Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2015-04-20 · Civilinė byla Nr. e2-16268-866/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-20
Bylos Nr.
e2-16268-866/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
R. B.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Pikelienė, vadovaudamasi CPK 142 str. 4 d., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui R. B. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo jo naudai 162, 65 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodo, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu (nuo 2013 m. liepos 7 d. iki 2013 m. liepos 18 d.) atsakovas R. B. nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti ESDK Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai, todėl turi atliginti PSDF biudžetui padarytą 162, 65 Eur žalą. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą atsakovui už akių.

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti CPK 130 str. nustatyta tvarka. Atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (LR CPK 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa (toliau – TLK) gavo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) tarnybinius pranešimus dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. VLK Tarptautinių ryšių skyrius, vadovaudamasis VLK direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1K-27 patvirtintomis Europos Sąjungos (toliau – ES) kompetentingų institucijų pateiktų formos E 125 pažymų priėmimo VLK ir sveikatos priežiūros paslaugų, suteiktų kitose ES šalyse narėse privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims, apmokėjimo taisyklėmis, patikrino, ar ES, Europos ekonominės erdvės šalių ir Šveicarijos Konfederacijos (toliau – ES šalys) kompetentingų sveikatos draudimo įstaigų pateiktose sąskaitose nurodyti asmenys sveikatos priežiūros paslaugų gavimo metu buvo apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir turėjo Europos sveikatos draudimo kortelę (toliau – ESDK), patvirtintą Europos Bendrijos darbuotojų migrantų socialinės apsaugos administracinės komisijos 1993 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 202, ar sertifikatą, laikinai pakeičiantį Europos sveikatos draudimo kortelę (toliau – sertifikatas). ESDK yra dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – PSDF) lėšomis apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas buvimo ES šalyse metu. ESDK išduodama tik Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims (Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 1–2 p.).

VLK iš Vokietijos kompetentingos institucijos gavo sąskaitas (E 125 formos pažymas), patvirtinančias, kad Vokietijoje atsakovui buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, todėl pateiktos sąskaitos apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis. Tarybos Reglamentas Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nustato, kad vienoje ES šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo, turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga.

Remiantis Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu (2013 m. liepos 7 d. iki 2013 m. liepos 18 d.) atsakovas R. B. nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti ESDK Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai.

Pažymėtina, kad asmuo, kuriam buvo išduota ESDK, pasirašytinai įsipareigoja informuoti ESDK išdavusią teritorinę ligonių kasą apie draustumo statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą (LR sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 10 p.). Asmuo, kuriam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos ES šalyse, nepranešęs apie draudiminio statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą, atsako teisės aktų nustatyta tvarka, nes asmens sveikatos priežiūros išlaidos PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos tik apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims.

Rustam B. V. sveikatos priežiūros įstaigai pateikusi ESDK, gavo sveikatos priežiūros paslaugas, nors tuo metu nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Asmens, neteisėtai pasinaudojusio ESDK, sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos PSDF lėšomis. Dėl neteisėto ESDK panaudojimo PSDF biudžetui padaryta 162, 65 Eur žala.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 str. nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Pagal CK 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinys tenkintinas, iš atsakovo priteistina ieškovui 162, 65 Eur žalos atlyginimo (CK 6.38, 6.63, 6.263, 6.280 straipsniai).

CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas. Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už visą priteistą sumą (162, 65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015 m. kovo 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, valstybei iš atsakovo priteistina 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 285-286 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 162, 65 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už visą priteistą sumą (162, 65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015 m. kovo 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos, į.k. 188783796, buv. Ž. L. g. 6, Vilnius, naudai.

Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 15 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Pikelienė