdas, kai tai padaryta panaudojant fizinį smurtą, kaltinime pagrįstai kvalifikuotas kaip plėšimas pagal BK 180 str. 1 d.

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 284 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu E. Z. nurodė, kad dėl šios veikos savo kaltę pripažįsta tiek, kad jis stovėjo prie namo lauko durų, kai tuo metu E. L. ir R. P. buvo įėję į butą. Suduodant smūgį nukentėjusiajam jo bute nebuvo ir jis to nematė. Prie namo durų stovėjo šiaip sau, susitarimo tarp jo ir kitų asmenų, jog jis saugos, kad kas nors neišbėgtų iš namo, nebuvo.

E. Z. kaltinimas dėl šio nusikaltimo iš esmės grindžiamas nukentėjusiojo A. B. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Žemesnės instancijos teismas

Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nukentėjęs E. B. parodė, kad nepažįsta kaltinamojo E. Z., taip pat nepažinojo nei vieno kaltinamųjų. Nuo įvykio daug metų praėjo, daug ko nebepamena. Buvo po Naujųjų Metų, kurių, tiksliai nepamena, nes buvo stipriai išgėręs. Tada buvo pas G., kurios pavardės ir adreso jos nepamena. Ten bebūnant į butą atėjo kažkokie asmenys, iš jų kalbų ir elgesio suprato, kad jie bendravo su G. dukra. Į butą atėjo trise ar keturiese, tiksliai nepamena. Jis atidarė duris ir kažkas jam sudavė smūgį per pakaušį. Nepamena, kiek jam smūgių sudavė. Jo parengtinio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, nes nuo įvykio buvo parėję nedaug laiko, o dabar jau tiksliai nieko neprisimena, todėl prašo remtis jo anksčiau duotais parodymais.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, jog 2006-01-01, apie 7.00 val., kažkas pasibeldė į buto duris. Atidarius duris stovėjo vaikinas. Jis paklausė, kur yra O. K., atsakė, kad nežino. Vaikinas turėjo peilį ir įėjęs į butą juo badė stalą. Su šiuo vaikinu jis nuėjo pas E. A., po to grižo atgal į savo butą. Po 15-20 minučių į jo butą atėjo trys vaikinai, vienas jų - E. L.. Vienas vaikinas trenkė jam į sprandą, jis pargriuvo ant lovos. Kitas vaikinas turėjo įjungtą benzopjūklą, klausė kur yra O. K., nuėjo į G. K. kambarį. Kas vyko tame kambaryje nematė. G. K. kambaryje buvo su vaiku, kuris labai išsigando. Į G. K. kambarį nuėjo ir jam sudavęs vaikinas. Trečiasis vaikinas stovėjo prie durų. Iš kambario grįžęs anksčiau jam sudavęs vaikinas trenkė jam į veidą, tempė už plaukų į lauką ir sakė "ieškosi O.". Lauke šis vaikinas jam spyrė į galvą, prie jų priėjo trečias bute buvęs vaikinas ir jie kartu spardė jam į galvą, vaikinas, kuris buvo su benzininiu pjūklu, priėjęs pjūklu sudavė apie 3 kartus jam į galvą. Nuo vaikinų pabėgo ir pasislėpė (3 t., 172–174 b. l.).

Apklausiamas Šiaulių apygardos teisme, kai buvo nagrinėjama išskirta byla A. B. parodė, kad 2006-01-01, apie 7 val. 15 min. į jo butą, esantį (duomenys neskelbtini), atėjo 3 vaikinai. Vienas vaikinas trenkė į sprandą, jis pargriuvo ant lovos. Kitas vaikinas stovėjo prie durų ir nieko nedarė. Dar vienas vaikinas turėjo užvestą pjūklą, klausė kur O., nuėjo pas G. K. į kambarį. Ką jis ten darė, nematė. Grįžęs tas vaikinas sudavė jam į veidą, tempė už plaukų, sakė „ieškosi O.“. Lauke jam spyrė į galvą, mušė ir su benzopjūklu, spardė. Nukentėjusysis parodė į E. L., kaip į vieną iš vaikinų, kuris buvo tarp trijų atėjusių į jo butą (5 t., 185 b.l.).

Apklaustas apeliacinės instancijos teisme Lietuvos apeliaciniame teisme, kai buvo nagrinėjamas apeliaciniai skundai išskirtoje byloje, nukentėjusysis A. B. parodė, kad atsisako visų anksčiau duotų parodymų, nes apie įvykį dėl įvykio metu buvusio girtumo nieko nepamena, parodymus, kad muštynėse dalyvavo Lukšai davė verčiamas kaimynų, kurie grasino jį primušti. Atpažinimo iš nuotraukų metu jis parodė pirmas pasitaikiusias nuotraukas (5 t., 112-113 b.l.).

Teismas vertindamas šiuos nukentėjusiojo A. B. parodymus, konstatuoja, jog jie negali būti pripažinti tinkamu E. Z. kaltės įrodymu, o vien ta byloje nustatyta aplinkybė, kad kaltinamasis E. Z. į (duomenys neskelbtini) kaimą buvo atvykęs kartu E. L. ir R. P. bei dalyvavo padarant kitas nusikalstamas veikas dėl kurių teismas jau pasisakė ir nustatė, kad yra surinkta pakankamai įrodymų pripažinti E. Z. kaltu dėl jam inkriminuotų veikų pagal BK 140 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., nėra pakankama pripažinti, kad jis padarė ir nusikalstamą veiką pagal BK 284 str. 1 d. Nei vienoje apklausoje nukentėjęs A. B. E. Z. nenurodė kaip bute buvusį ir smurtą prieš jį naudojusį asmenį. Jo, kaip tokio asmens, neatpažino ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką atlikto 2006-02-03, t.y. praėjus palyginus neilgam laiko tarpui nuo nusikaltimo padarymo, metu (3 t., 186-188 b.l.).

Teismas konstatuoja, kad byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų duomenų nepakanka tam, kad E. Z. būtų pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d., todėl jis dėl šio kaltinimo išteisintinas neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 261 str.

Atsakomybė pagal BK 261 str. numatyta tam kas platino narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiams. Šio nusikaltimo dalykas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, o platinimas suprantamas kaip šių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis perdavimas bet kokia forma kitam asmeniui, kuris yra nepilnametis. Šio nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas turi suvokti, kad platina nepilnamečiams narkotines ar psichotropines medžiagas, ir siekia tai daryti.

2007-04-08 apžiūros protokolu, nustatyta, kad namo Dainavos takas 17 laiptinėje, įėjus pro lauko duris, nuo jų per 1,5 m. atstumu guli moteriškos lyties lavonas. Prie dešinės akies stebimas nubrozdinimas, daugiau išorinių smurto žymių apžiūros metu neaptikta (1 t., 17-22 b.l.).

2007-04-09 – 2007-05-18 specialisto išvadoje Nr. M 272/07(04) nurodyta, kad E. N. mirtis įvyko nuo ūmaus apsinuodijimo metilendioksimfetaminu. Į tai nurodo jos lavono vidaus organuose rastas 3,4 metilendioksimfetaminu, skystas kraujas, veninė organų pilnakraujystė, plaučių pabrinkimas. E. N. mirtis galėjo įvykti prieš 1,5-2 paras iki jos kūno tyrimo pradžios 2007-04-09 14 valandos. Tam neprieštarauja mirusiosios kūno tyrimo metu užfiksuoti lavoniniai reiškiniai. E. N. kraujosruvos nosies nugarėlėje ir kairiame momenyje, nubrozdinimai veide, nugaroje, juosmens srityje, kairėje alkūnėje padaryti kontaktuojant su bukais kietais paviršiais paros bėgyje iki mirties, o nubrozdinimas kairėje šlaunyje padarytas prieš 1-2 savaites iki mirties. Gyvam asmeniui tokie sužalojimai sukelia nežymų sveikatos sutrikdymą. Mirusios E. N. kraujyje rasta 0,43 promilės etilo alkoholio, gyvam asmeniui atitinka lengvą girtumo laipsnį. (3 t., 23-26 b.l.).

Tikslinant šią išvadą apklaustas teismo medicinos specialistas Jurgis Sakalas parodė, kad į E. N. mirties liudijimą yra įrašyta mirties priežastis kodiniu pavadinimu. Šiuo atveju mirties priežastis buvo įrašyta pagal tarptautinę statistinių ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją. TLK-10, ligos kodas I24.9 – ūminė išeminė (koronarinė) širdies liga (nepatikslinta). Ši liga į mirties liudijimą įrašyta todėl, kad liudijimo išrašymo metu nebuvo žinoma lavono vidaus organų cheminio tyrimo išvados. Tiksli mirties priežastis ir galutinė buvo įrašyta į specialisto išvadą, tai yra ūmus apsinuodijimas 3,4 metilendioksimetamfetaminu (ehstazy). Tai yra išvadoje šis pavadinimas galėjo būti suklystas dėl techninės klaidos (rašybos), tikrasis šios medžiagos pavadinimas 3,4 METILENDIOKSIMETAMFETAMINAS. Tai yra narkotinė medžiaga (3 t., 27 b.l.).

Analizuojant šiuos bylos duomenis galima daryti pagrįstą išvadą, kad E. N. prieš mirtį vartojo narkotinę medžiagą, jos vidaus organuose yra rasta 3,4 Metilendioksimetamfetaminas, todėl būtina nustatyti kas nepilnametei E. N., kuriai įvykio dieną buvo 15 metų, davė narkotinių medžiagų.

Nukentėjusioji G. B. 2007-04-12 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų metu iš albumo Nr. 15, atpažino nuotraukoje Nr. 4 esantį asmenį, kaip asmenį pravarde „N.“, tai E. Z., kuris nuo 2007-04-07 iki 2007-04-08 apie 03 val. kartu buvo su ja, E. ir asmeniu pravarde „Š.“, taip pat, kuris joms davė ir pats vartojo tabletes. Vaikino pravarde „Š.“ iš pateiktų albumų neatpažino. E. Z. atpažino iš bendrų veido bruožų (1 t., 93-95 b.l.).

Nukentėjusioji G. B. 2007-05-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu iš pateiktų 5 asmenų nuotraukų, nuotraukoje Nr. 3 esantį asmenį, kaip asmenį pravarde „Š.“, kuris kartu su „N.“ 2007 m. balandžio mėn. „N.“ bute jai ir E. N. davė narkotikų – ratų, po to juos jiems suvartojus, ji papuolė į ligoninę, o E. mirė. „Š.“ atpažįsta iš bendrų veido bruožų – akių, veido formos, lūpų, nosies, šukuosenos. Kad tas asmuo yra būtent „Š.“ tvirtina kategoriškai ( 1 t., 131-133 b.l.).

Apklausiamas dėl šios nusikalstamos veikos, kaltinamasis E. Z. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta, nes jokių narkotinių priemonių nepilnametėms G. B. ir E. N. nedavė ir jokio jo susitarimo su kartu buvusiu V. R. joms duoti šias medžiagas nebuvo. Susitikę su merginomis jie visi keturi nuvažiavo į jo mamos butą, kur, užgerdami kola, gėrė atsivežtus du butelius brendžio. Po pusvalandžio ar valandos V. R. atsinešė tabletes ir pasiūlė visiems išgerti. Jis atsisakė, o E. su G. po vieną tabletę išgėrė. Niekas šių tablečių joms per prievartą nesiūlė, o gerdamos jos jau žinojo kas tai per tabletės, nes jas, kiek jis žino, buvo vartojusios anksčiau. Tai jis matė per savo gimtadienį, kurį šventė V. R. tėvų sodo namelyje. Maždaug už valandos V. R. pasakė, kad važiuoja dar atsivežti tablečių. Grįžęs V. R. buvo užėjęs į kambarį, kuriame jie buvo su E. N. ir vėl siūlė išgerti atsivežtą tabletę. Jis, kaip ir E. N. atsisakė, tačiau ar grįžus į kambarį, kuriame buvo G. B. ir V. R., E. N. išgėrė dar vieną tabletę, jis nematė. Po kiek laiko, E. N. pasakė, kad jai pasidarė karšta. Maždaug tuo pačiu metu, galėjo būti apie 3 val. nakties, jis pasakė, kad likę trys išeitų, nes turėjo grįžti jo mama ir jis norėjo sutvarkyti butą, kad ji nieko nepastebėtų. G. B., V. R. ir E. N. išėjo iš jo namų ir apie E. N. mirtį jis sužinojo gerokai vėliau perskaitęs spaudoje.

Nukentėjusioji G. B. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad narkotines medžiagas jai ir E. N. davė asmenys pravarde „N.“ ir „Š.“. Pirmą kartą visiems po tabletę padalino „N.“, o antrą kartą papildomai tablečių iš kažkur atgabeno „Š.“ (1 t., 108-110 b.l.).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu G. B. nurodė, kad tablečių, vadinamų „ratų“ turėjo E. N., iš kur buvo gavusi, ji nežino (1 t., 88-89 b.l.). Tačiau vėliau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. B. davė analogiškus parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo teisėjui (1 t., 90-92 b.l.). Šiuos jos parodymus sulyginus su parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui matyti, kad jie ne tik vienodi, tačiau ir identiški, t.y. vartojamos tos pačios frazės ir sakinių konstrukcijos.

Asmuo, kurio atžvilgiu 2013-06-04 prokuroro nutarimu pagal BK 261 str. tyrimas yra atskirtas į atskirą tyrimą (1 t., 15 b.l.) V. R. apklausiamas nuotoliniu būdu naudojant kompiuterinę SKYPE programą nurodė, kad įvykio vakarą jis tabletes, vadinamus „ratus“ gavo būtent iš pačios E. N., kuri perdavė jam pasaugoti, nes G. B. dėl narkotinių priemonių vartojimo ant jos pyko. Šių tablečių iš viso buvo 6 - namuose jis paliko dvi, o keturias pasiėmė į E. Z. butą. Apie šias tabletes E. Z. nieko nežinojo. Begeriant turėtą brendį, jis pasiūlė šias tabletes pavartoti kitiems kartu buvusiems asmenims. Visi suvartojo po vieną tabletę, bet jis nei vieno neįkalbinėjo vartoti, tai buvo padaryta laisva valia. Kadangi šios tabletės jokio poveikio nepajuto, tai iš namų atsinešė likusias dvi tabletes, tačiau, kiek pamena, jų kiti negėrė, jas išgėrė jis pats.

Teismas vertindamas aukščiau nurodytus bylos duomenis, konstatuoja, kad jie vienareikšmiškai nepatvirtina kaltinamojo E. Z. kaltės dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, nes kaltinimas jam dėl šio nusikaltimo yra grindžiamas nukentėjusiosios G. B. parodymais, tačiau teismas jų, kaip nuoseklių, vertinti negali, nes jie kito nuo pirminio nurodymo, kad narkotines medžiagas turėjo pati E. N., iki vėlesnio tvirtinimo, kad juos davė tiek „N.“ – E. Z., tiek „Š.“ – V. R.. Tačiau asmenų parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu, ji atpažino būtent V. R., kaip asmenį davusį narkotines medžiagas. Teismas siekdamas pašalinti šiuos prieštaravimus ėmėsi visų galimų procesinių priemonių patikrinti jos parodymus bei pašalinti iškilusius prieštaravimus apklausiant teisiamajame posėdyje nukentėjusiąją G. B., kuri pagal bylos duomenis, šiuo metu yra išvykusi gyventi ir dirbti į Jungtinę Karalystę, tačiau nei tikslaus jos adreso, nei kitų kontaktinių duomenų apklausiama nukentėjusiosios motina nepateikė. Nukentėjusiosios taip pat nepavyko apklausti ir nuotoliniu būdu, nors tai teismas buvo pavedęs organizuoti prokuratūrai. Esant nurodytiems prieštaravimams, teismas negali remtis nukentėjusiosios G. B. parodymais, kaip vieninteliais kaltinamąjį E. Z. kaltinančiais įrodymais. Teismas konstatuoja, kad taip pat nesurinkta įrodymų, kad šiame nusikalstamos veikos epizode E. Z. ir V. R. veikė bendrininkų grupėje, nes abu jie neigia buvus kokius tai bendrus jų veiksmus. V. R. taip pat patvirtino, kad apie jo iš E. N. gautas narkotines priemones E. Z. nieko nežinojo, o atmetus nenuoseklius ir prieštaringus nukentėjusiosios G. B. parodymus, daugiau objektyvių įrodymų dėl veikimo bendrininkų grupėje, bylos nagrinėjimo metu nesurinkta.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 str. 4 d.). Todėl, kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, taip pat turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Ši visuma yra sudėtingesnė, palyginus su veikos požymiais, kai nusikalstamą veiką daro vienas asmuo. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (užimamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 str. 1 d.), tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-400/2011).

Teismas konstatuoja, kad byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų duomenų nepakanka tam, kad E. Z. būtų pripažintas kaltu pagal BK 261 str., todėl jis dėl šio kaltinimo išteisintinas neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Dėl nukentėjusiosios prašymo E. Z. veiksmus papildomai kvalifikuoti pagal BK 264 str. 2 d. ir pagal BK 132 str. 1 d.

Bylos nagrinėjimo metu buvo gautas nukentėjusiosios D. N. ir jos atstovės advokatės J. Š. prašymas pakeisti kaltinimą inkriminuojant, kad E. Z. laikotarpyje nuo 2007-04-07 19 val. iki 2007-04-08 3 val., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), esančiame bute, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. R., kuriam paskelbta paieška, bendrais veiksmais, tai yra E. Z. pasiūlius tabletę su narkotinėmis medžiagomis G. B., ji pasakė, jog nenori, bet V. R. jai tabletę su narkotinėmis medžiagomis padėjo ant kojos. Pirmą tabletę su narkotinėmis medžiagomis išgėrė E. Z., tada kitą tabletę su narkotinėmis medžiagomis pasiūlė E. N., bet ji G. B. pasakė, kad išgertų ji pirma, o po to ji išgers, G. B. išgėrė tą tabletę, po jos tai padarė V. R. ir paskutinė išgėrė E. N., tokiu būdu lenkė nuo alkoholio apsvaigusias nepilnametes E. N. g. (duomenys neskelbtini), ir G. B., g. (duomenys neskelbtini), ne gydymo tikslais vartoti tyrimo metu nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų - 3,4-metilendioksimetamfetamino, siekdamas sukelti nepilnamečių norą vartoti narkotines medžiagas, ko pasėkoje nepilnametės suvartojo narkotines medžiagas, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia E. Z. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. R., kuriam paskelbta paieška, bendrais veiksmais, tai yra E. Z. pasakius V. R., kad dar nuvažiuotų ir parvežtų tablečių su narkotinėmis medžiagomis. V. R. išvažiavo ir parvežęs dar tablečių su narkotinėmis medžiagomis, vieną tabletę su narkotinėmis medžiagomis pasiūlė G. B., tačiau ji nebesutiko vartoti narkotinių medžiagų, tada V. R. narkotines medžiagas nunešė į kitą kambarį, kur buvo E. Z. su E. N. ir ten E. Z. ir V. R. bendrais veiksmais davė narkotinių medžiagų E. N., tokiu būdu antrą kartą lenkė nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų apsvaigusias nepilnametes E. N. ir G. B. ne gydymo tikslais vartoti tyrimo metu nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų - 3,4-metilendioksimetamfetamino, siekdamas sukelti nepilnamečių norą vartoti narkotines medžiagas, ko pasėkoje E. N. suvartojo narkotines medžiagas, tai yra E. Z. turėtų būti kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 264 str. 2 d.

Be to, buvo prašoma pakeisti kaltinimą papildomai inkriminuojant, kad E. Z. laikotarpyje nuo 2007-04-07 19 val. iki 2007-04-08 3 val., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), esančiame bute, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. R., kuriam paskelbta paieška, platino nepilnametei E. N., gim. (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų - 3,4-metilendioksimetamfetamino, lenkė nepilnametę E. N. ne gydymo tikslais vartoti tyrimo metu nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų - 3,4-metilendioksimetamfetamino, siekdamas sukelti jos norą vartoti narkotines medžiagas, ko pasėkoje E. N. suvartojo narkotines medžiagas, kurių suvartojimas sukėlė ūmų E. N. apsinuodijimą narkotinėmis medžiagomis - 3,4-metilendioksimfetaminu ir nuo to ji mirė, t. y. dėl neatsargumo atėmė gyvybę E. N., tai yra E. Z. turėtų būti kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 132 str. 1 d.

Teismo nuomone, vertinant byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus, nėra pagrindo konstatuoti, jog E. Z. veiksmus galima būtų kvalifikuoti pagal nukentėjusiosios ir jos atstovės prašomas nusikalstamas veikas, nes teismas motyvus dėl to, kad E. Z. negali būti pripažintas kaltu pagal BK 261 str. kaip padarytą veikiant bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta – V. R. jau išdėstė analizuodamas bylos duomenis dėl kaltinimo pagal BK 261 str. Tuo tarpu, kas liečia kaltinamojo veiksmų kvalifikavimą pagal BK 264 str. 2 d., tai šiame straipsnyje įtvirtinta formalioji nusikaltimo sudėtis, t.y. kito asmens lenkimas vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas atliko veiksmus, kuriais kitam asmeniui padėjo įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, vertė, lenkė ar kitaip pratino jį jas vartoti. Nagrinėjamoje byloje, kaip jau buvo minėta anksčiau, nėra nustatyta, kad būtent E. Z. būtų įgijęs, siūlęs ar davęs nepilnametėms narkotinių medžiagų. Pagal BPK 20 str. įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 str. 5 d. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal BPK 301 str. 1 d. teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaip jau buvo minėta anksčiau, teismas baudžiamojo proceso kodekso numatytomis priemonėmis negalėjo patikrinti nukentėjusiosios G. B. parodymų bei pripažino juos prieštaringais, o neesant galimybės šios nukentėjusiosios apklausti teisiamajame posėdyje ir taip pašalinti iškilusius prieštaravimus nepripažinęs jų įrodymais, jais nesiremia.

Įvertinus aukščiau išdėstytus bylos duomenis, kuriuos teismas patikrino teisiamajame posėdyje ir pripažino įrodymais, teismas konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo kaltinamojo E. Z. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 132 str. 1 d. ir 264 str. 2d.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo E. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis pripažino kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo I. Š. bei nurodė, kad dėl to gailisi (BK 59 str.1d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl nusikalstamų veikų kvalifikuotų pagal BK 140 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. teismas pripažįsta tai, kad jos padarytos veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), nes byloje surinktais įrodymais visiškai pagrindžiama, jog kaltinamasis šias nusikalstamas veikas padarė bendrais veiksmais su E. L. ir R. P. (pagal BK 140 str. 1 d.) ir su M. L. (pagal BK 180 str. 1 d.). Prokuroras prašė kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinti tai, kad veiką 2006 m. (davimas vartojimui nepilnametėms narkotinių medžiagų) padarė būdamas neblaivus ir veikdamas bendrininkų grupėje, tačiau teismui dėl šios veikos nenustačius, kad kaltinamasis dalyvavo ją padarant, nenustatytina ir nurodyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat teismas nenustatė atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamas veikas pagal BK 140 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. A. Z. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes byloje nėra objektyvių tai patvirtinančių duomenų.

Skirdamas kaltinamajam E. Z. bausmę už padarytus nusikaltimus, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. Atsižvelgia į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamasis buvo nepilnametis, yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė (BK 61str.). E. Z. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.) ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), iki jo ekstradicijos dirbo Jungtinėje Karalystėje, administracine tvarka nebaustas, laikomas teistu, teistumas neišnykęs. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam E. Z. skirtina mažesnė nei BK už jo padarytas nusikalstamas veikas numatytos bausmės vidurkis bausmė, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad kaltinamasis buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, teistumas neišnykęs, jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji D. N. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškiniu prašė iš dėl jos dukros E. N. mirties kalto asmens priteisti 9277,28 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 1 000 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kadangi teismas kaltinamojo E. Z. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 261 str. priima jį išteisinantį nuosprendį, nes nenustatė, kad jis dalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme, tai esant išdėstytoms aplinkybėms nukentėjusiosios D. N. civilinis ieškinys tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas (BPK 115 str.3 d. 1p.).

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 103 str. 6 p. proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 str. 1 d. nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas vertėjui. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal 2010-05-18 išduotą Europos arešto orderį ( 5 t., 169-184 b.l.), E. Z. buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir pargabentas į Lietuvą. Jo pargabenimo į Lietuvą išlaidos sudaro 6751,56 Lt (6 t., 65-69 b.l.). Kadangi E. Z.

iš Lietuvos išvyko po nusikalstamos veikos padarymo, jo buvimo vieta buvo nustatyta tik išdavus Europos arešto orderį ir į Lietuvą jis buvo sugrąžintas prievarta, tai šias išlaidas teismas pripažįsta proceso išlaidomis ir priteisia iš kaltinamojo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, kuris betarpiškai patyrė šias išlaidas, naudai.

Taip pat, kaip matyti iš pateiktos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nukentėjusiajai D. N. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą sudaro 1220 Lt (7 t., 167 b.l.). Prokuroras ir nukentėjusiosios atstovė prašo šią sumą priteisti iš kaltinamojo, tačiau teismas konstatuoja, jog šį prašymą tenkinti nėra pagrindo, kadangi antrinė teisinė pagalba nukentėjusiajai D. N. buvo skirta atstovaujant jos interesams pagal BK 261 str., o dėl šio kaltinimo teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, tai nėra pagrindo iš kaltinamojo priteisti valstybės patirtas nukentėjusiosios atstovavimo išlaidas (BPK 105 str. 5 d.).

Dėl kalinimo laiko įskaičiavimo į bausmės laiką

Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal 2010-05-18 išduotą Europos arešto orderį ( 5 t., 169-184 b.l.), E. Z. buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir kalinimas nuo 2012-06-07 iki 2012-09-05 (5 t., 188 b.l.). Vėliau jo atžvilgiu buvo pritaikytas stebėjimas naudojant elektronines priemones bei kitos kardomosios priemonės (6 t., 40-45 b.l.). Teismo nuomone, atsižvelgiant 2003-12-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 42 „Dėl teismų praktikos taikant Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir Baudžiamojo bei Baudžiamojo proceso kodeksų normas, nustatančias asmenų išdavimą užsienio valstybei arba perdavimą Tarptautiniam baudžiamajam teismui“ 27 punktą numatantį, kad „pagal tarptautinę sutartį Lietuvos Respublikai išduotam asmeniui į ikiteisminio tyrimo suėmimo terminą (BPK 127 straipsnis) įskaitomas visas mūsų valstybės prašymo pagrindu suimto asmens užsienio valstybėje suėmime išbūtas laikas“, yra pagrindas E. Z. suėmime išbūtą laiką įskaičiuoti į paskirtos bausmės laiką. Tuo pačiu teismas konstatuoja, kad pagal paminėtą nutarimo punktą jokios kitos užsienio valstybėse taikytos kardomosios priemonės, nepriklausomai nuo jų griežtumo, į šį laiką neįskaičiuojamos. Ši aplinkybė be kita ko yra patvirtinama ir išduodančiosios šalies raštu (5 t., 188 b.l.).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti

Prie bylos prijungti daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti – 3 kompaktiniai diskai su telefonų išklotinėmis, užrašų knygutė, lapelis su užrašytais telefonų numeriais, lapas su vardais ir telefono numeriais užrašytais mėlynu rašikliu, E. N. nuotrauka paliktini saugoti prie bylos. Dvi SIM kortelės, kurių Nr. 8937 0020 3010 0149 996 ir Nr. 89370 03101 02043 72638A, SIM kortelė Nr. 89370 03100 71266 14352 16K, SIM kortelė Nr. 89370 03100 71252 75213 16K, atminties kortelė Nr. 0631150, „Joker“ plano SIM kortelė Nr. 9370031003200303251, „Tele 2“ pildyk SIM kortelė Nr. 893700310010036970688K, SIM kortelės rėmelio dalis su užrašais: PIN1:9307, PUK1:13278670, „Tele 2“ pildyk SIM kortelės rėmelis su užrašais: PIN: 0080, PUK: 81414564, „Tele 2“ SIM kortelės rėmelis su užrašais: PIN1: 3008, PUK 1:50331331, „Bitė“ SIM kortelės rėmelis Nr. 4770192100081 – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini. Mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 1100“ pateiktas 2007-05-15 daiktų pateikimo protokolu (1 t., 168 b.l.) grąžintinas jo teisėtam įgijėjui M. D..

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo

Byloje yra nuspręsta Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos patirtas ekstradicijos išlaidas - 6751,56 Lt, pripažinti proceso išlaidomis ir jas išieškoti iš kaltinamojo E. Z., todėl kol šios išlaidos nebus išieškotos tikslinga kaltinamajam taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą 2013-03-01 prokuroro nutarimu (6 t., 59 b.l.) ir 2013-07-01 teismo nutartimi ( 6 t., 148-150 b.l.) 122 Didžiosios Britanijos svarams ir 35 pensams, saugomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, tikslinga palikti nepakeistu.

Teismas remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str., 308 str., 310 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 1 metams;

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams.

E. Z. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir 261 straipsnį išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Paskirtas laisvės atėmimo bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę E. Z. paskirti laisvės atėmimą 2 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą suėmime Jungtinėje Karalystėje pagal išduotą Europos arešto orderį nuo 2012 m. birželio 7 d. iki 2012 m. rugsėjo 5 d. ir sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. vasario 22 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

E. Z. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. Z. Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos patirtas jo ekstradicijos išlaidas, pripažinus jas proceso išlaidomis - 6751,56 Lt (šešis tūstančius septynis šimtus penkiasdešimt vieną litą 56 centus).

Nukentėjusiosios D. N. civilinį ieškinį atmesti.

Nepriteisti iš E. Z. išlaidų patirtų teikiant nukentėjusiajai D. N. antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti – 3 kompaktinius diskus su telefonų išklotinėmis, užrašų knygutę, lapelį su užrašytais telefonų numeriais, lapą su vardais ir telefono numeriais užrašytais mėlynu rašikliu, E. N. nuotrauką palikti saugoti prie bylos. Dvi SIM korteles, kurių Nr. 8937 0020 3010 0149 996 ir Nr. 89370 03101 02043 72638A, SIM kortelę Nr. 89370 03100 71266 14352 16K, SIM kortelę Nr. 89370 03100 71252 75213 16K, atminties kortelę Nr. 0631150, „Joker“ plano SIM kortelę Nr. 9370031003200303251, „Tele 2“ pildyk SIM kortelę Nr. 893700310010036970688K, SIM kortelės rėmelio dalį su užrašais: PIN1:9307, PUK1:13278670, „Tele 2“ pildyk SIM kortelės rėmelį su užrašais: PIN: 0080, PUK: 81414564, „Tele 2“ SIM kortelės rėmelį su užrašais: PIN1: 3008, PUK 1:50331331, „Bitė“ SIM kortelės rėmelį Nr. 4770192100081 – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1100“ grąžinti jo teisėtam įgijėjui M. D..

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą 122 Didžiosios Britanijos svarams ir 35 pensams, saugomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, palikti iki ekstradicijos išlaidų, pripažintų proceso išlaidomis, atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėjas Gražvydas Poškus