- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-05-19
- Bylos Nr.
- e1-772-298/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10368-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Kaltinamasis
- J. T.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokurorės I. P. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-772-298/2020 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje J. T. (J. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šalčininkuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyv. - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – ten pat, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, teistas:
2016-03-23 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį - 6 mėn. laisvės apribojimo bausme; bausmę atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. T. smurtaudamas artimojoje aplinkoje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent jis:
2020-03-11 apie 15.30 val. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,20 promilių girtumas, asmeninio konflikto su sugyventine N. K. metu, tyčia du kartus sudavė jai ranka į veido sritį, padarydamas pastarajai viršutinės lūpos nubrozdinimą, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios N. K. sveikatą,
ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
J. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad visiškai sutinka su 2020-05-07 pareikštu įtarimu, savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi. Jis valstybinę kalbą moka, vertėjas apklausos metu jam nereikalingas. Jis nėra įrašytas į narkologo ar psichiatro įskaitas, galvos traumų neturėjo. Patvirtina, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini) nuosavame name kartu su sugyventine N. K. jau apie 13 metų. Jie veda bendrą ūkį, augina jų bendrą vaiką - sūnų R. T., gim. (duomenys neskelbtini) m. 2020 m. kovo 11 d. jis su savo sugyventine N. K. vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė kažkur apie 0,5 litro degtinės 40 laipsnių stiprumo. Abu buvo neblaivūs. Po to jis nuėjo pas draugą (duomenys neskelbtini) ir su juo dar išgėrė alkoholinių gėrimų. Po to jis sugrįžo namo ir nuėjo miegoti. Jam bemiegant, jo sugyventinė N. K. pradėjo jį įžeidinėti visokiais žodžiais bei kabintis. Jis neištvėrė ir sudavė jai vieną ar du smūgius į veidą. Su kuria ranka sudavė - neatsimena, buvo neblaivus. Jis dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi, savo sugyventinės N. K. atsiprašė, ji jam neturi jokių pretenzijų, jie jau susitaikė. Jis 2020-05-06 atlygino žalą dėl savo sugyventinės N. K. gydymo, kvito kopiją pateikia policijos pareigūnei apklausos metu. Jis sutinka, kad ikiteisminis tyrimas šioje medžiagoje būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, o jam paskirtas laisvės apribojimas ar kitokio pobūdžio bausmė. Daugiau jis dėl šio įvykio nieko negali paaiškinti (b.l.72-73).
Papildomai apklaustas kaip įtariamasis J. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad galvos traumų turėjo, nėra įrašytas į narkologinę įskaitą. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jo esmę suprato, su juo sutinka iš dalies. Nori pasakyti, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) nuosavame name. Gyvena su sugyventine kažkur apie 13 metų. Kovo 11 d. jis su savo sugyventine vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė apie 0,5 l. degtinės. Po to jis nuėjo pas draugą (duomenys neskelbtini) ir ten su juo dar išgėrė alkoholinių gėrimų. Po to, jis grįžo namo miegoti. Jam bemiegant jo sugyventinė (duomenys neskelbtini) pradėjo jį įžeidinėti visokiais žodžiais „pydare tu“ ir kabintis. Jis neištvėrė ir sudavė jai vieną ar du smūgius į veidą, su kuria ranka sudavė, neatsimena. Jis buvo neblaivus. Daugiau nieko pasakyti negali, kadangi, kaip ir minėjo, buvo neblaivus. Kurį laiką galės gyventi pas draugą (duomenys neskelbtini) (b.l.63).
Be visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė grindžiama šiais duomenimis:
Liudytojos (nukentėjusiosios) N. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2020-03-11 apie 15.30 val. ji ir jos sugyventinis J. T. buvo dviese namuose, vartojo alkoholinius gėrimus. Kartu išgėrė butelį degtinės 0.5 l stiklinės talpos. Jos ir (duomenys neskelbtini) sūnaus (duomenys neskelbtini) tuo metu namuose nebuvo, jis buvo pas pusseserę. Kol vartojo alkoholinius gėrimus su (duomenys neskelbtini), tarp jų kilo žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu (duomenys neskelbtini) dešine ir kaire ranka jai sudavė daugiau nei 2 kartus į veido sritį, lūpą, ko pasėkoje jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Po šių jos sugyventinio veiksmų ji paskambino Bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė policiją. Pirmi atvažiavo policijos pareigūnai. Po to atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Greitosios pagalbos medikai ją pristatė į Žalgirio klinikas. Jos sumušimai buvo apžiūrėti gydytojų. Po apžiūros ji buvo išleista gydytis į namus. Šiuo metu savo sugyventiniui (duomenys neskelbtini) jokių pretenzijų neturi ir nori, jog jis grįžtų namo. Daugiau apie šį įvykį papasakoti negali (b.l.21-22).
Papildomais liudytojos (nukentėjusiosios) N. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad ji sutinka su 2020-03-11 liudytojos apklausos metu duotais parodymais, tik nori papildyti, kad, kaip ir minėjo, tą dieną buvo dviese namuose su (duomenys neskelbtini) ir vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek buvo suvartota alkoholinių gėrimų pasakyti negali, neprisimena. Su (duomenys neskelbtini) anksčiau nekonfliktavo, jis pirmą kartą per 15 metų pakėlė prieš ją ranką. Jos ir (duomenys neskelbtini) sūnaus (duomenys neskelbtini) tuo metu namuose nebuvo, jis buvo pas pusseserę. Vartojant alkoholinius gėrimus su (duomenys neskelbtini) tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl šeimyninių priežasčių, t. y. dėl to, kad jis jai yra neištikimas. J. T., būdamas neblaivus, pradėjo sakyti, kad ji padarytų valgyti, o ji atsakė „su kuo bastaisi, tas tegul tau ir daro valgyti“. Žodinio konflikto metu J. T. jai sėdint ant lovos su dešine ranka sudavė du smūgius į veido sritį ir lūpą, dėl ko jai iš nosies ėmė bėgti kraujas. Skausmą ji iškarto pajuto, tačiau jis truko neilgai. Gali teigti, kad fizinio skausmo ji nejautė. Ji neatmeta galimybės, kad konflikto priežastis buvo ir alkoholis, kadangi buvo abu neblaivūs. Ji gal (duomenys neskelbtini) išprovokavo, dėl to jis jai ir sudavė smūgius. Ji pas teismo medikus nesikreipė ir nesikreips, kadangi J. T. pretenzijų neturi. Nori, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu būtų nutrauktas (b.l.29).
2020-03-11 Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės patrulio V. K. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo, kad atvykus į įvykio vietą kieme juos pasitiko N. K., kurios buvo kruvina nosis ir lūpa. Ji paaiškino, kad vartojo alkoholį su sugyventiniu J. T., kuris tris kartus rankomis smūgiavo jai į veidą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Ji teigė, kad smurtas kartojosi. J. T. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) jį išprovokavo. Kambaryje bendra tvarka nepažeista. GMP 5608 moterį išvežė į RVUL (b.l.7-13).
2020-01-09 Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1021/2020 (01), kad N. K. nustatytas viršutinės lūpos nubrozdinimas, kuris padarytas paveikus kietu buku ar bukabriauniu daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas padarytas nemažiau kaip vienu trauminiu poveikiu. N. K. padaytas kūno sužalojimas - viršutinės lūpos nubrozdinimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimo padarymo galimybė užduotyje nurodytu laiku smūgiuojant ranka neatmetama (b.l.41).
2020-03-11 16.06 val. alkotesterio duomenimis, jog įtariamajam J. T. nustatytas 2,20 promilių girtumas (b.l.14-16).
Kita bylos medžiaga: fotolentelėmis (b.l. 913); BIRT ataskaitų žiūrykle (b.l.18); medicininiais duomenimis (b.l. 33-38); duomenimis dėl civilinio ieškinio (b.l. 44-53); asmens duomenimis (b.l. 76-82, 86-87).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta veika padaroma tyčia (tiesiogine arba netiesiogine tyčia), suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kasacinis teismas, apžvelgęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) jurisprudenciją, atitinkamai pažymėjo:
1) nustatant, ar kartu gyvenusių, bet santuokos neįregistravusių asmenų santykiai laikomi šeimos narių santykiais, paprastai atsižvelgiama į šių asmenų tarpusavio atsakomybės supratimą, savanoriškus abipusius įsipareigojimus (atitinkamų pareigų prisiėmimą vieno kitam), emocinį prieraišumą ir panašius tarpusavio ryšius (pagarbą, pagalbą, supratimą ir kt.), kaltininko požiūrį į kartu su juo gyvenantį asmenį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-49/2010,2K-327/2013, 2K-487/2013, 2K-301-139/2016). Vien tik tai, kad bendrai gyvenusių asmenų partnerystė neįregistruota, netrukdo pripažinti nukentėjusį asmenį kaltininko (su kuriuo šis asmuo gyveno) šeimos nariu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-615/2004, 2K-401/2012, 2K-327/2013);
2) šeimos egzistavimą lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius (EŽTT bylos: Keegan v. Ireland, no. 16969/90, judgement of 26 May 1994; Yousef v. The Netherlands, no. 33711/96, judgement of 5 November 2002; Lebbink v. The Netherlands, no. 45582/99, judgement of 1 June 2004).
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad J. T. 2020-03-11 apie 15.30 val. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,20 promilių girtumas, asmeninio konflikto su sugyventine N. K. metu, tyčia du kartus sudavė jai ranka į veido sritį, padarydamas pastarajai viršutinės lūpos nubrozdinimą, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios N. K. sveikatą. J. T. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
J. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
Skiriant bausmę, atsižvelgtina į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pavojingumo laipsnį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnis), į kaltinamojo asmenybę, kuris teistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, atlygino žalą Vilniaus teritorinė ligonių kasai, į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei tai, kad jis neprieštarauja, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl jam skirtina prokurorės pareiškime siūlomos rūšies ir dydžio bausmė, paskiriant suderintus tarpusavyje įpareigojimus. Baudžiamąją bylą užbaigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, kai J. T. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020-03-11 16.05 val. iki 2020-03-13 13.44 val., t. y. dvi paras, kai viena kardomojo kalinimo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
J. T. (J. T.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu neįgyti, nelaikyti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 8 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu neįgyti, nelaikyti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020-03-11 16.05 val. iki 2020-03-13 13.44 val., t. y. dvi paras, kai viena kardomojo kalinimo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
(duomenys neskelbtini), kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
Jeigu asmuo dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
(duomenys neskelbtini), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.